Kartais nepaprastai gerai yra kokie nors sąmonės, požiūrio ar net finansiniai sukrėtimai, nes leidžia atsišviežinti ir į įprastus rutininius reikalus pažvelgti visai kitu kampu. Dar leidžia pasijusti, kad pasirodo šioje pelkėje ne tik buožgalviai veisiasi, bet ir lelijos žydi.
Na, lelijos lelijomis, o ką daryti, kai kalafiorai, dėl beprotiškų kainų virtę tik akimis ganomomis lelijomis? Tylėti, tyliai piktintis, balsuoti kojomis, ar kažką daryti? Daryti! Pirmą kartą socialiniuose tinkluose gimusi protesto akcija virto į nebevaldomą pasipiktinimą oligopoliniais prekybos tinklais bei bedante valdžia, per 25 metus nesugebėjusia užtikrinti tikros konkurencijos mažmeninėje prekyboje. Kelių dienų boikotas didelės žalos prekybos tinklams gal ir nepadarė, nes valgyti anksčiau ar vėliau vis tiek reikėjo nusipirkti, o pasirinkimo kur – tarsi ir nebuvo daug. Žymiai svarbiau buvo šimtams tūkstančių palaikiusių šią akciją pasijusti dalele, galinčia bet kuriuo metu tapti jėga, kurios nevertinti negalėjo nei politikai, nei žiniasklaida, nei prekybos tinklai.
Kad ir kiek ekonomistė-politikė Aušra Maldeikienė bandė pateisinti prekybininkų užlaužtas kainas menamais ekonominiais dėsniais : “…kainos (dabar nekalbu apie monopolines įvairių infrastruktūrų kainas) niekada nebūna per didelės: jeigu atsiranda pirkėjų, kurie moka, pardavėjas tiesiog privalo kainas didinti [delfi.tv]“ (pabraukta autoriaus) ir stebėjosi, ko gi tie žmonės renkasi į protesto akcijas, boikotuoja prekybinius centrus. Dar būtų galima suprasti, jei taip kalbėtų prekybos tinklo viešųjų ryšių atstovė, tačiau ir ta neišdrįstų viešai pasakyti, kad „jeigu yra pinigų, tai keliame kainas“, bet kai taip kalba politikė, kuri bet kuria proga stengiasi pamokyti kitus politikus, kolegas ekonomistus, pensininkus – imi klaidingai galvoti, kad veikla TV šou laidose neleido iki pabaigos perskaityti ekonomikos vadovėlio, ypač skyriaus apie oligopolinę rinką ir pirmojo būtinumo gaminių kainų lankstumą.
Gali nepirkti naujos mašinos, naujo rūbo, bet duoną ir makaronus pirksi – kokia jų kaina bebūtų. … Arba važiuosi į Lenkiją.
Dėl rinkos dėsnių nebuvimo mažmeninėje prekyboje, valdžios abejingumo ir nepadoriai mažų algų tapome Europos sąjungos autsaideriai – didžiausią savo pajamų dalį skiriančiais maisto produktams.
Tad ar nenuostabu, kad atsidarius „Lidl“ parduotuvėms išsirikiavome į eilę, ne tam, kad padidintume vartojimą ar be galo be krašto prisikimštume pilvus, o tam, kad nors kurį laiką už neorius mūsų atlyginimus ir dar neoresnes pensijas galėtume nors kiek pigiau nusipirkti ir gal bent mėnesį (čia aišku jei „Lidl“ nepersigalvos ar nebus įtikinta kelti kainas) oriau pagyventi ir eurą kitą teatrui ar koncertui išleisti ar bent vaistų geresnių įsigyti. Tačiau ne už žemas kainas norisi padėkoti „Lidl“. O už tai, kad labai aiškiai išryškino, kad Lietuvoje yra Dvi Lietuvos. Mažesnioji, kuri puolė gėdinti stovinčius eilėse, gėdinti kasininkus, kurie negali pagal profesiją rasti darbo, o emigruoti nenori, neatsistebėdama ko gi ten tie „runk…“ ir kitokiais epitetais vadinami stovi eilėse ir jų MAŽUMOS orumą smukdo, nes dar pamatys kokie užsieniečiai ir pagalvos, kad mes čia – Bananų respublika.
