Birželio 7 d. 18 val. Vilniuje, VšĮ „Rašytojų klube“ (K. Sirvydo g. 6) vyks doc. dr. Martyno Purvino knygos „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ (I knyga) pristatymas.
Renginyje dalyvaus knygos autorius doc. dr. Martynas Purvinas ir arch. Marija Purvinienė, knygos redaktorė Irma Stadalnykaitė, VšĮ „Vorutos“ fondo ir „Vorutos“ laikraščio steigėjas, leidėjas ir vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius.
M. Purvinas yra Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas, Lietuvos kultūros paveldo tyrėjas, senųjų kaimų, liaudies architektūros žinovas, kraštovaizdžio ir urbanistikos vertintojas, pedagogas, publicistas ir enciklopedininkas („Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ rengėjas), Architektūros ir statybos instituto Kaune mokslo darbuotojas. Jis nuo 1980 m. tyrė Mažosios Lietuvos kultūros paveldą, surinko gausios istoriografinės medžiagos Lietuvoje ir užsienyje.
Prieš ketverius metus pasirodė M. Purvino knyga „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“ (Trakai: Voruta, 2011), kur apibūdinti trisdešimt devyni senieji Mažosios Lietuvos kaimai dabartiniuose Klaipėdos, Šilutės, Tauragės ir Jurbarko rajonuose bei Pagėgių savivaldybėje, Kuršių nerijoje. Stebina monografijų gausa – tai „Mažosios Lietuvos kaimų istorinė raida“ (I knyga, Kaunas: Technologija, 2013), „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai“ (I knyga, Kaunas: Technologija, 2010; II knyga, Kaunas: Technologija, 2014; su M. Purviniene), „Mažosios Lietuvos tradicinė kaimo architektūra“ (Vilnius: Etninės kultūros globos tarybos sekretoriatas, 2008) ir kt. Žinyne „Lietuvos dvarų sodybų atlasas. II. Pagėgių savivaldybė“ (sud. Rasa Butvilaitė, Martynas Purvinas, Marius Iršėnas; Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014) pirmą kartą sistemingai apibūdinti šimtas dvidešimt aštuoni dvarai, įvairiu metu gyvavę Pagėgių apylinkėse.
Šia knyga pradedamas knygų, skirtų senųjų gyvenviečių prie Nemuno žemupio istorijai, ciklas. Čia pristatoma Mažosios Lietuvos gyvenviečių, esančių abipus Nemuno – ne vien dabartinėje Lietuvos teritorijoje, bet ir Karaliaučiaus krašte – istorinė raida, atskleidžiami karų ir nepalankių režimų nulemti praradimai. Istorinė kelionė pradedama ilgaamžio pasienio (tarp Vokiečių (Kryžiuočių) ordino valstybės, Prūsijos hercogystės, Prūsijos karalystės, Vokietijos imperijos ir LDK, Abiejų Tautų Respublikos, Rusijos imperijos) gyvenviete Smalininkais, o baigiama Ragaine. Keliaujama per Lietuvoje esančius Kasikėnus, Viešvilę, Pagulbinius ir Antgulbinius (Baltriškius), Baltupėnus, Vėžininkus, Šereiklaukį ir Karaliaučiaus kraštą: Šilėnus, Lubėnus, Trapėnus, Būdupėnus, Treibgirius, Mėžius, Ąžuolynus, Nemuniją, Raudžius, Bambę, Eisulius, Tusainius, Karlsbergą, Ragainės Sendvarį ir Naudvarį.
Nuo 1970 m. M. Purvinas padarė apie 60 tūkst. Senovinių objektų nuotraukų Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštuose, dauguma knygos iliustracijų – 1990–2000 m. jo darytos nuotraukos.
