Vieną sykį susitiko katė su lape, katra, pasisveikydama su jai, klausė, iš kur grįžta ir kur dabar mislija eit toliau. Katė atsakė, kad grįžta iš žyriaus ir pareina pas savo gaspadorių. Čia lapė, papūtus uodegą, mandraudama pasiklausė katės, ar ji daug mislių turi. Atsakė, kad tik vieną, o gerą.
– Tai šlėktai, mano kūmute, ba aš turiu net devynias mislis.
Tai viskas darėsi prie aukšto medžio. Nežinia iš kur užklupo jas suneš. Katė, pamačius savo neprietelius, įsidrapalino in medį, o suneš lapę vaikė po visą girią, ir ką tik paspėjo inlįst in savo urvą, kad ir patrotijo savo uodegą.
Katinas, sėdėdamas medyje, juokėsi iš mislių lapės.
(1860 originalus rankraštis iš M.Akelaičio rinkinio. Saugoma LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštyne)
***
Žodis prioritetas neturi turėti daugiskaitos. Viena mįslis, vienas tikslas, vienas prioritetas. Ir neklausykite lapių be uodegos, mąstykite savo galva.
