Birželio 8 d. Istorinėje Prezidentūroje bus pagerbtas prieš 150 metų gimęs ir lygiai prieš 90 metų prezidento priesaiką ištaręs pavyzdinis Lietuvos demokratas Kazys Grinius. 16 val. Istorinės Prezidentūros sodelyje prie prezidento Kazio Griniaus paminklo bus padėta gėlių, o muziejuje – atidaryta paroda „Praktinė demokratija: Prezidento Kazio Griniaus receptas“.
Kazys Grinius, dar vaikystėje užsikrėtęs demokratijos idėja, ja sirgo visą gyvenimą: kovodamas už lietuvišką žodį ir Lietuvos nepriklausomybę, saugodamas Pirmosios Lietuvos Respublikos laisves ir teises, kurdamas valstybės pamatus
kaip Ministras Pirmininkas ir Prezidentas bei protestuodamas prieš nedemokratiškus okupantų veiksmus. Kazys Grinius liko ištikimas demokratinėms idėjoms net ir tada, kai dėl jų galėjo nukentėti ir pats, ir šeima. Daktaras Vincas Tercijonas rašė: „Dr. K. Grinių galima priskirti prie tų laimingų asmenybių, kurių darbai sutampa su jų skelbiamom idėjom. (…) Dr. Grinius visur įrodė, kad jo darbai atatinka jo žodžiam ir mintim, skelbtom raštuose arba iš Seimo tribūnos“.
Parodoje „Praktinė demokratija: Kazio Griniaus receptas“
Kokias karčias piliules su žmona Joana atgimimo laikotarpiu Kazys Grinius „girdė“ carinei valdžiai? Ar kultūros dozė, sukurta Grinių namuose Marijampolėje, buvo veiksminga Suvalkijos gyventojams? Kaip Kazys Grinius derino praktinės, profilaktinės medicinos žinias su administraciniu ir visuomeniniu darbu? Kaip sekėsi kovoti su politine karštine Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu ir kada demokratija pasiekė apogėjų? Kokią vietą demokratijos idėjos užėmė Kazio Griniaus šeimoje ir kokį peną kūnui bei sielai jie rasdavo laisvalaikiu? Į šiuos ir daug kitų klausimų bus galima rasti atsakymus apsilankius Istorinės Prezidentūros parodoje „Praktinė demokratija: Prezidento Kazio Griniaus receptas“.
Lankytojai išvys ir unikalią Joanos Griniuvienės surinktą suvalkietiškų liaudiškų dirbinių, daugiausia prijuosčių, kolekciją. Kazys Grinius rašė, jog „ši kolekcija, pradėta rinkti apie 1898 metus Pilviškiuos, šeimai buvo labai brangi ir matė daug pasaulio: kolekcija pabuvo Nalčike, Kislovodske. 1919 m. iš Kislovodsko per Novorosijską, Konstantinopolį, Marselį, Lorgues nukeliavo į Paryžių, iš kur 1923 m. buvo parvežta Kaunan“. Maždaug per 28 metus surinktus apie 355 įvairius tekstilės kūrinius 1927 m. įsigijo M. K. Čiurlionio galerija ir iki šiol jie saugomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.
Be įspūdingos prijuosčių kolekcijos lankytojai dar pamatys, kokiais šachmatais, išdrožtais savo rankomis tremtyje Halėje, Kazys Grinius žaisdavo su sūnumi Liūtu. Įsitikins, koks įvairus buvo Kazio Griniaus rašytinis palikimas, kuriame, pasak jo paties, be įvairios tematikos straipsnių ir leidinių, trūksta tik poezijos. Taip pat lankytojai galės pasitikrinti savo demokratijos supratimo lygį – apsilankyti improvizuotoje demokratijos vaistinėje ir iš įvairių ingredientų „pasigaminti“ veiksmingiausią vaistą įvairioms demokratiją varginančioms ligoms gydyti.
Parodos kuratorė – istorikė Jovita Jankauskienė. Paroda Istorinėje Prezidentūroje Kaune veiks iki 2017 m. birželio 8 dienos.