Bet yra ir Didesnioji Lietuva – tai mes, kurie sustojome į eilę prie „Lidl“: pensininkai, jaunos šeimos, mokytojai, slaugytojai, medicinos seserys, bibliotekininkai, aukštųjų mokyklų lektoriai… Į kurią Lietuvą atėjo „Lidl“? Tikrai ne į tą, kuri galbūt net nežino, kokia bananų kilogramo kaina ar kiek kainuoja litras pieno prekybos tinkluose, nes jie gyvena kitoje dimensijoje, kitoje Lietuvoje, kuriems giliai tas pats kokios kainos, kiek žmonės uždirba. Prieš rinkimus jie pasistaipo su plaktukais daužydami „Korupciją“, piktinasi kitų partijų nedorybėmis, energingai pritraukinėja žalią jaunimą ir apkvaitusius nuo jų melo suaugusius.
Gaila, kad pinigai Eligijui Masiuliui buvo įdėti ne į bananų dėžę – nes ne eilės prie „Lidl“ parduotuvių, o STT atskleistas galimas politikų papirkinėjimas, jų veidmainystė ir save „elitu“ laikančiųjų šaipymasis iš stovinčių eilėse rodo, kokioje Respublikoje mes gyvename.
Susiję straipsniai:
- G. Binkauskas. Pavojinga erzinti krevečių mėgėjus
- S. Buškevičius. Pirk prekę lietuvišką Lenkijoj arba kaip kalafijoras kibirkštį įskėlė
- Ar prekių kainos prekybos tinkluose – slapta informacija?
- Kiek litų kainuos euro šiugždesys?
- Ūkininkai palaiko gyventojų akciją neiti į prekybos centrus
- Mažmeninės prekybos permainos ateis jau birželio 2 dieną?
Prieš kelias dienas, Jakilaičio laidoje pašnekovais buvo delfių primadona Monika, Swedbank asmeninių finansų instituto direktorė Odeta, ir mažmeninės prekybos ekspertas (deja, neprisimenu vardo). Tema – Lidl. Abi ponios (visų gyvenimo reikalų žinovės) virkavo, kad joms gaila ir liūdna, jog eilės ne prie muziejų, o prie Lidl. Nes produktų ir kitur gali nusipirkti. Monika išdidžiai pareiškė, kad eilėse niekada nestovi, nebent tik prie patikros oro uoste. Nes ji dar prisimena sovietmetį, ir matyt labai jau nejauku, kad iliuzinis vaizdelis “Lietuvoje viskas labai gerai” sugriuvo. Odeta savo ruožtu pakritikavo lietuvių apsipirkimo įprotį, kai į parduotuvę einama kas dieną, todėl visumoje išleidžiama daugiau, ir tai blogas planavimas, ir produktai išmetami, ir t.t. ir pan. Ačiū trečiam pašnekovui, mažmeninės prekybos ekspertui, kuris tas savimi patenkintas ponias diplomatiškai nutildė. Jo nuomonė – Lidl atėjimas į rinką vis dėlto yra šventė, nes Lietuvą pasirinko pasaulinio lygio žaidėjas. O dėl lietuvių apsipirkimo įpročio, tai ekspertas labai aiškiai pasakė – dauguma gyvena mažuose butuose ir tiesiog nėra kur sandėliuoti maisto, todėl ir nėra įpročio apsipirkti ilgam. Abi ponios akivaizdžiai parodė, kad gyvena dramblio kaulo bokšte, savo Lietuvoje, ir nesupranta kuo gyvena 90 proc. tautos. Ir tai visų mūsų elitinių komentatorių bruožas – atitrūkimas nuo tikrovės ir cinizmas.
Tas ekspertas – berods Justas Gavėnas. Savo feisbuke birželio 2 apie LIDLo atėjimą parašė gerą straipsnį
citata “Tad ar nenuostabu, kad atsidarius „Lidl“ parduotuvėms išsirikiavome į eilę, ne tam, kad padidintume vartojimą ar be galo be krašto prisikimštume pilvus, o tam, kad nors kurį laiką už neorius mūsų atlyginimus ir dar neoresnes pensijas galėtume nors kiek pigiau nusipirkti ir gal bent mėnesį (čia aišku jei „Lidl“ nepersigalvos ar nebus įtikinta kelti kainas) oriau pagyventi ir eurą kitą teatrui ar koncertui išleisti ar bent vaistų geresnių įsigyti”
Iš vienos pusės lyg ir galima sutikti su autoriumi, kad nieko tokio, jog sustojo Lietuva į eiles prie Lidl’o, bet man vistik atrodo, kad net ir “ubagas” turi turėti savigarbos ir savivertės suvokimą. O va tas stojimas milžiniškon eilėn, peštynės dėl krepšelio ir t.t tikrai neatrodo oru ir verta save gerbiančio LIETUVIO vardo. Tai parodo, kad mumyse daugiau dvasinio skurdo nei materialinio, juk nei vienas tose eilėse besistumdantis iš bado nemirė ir neatrodė kaip Osvencimo gyventojas. IMHO.
