Šį kartą įsikalbėjome ne vien apie Peterburgą. Nes turėjome progą ir galimybę susitikti su žmogumi, kuris gyvena Maskvoje, bet galvoja apie pasaulį.
Pasaulį, kuriam nėra ribų. Netikite? Mes irgi nenorėjome patikėti, kol nesutikome Rusijos lietuvių jaunimo naujosios pirmininkės.
Alko komanda Sankt Peterburge pakalbino Mariną Bespamiatnovą.
Puikus interviu.
Patiko pašnekovė. Įdomu tai, kad ji nevadina savo tėvų rusais, o sako apie juos taip kaip ir mes – rusakalbiai, nes tai iš esmės juos ir skiria nuo lietuvių, kurių gimtoji kalba lietuvių.
Ji pati apie save teisingai sako, kad ji jau – lietuvė, o tolesnė jos priklausomybė bus nuo teritorijos: Rusijoje pasilikę patampa rusais, o Lietuvoje bus lietuvė, nors šeimoje su tėvais, turbūt, kalbės rusiškai.
Ačiū ir sėkmės naujai išrinktai pirmininkei. 🙂
Užuojauta. Šauni mergelė.. Nelaimingi visi normalūs, gyvenantys klaikioje putino bepročių šalyje, tarp 85 procentų zombiu. Grįžt vaikeli namo, Lietuva tavo tėvynė, čia tau visi keliai į Laimę atviri… Artimiausia šimtą metų vatinukų šaly šviesos nesimato.
nereikėtu apsigauti, galvojant kad susižavėjimas lietuvių kalba ir lietuvybe, tolygu ištikimybei lietuviškajam valstybingumui. Čia grįžimas namo gali reikšti daugiau Lietuvos susigrąžinimą.Kiek žinau ,dauguma visokių lietuviškų veiklų dalyvių, ar lietuviškos kilmės žmonių Rusijoje, yra visiškai atsidavę tos valstybės politinei nuostatai.
Ta pati mergelė, tik kita suknelė ?
suknelė ta pati -mergelė kita
Arūnas Rasakevičius ir Audrys Antanaitis, panašu, jau irgi kaifą gaudo neaprėpiamose Rusijos platybėse.
labai gaila -atsikaifuoti labai sunku…..net neįmanoma
Rusijoje tarp lietuvių popuplitikuoti nebėra kur-reikia dirbti….o norinčių nėra
Daugiau nei pusė biudžeto Rosijoje – tai pajamos iš naftos ir dujų. Vadinasi, daugiau nei pusė rosijėnų gali laisvai sau tinginiauti.
Na, o Linkevičius tikrai palaiko tokius LT “judėjimus” Rosijoje, nes ateityje šventoje politikoje su kremliumi – galės mesti skriaudžiamų lietuvių kortą ?
Regis mergelė nutuokia, į kur įsipainiojo. Jai tai vis geriau, nei sunkiai vargti Lietuvoje it pilkai pelytei.
Nuostabi mergaitė. Mane, 56 metus išgyvenusi Amerikoje, tiek sužavėjo jos lietuvių kalba ir protingi atsakymai, kad bėgau šaukti Amerikoje gimusią žmoną ir abu klausėme su nuostaba. Jeigu su laiku ji nebus įtraukta į Lietuvos diplomatinę tarnybą, tai sakyčiau, kad ten kažkas netvarkoje. Ačiū Audriui Antanaičiui sudariusiam progą ją išvysti ir išgirsti.
Tai kada grįžit Lietuvon vargti ?
Deja, man jau laikas ne Lietuvon, bet Anapilin keliauti. Dėl vargo niekada nesiskundžiau, nes neturėjau tam laiko.
O krikščioniškan, ar Pagoniškan Anapilin keliausit ?
O ten, tavo žiniai, nieko nebėra – nei religijų, tame tarpe.
Pamiršk religijas: visa tai – monai.
Vaikeli, yra jausmų Dievams. Jausmų, kuriems žodžiai nebus sukurti.
Jausmus turi visi – net berazumiai. 🙂
Tik protingi viską lemia ne jausmais.
Ar tik nebūsit kažkur per vidurį (pusprotis) ?
CHA
Žiūrėk į gyvenimą ne per kažkieno uždėtus akinius ir nebūsi pusprotis. 🙂
Gerai, grįžus prie interviu pagalvojau, kad:
kai įvyks lokalinis kariukas su Rosija, mergelė su palaikymo plakatais galės laisvai pastovėti prie Lietuvos ambasados. Ir tiek žinių.
Gerbiamas Perkūno Paukšti, Rusijoje buvome ir būsime. Gal šiek tiek primiršote mūsų istoriją? Kur mūsų senelius ir tėvelius trėmė? Ten gyvena mūsų žmonės. Prieš dvidešimt penkerius metus važinėjau po šitą šalį, skatindamas lietuvius susiburti, būti kartu. Kodėl turėtume šiandien to nedaryti? Ar galvojate, kad šiltai sėdint Lietuvoje, galima tyčiotis iš tų, kurie kažką daro? Juozas Gaila yra žmogus, pirmaisiais Nepriklausomybės metais labai daug nuveikęs Lietuvos labui. Lenkiu prieš jį galvą. Jei to nežinote – apgailestauju…
Lietuviai yra tik tie, kurie gyvena Lietuvoje.
