Kažkada okupuotoje Lietuvoje būta kolūkių. Tai tokia prievartinė valstiečių buvimo kartu forma, kurią šiandieninis jaunimas vargiai begali suprasti.
Tačiau, kadangi tokia, tegul ir išsigimusi, forma egzistavo, ji kažkaip vertėsi, kažką turėjo.
Atsikūrus Nepriklausomai Lietuvai, tas „kažkas“ ėmė gundyti naujo gyvenimo kūrėjus. Kolūkiai buvo sunaikinti, „kažkas“ paprasčiausiai išvogtas.
Kas už tai turėtų atsakyti? Kas sugriovė ir leido išvogti kolūkius?
Apie tai Vilniaus kygų mugės metu samprotauja pirmosios Vyriausybės žemės ūkio ministras Vytautas Knašys.