Iš emigravusių tautiečių yra tekę girdėti, kad užsieny prekybcentriai atidarymo proga specialiai samdo kokį desėtką-kitą žmogelių, kurie turi vaidinti bepročius pirkėjus – stumdytis, plėšti krepšius ir prekes vieni kitiems iš rankų, susiversti kalnus prekių į vežimėlius ir pan. Tikslas – a) “užvesti” kitus pirkėjus ir b) sudaryti atitinkamą įspūdį MIP reportažuose. Neatmesčiau galimybės, kad ir čia toks scenarijus buvo pritaikytas. Antra vertus, nesidomėjau, tiesą sakant, tai nežinau, kas ten apskritai vyko. O dėl įvaizdžio ir lygio – taigi pas mus prezidentai prekybcentrių atidarymuose dalyvauja, krepšinio legendos reklamuoja – reiškia, tai išskirtinės svarbos reiškinys. Prie tokio ne gėda ir eilėj pastovėti. 🙂
G. Binkauskas , kalbėdamas apie dvi “ponias”, gyvenančias “dramblio kaulo bokšte” ir turėdamas minty kitus Lietuvos turčius, kurie niekada nestovės tokiose eilėse , suklydo.
Likau pamirštas . Niekada nestovėjau ir nestosiu į tokias , mane, žeminančias eiles. Niekada, nors gyvenu prastai arba ne oriai. Nestovės ir dauguma , tūkstančiai mano tautiečių . Ne visi skurdžiai šiukšlėse rausiasi , ne visa Lietuva vietoje galvos turi pilvus. Ne karvapilviai Lietuvą veda į priekį, kaip ir ne visi turčiai.
Pasiuskit “ponai” , bet paskutinį vaidinimą žiūrėjau praeitą savaitę.
Gerbiamas Bartai, tai jūs demonstratyviai nestojate į eilę, nepalaikote net morališkai tų žmonių stovinčių eilėje, dar demonstratyviai einate į brangiausią Rimi, nusiperkate kažką jūsų asketiškam kūnui palaikyti ir didžiuojatės savo ištverme? Tačiau klausimas – ar jūs tuos žmones, kurie tikrai ne iš gero gyvenimo stojo į eiles niekinate ir prilyginate jų racionalų pasirinkimą pirkti bananus ar pieną pigiau IR JOKIU BŪDU NESIRAUSTI šiukšliadėžėse!!!! Nepagaunate skirtumo? Tai su jūsų panieka arba susireikšminimu nedaug kiek jūs skiriatės nuo tos dalelės ne turčių, o supuvusių moralizuotojų – nes turtas tai dar ne moralinis supuvimas 🙂
Karčiai pasakei , bet nepataikei. Na ką padarysi . Esu toks . Gal kam ir baisus, bet tuo pačiu suprantantis ir užjaučiantis savo Tautą . “Mirsiu “, bet nepirksiu rusiškos prekės , pirksiu lietuvišką , ar tai blogai? Tai mano laisvė.
Mano Tauta ne išskirtinė. Žmogiškasis pradas išlikti , nenumirti, daugintis – būdingas visai gyvajai gamtai. Dar kartą pasikartosiu : ne visi stos į eilę dėl “ėdalo” , atsiprašau, ne visi bus išdavikai, ne visi , sukandę dantis kęs nepriteklius ir mušis už Tautos , Lietuvos laisvę. Ne visi lietuviai brangins savo Kalbą, savo papročius ir tūkstančius metų siekiančią praeitį.
Pabaiga tokia ; mes vienas kito nesupratom.