Kitur gali būti tik tos kilmės, kalbos ar kultūros žmonių.
Tikras Lietuvi,
ar jūs irgi taip supratote, kad išvykėliai greičiausiai jau niekad negrįš ?
Na, nebent paatostogauti, paturistauti, padainuoti, gal dar tuo pačiu dantis pigiau pasitvarkyti… ?
Negaliu pasakyti grįš ar ne, bet Gilgudo pavyzdys rodo, kad jei ten apsigyvenama nuolatinai, tai Lietuvai toks žmogus lieka tik kaip kada tai gyvenęs Lietuvoje, nes Lietuvai jis nedirba (dirba tai šaliai, kurioje gyvena), jai neaugina vaikų (augina tai, kurioje gyvena), jos negina (tarnauja kariuomenėje tos šalies, kurioje gyvena) ir t.t., ir pan.
O lietuvis turi būti narys komandos, kuri vadinasi Lietuva (tokia formuluotė turėtų būti suprantama šalies, kurioje yra trys milijonai krepšininkų ir krepšinio žinovų, visuomenės daugumai,o mažumos, kaip žinia, dirba prieš Lietuvą): kaip būtų jei Lietuvos rinktinė prieš Ispanijos 5 krepšininkus išeitų keturiese? 🙂
Iš karto pasijustų didžiulis jėgos trūkumas ir žaidimas eitų į vienus vartus, taip sakant.
Taip ir su kiekvienu išvykusiu lietuviu – antiek susilpnėja kaskart Lietuva.
Bet jiems svarbu savo nauda (dar suprasčiau, jei išvažiuotų, užsidirbtų ir grįžtų).
O kai kas siūlo jiems dvigubą pilietybę: įsivaizduok, kad vieną dieną, tuomet, Lietuvos valdymas vyktų iš užsienio užsienyje gyvenančių “piliečių” balsais.
Kaip dabar yra su skandinaviškais bankais?
Ar daug Lietuva naudos turi: jie dirba TIK savo šeimininkams, o Lietuva praranda jų darbo pelną, kurį kuo paprasčiausiai būtų galėjęs gauti Lietuvos Taupomasis bankas. Kuriam galui reikėjo parduoti aukso kiaušinius dedančią vištą?
Taip būtų ir su tais užsienio “Lietuvos piliečiais”: jie vairuotų sau, o ne Lietuvai ir ne Lietuvos žmonėms.
Aš irgi panašiai manau.
Išvykėliai nuskurino Lietuvą kaip turi būt.
Gal nėra taip, kad jie automatiškai ir tik jie kalti: kaltesni už juos, manau, tie, kurie sumąstė,
jau esant nepriklausomybei po LTSR AT 1990 02 07 nutarimo, kuriuo buvo paskelbta, kad įstojimas į TSRS negalioja bei paskelbtos derybos dėl išėjimo iš TSRS,
perskelbti nepriklausomybę 1990 03 11 aktu,
kas dar būtų kaip ir nieko, bet, kartu su pastaruoju, tuometė valdžia žengė ir kitą, jau tikrai blogą žingsnį, kada sumąstė, kad ji nebėra atsakinga už Lietuvos ekonomiką – paleido viską savieigai (tik nepamiršo visko, ką kas kada, būk, turėjo, kad ir perkėlinėjant iš vietos į vietą, “grąžinti”, taip suardant dar esamus ekonominius ryšius – griuvo, pvz., kolūkiai, taip įteisinant dar nematytą žulikavimą), ekonomika visiškai žlugo, darbo vietų nebeliko, o belikusiose tegalima buvo užsidirbti tik bado minimumą, po ko jau emigracija buvo užprogramuota, nes tai – galima perspektyva, o kas to nenorės.
Ypač jauni žmonės, kurių čia jokia buitis, jokie daiktai nesieja.
Esu rimtai pastebėjęs, kad atvykę išvykėliai čia visada būna lyg “kosmonautai”. Kažkur vis laksto, pasitaško pinigais, ir aplamai kiekvieną akimirką elgiasi žiauriai nepro-gnozuojamai.
Jiems jau tik reikia DAUG duonos, žaidimų ir nuotykių.
Senesnės kartos išvykėliai čia gaudo kaifą prisiminimais.
Tie, kurie čia laksto – taškosi pinigais, tiesiog tėra pasilikę tame neišsilavinimo lygyje, su kuriuo iš čia išvyko.
Kas ten ką nors pasiekė, tie jau kito lygio žmonės, bet pastarųjų, manau, kuo toliau, tuo labiau daugėja.
Taip, pasirodo, išvykėliai – sudėtingas tipažas (taryt nei velnias, nei gegutė, liaudiškai sakant).