Is dalies pritariu, bet tik is dalies. Savigarba viena, bet aplinkybes, kita. Kur link suku? Link to, kad kada zmogus patenka i bloga padeti, jis sukasi kaip gaunasi ir ne visada pavyksta tai padaryt isdidziai pakelus galva. Dazniausiai taip nesigauna. Man irgi eiles prie Lidlo paliko slogu ispudi, kita vertus, gerai. Tebunie. Geda uz tauta? Geda uz valstybe? Geda. geras jausmas, kada zmogui geda – yra vilties, kad kazkas keisis i gera. Musu alkoverslui geda uz 15 litru alkoholio “ant galvos”, bet pardavinet sita nuoda negeda, juo labiau negeda pirkt politikus, kad anie rankas kilnotu kaip reikia. Geda del eiliu prie Lidl? O kodel zmones nubego i Lidl, o ne liko “istikimi” vietiniam? Gal todel, kad kainas lupa kaip normaliose salyse, o atlyginimas asilieka keturis ar daugiau kartu? Del sito ne geda? Geda, kad zmones neina i rinkimus, sako, kad ten vieni zulikai ir isgamos? O ka, nera priezasciu? As ju matau visa kruva, galima vardint, o kad visas surasyt, tam reiktu keleta jauciu “nurengt”. Geda? Tebunie geda. Tai galima istaisyti, tiesiog daryk taip, kad nereiketu gedintis. O tam daznai uztenka tiesiog saziningai dirbti, o ne “atidirbineti” siaurom interesu grupem. Lietuvoje nemazai dirbanciu zmoniu gyvena skurdziai. Jiem turi buti geda? Uz ka? Kad visa gyvenima saziningai gyvenes, dirbes, neturi nieko? kad lupa uz tris, gauna ismalda vietoje atlyginimo, o parduotuveje nuo jo lupa kaip nuo turtingo vokiecio? Geda turi buti tiem, kurie viska taip sutvarke, kad saziningai dirbantis, ne latras ir ne koks veltedis, paverstas skurdzium. Priverstas stovet eilese prie Lidlo, vaziuot i Lenkija, dirbt nelegaliai, kad kazkur kazka prisidurt prie savo varganos “ismaldos”, galu gale begt is salies. Geda turi buti tiem, kurie dejuoja del pijoku daromu nusikaltimu, traiskomu zmoniu kelyje, tuo paciu daro viska, kad alkoholis lietusi per krastus. Geda turi buti tiem, kurie reke zmonem i akis: uz duru desimtys laukia! O dabar jau verkia, kad nebera kas dirba. Geda turi but politikam ir nemazai daliai spaudos atstovu, kurie niekuo nesiskiria nuo prostituciu, nors ka as cia. Prostitutes daug saziningesnes, jos iskart sako kaina ir nezada aukso kalnu. Jeim turi buti geda. Geda ir lietuvos zmonem, kurie kaip memes tylejo sitiek metu. Tiesa panasu, kad dabar jau kelia galvas, kas mano manymu gerai. Gerai, kad vaziuoja i Lenkija, stovi eilese prie Lidl, koneveikia kalafioro kaina ir valdzia. Gerai net, kad vaziuoja is salies, Lietuvai tai prazutinga, bet panasu, kad tai buvo neisvengiama ir netgi butina. Del sito isties labai skaudu. To pasekmes srebsim ilgai.
Esme paprasta, tau niekas, niekada nenulips nuo sprando, kol tu ji nesiosi ir tik stenesi. Jis ten patogiai sedes, plaks tave bizuneliu ir siks ant kaktos. Sikdamasisi juokaus, kad panasus i Gorbaciova. Na juokinga juk, a ne? Ir zinoma cyps ,kada toki “grazuoliprotinguoli” staiga sumanysi nusimest. Todel viskas gerai su tada savigarba. Geda ne tai, kad stovi eileje, ne tai, kad vaziuoji Lenkija ar isvis lauk is cia. Geda, kada ant taves joja ir ant kaktos sika, o tu nieko nedarai. Stai tada geda. Stai tada savigarbos stoka. O dabar, zmones isgyvena kaip gaunasi, tame nera nieko gedingo ar zeminancio. Sunkiais laikas daugelis zmoniu elgiasi taip, kaip niekda nesielgtu sociu laiku. Taip jau yra.
Aš Tavę vadinsiu “Skraidukas ” man taip lengviau ir lietuviškiau. Tai va Tamsta. Mano pastebėjimas toks. Koks bebūtų stovėjimas eilėse ir keikimas valdžios mus niekur nenuves. Mes būsim šūdrai , o mus tokiais ir laikys; masiuliai ,butkevičiai, kubiliai ir kitokie ne “sąrašiniai” . Kokia nors Loreta mums paskys: “rinka sureguliuos kainas” ir mes ,avinų banda, stosime į eilę. Laukdami naujo dievo “rinka” teisingos rankos .
Reikia atsibusti , jei atsibudome nuo rusiško komunizmo, tai pažvelkime į Europos tautas . Jie nesutinka , jie pasako; mums tai nenaudinga, mes taip gyventi nenorime ir jų valdantieji, versdamiesi per galvą , bando kažką daryti.
Ar Lietuvoje kažkas panašaus vyksta? Nepastebėjau. Lietuvių nesutikimas su valdžios elgesiu toks; “maximos” maišelis , rankšluostis , “trusikai” … ir bilietas į Londoną ar Dubliną. Likę gyventi ne oriai į eilę prie “lidl “. Taigi nesiskuskime, nedejuokime . Viskas mūsų rankose. Baudžiavą, maskvos carukas, panaikino 1861m.
Sutinku, bet as i sita reikala ziurau siek tiek kitaip, tai tarsi laiptai kuriais reikia lipt iki tikslo. Ir visi sitie dalykai, tarsi laipteliai kuriais nori, nenori, bet privalai uzlipt. Tarsi lasai kurie privalo uzpildyti kantrybes taure. Juk pries kokius 10 metu, kazin ar galima buvo isivaizduot, kad visgi prades daug placiau kalbet apie kysius, zmones prades piktintis del kainu ir ubagisku atlyginimu. Tiesa tada dar nebuvo taip blogai, zmones dar turejo vilties, dar tikejo mantra, kad neva dirbk daugiau ir viskas bus gerai. Tik tie kartojusieji sita, kazkaip pamirso pridurti kam bus nuo to gerai. Kazkam labai neblogai, kitiem nekas. Dabar gali but, kad ateju luzio taskas, toliau taip negalima. Todel, net tokius, regis juokingus, kvailokus ir naivokus saviveiklinio pilietiskumo apsireiskimus, laikau siokiu tokiu laipteliu aukstyn. Vakaruose viskas zymiai sudetingiau nei atrodo. Is vienos puses, tai labai ilgas kelias, kuriuo jie nuejo iki to ka turi. Keletas simtmeciu. Su savais pakilimais ir nuosmukiais. Panasu, jog kazka jie is to suprato ir isisavino i makaules. Is kitos puses, as ten vietomis matau bendra nuosmuki, kuris pasireiskia, visiskai sociu zmoniu abejingumu. Jaunimui nusispjaut, jiem feisbukai ir panasus beprasmis “progresyvus” meslas rupi. O pas mus? Okupacijos, karai, “isvaduotojai” keleta kart pirmyn atgal trype musus zeme. galop ju nusikratem ir atkurem valstybe, kuo galime pelnytai didziuotis. Beveik niekas netikejo, kad mum gali pavykt, bet stai, emem ir padarem. O kas paskui? Isrinko LDDP. Tai juk ta pati TSKP, tik kitu pavadinimu. Prie ju “vystesi” musu verslas, musu politikai, musu ziniasklaida. O zmones sedejo ir lauke, kada pagaliau bus gerai. tiksliau lenke nugara, kada kazkas is to pelnesi. Nesulauke, pradejo begti is salies, kas logiska ir suprantama, bet visiskai nepriimtina. Bet kiti liko ir jie jau pradeda neapsikest su visu situo, manau tai sioks toks postumis. Nezinau kas gausis, gal ir nieko, bet tai sis tas. O masiskai kol kas dar nesigauna, bando, bet nesigauna. Dar mazoka pilietiskumo, bet jis tikrai auga. Ir tai pasireiskai kol kas negrabiai, bet bent jai matosi daigai. Manau tai gerai, nors tie daigai atrodo nelabai sveiki ir nekazi ka zadantys, bet visgi, geriau nei sovietinio mastymo dykyne.
Nestoviu jokiose eilėse, nevažinėju į lenkijas – nemanau, kad kokybiškų maisto produktų galima taip įsigyti.
Daugumą jų galima ir reikia užsiauginti pačiam.