GMO tebekelia baimę

Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) – aktuali tema, kuria diskutuojama ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto direktorius dr. Gintaras Brazauskas ragina apie tai kuo daugiau ir atviriau kalbėti bei ieškoti atsakymų į rūpimus klausimus.

Išreiškė nepasitenkinimą

LAMMC Žemdirbystės institute vykusi konferencija „Genetiškai modifikuoti organizmai. Kodėl?“ prasidėjo protesto akcija, kurios dalyviai klausė, kodėl Žemės ūkio ministerija, pasisakanti prieš GMO, išlaiko institutą, kuris organizuoja GMO populiarinančią konferenciją. Protesto akcijoje dalyvavę ūkininkai išreiškė nuogąstavimą dėl GMO kišimosi į gamtos dėsnius. „Mes nežinome, kaip ta modifikacija gali paveikti mūsų vaikų ar anūkų sveikatą, jei valgysime maistą, pagamintą iš genetiškai modifikuotų augalų. Juk ne visiems žemdirbiams rūpi vien tik pelnas. Todėl išlikime švari žemdirbiška valstybė, kokia garsėjame pasaulyje“, –sakė ūkininkas Petras Vaitelis. Kiti protesto akcijos dalyviai taip pat replikavo, kad genų inžinerija eina prieš gamtą, ir ragino jos nenaudoti dėl pelno. „Pastebėta, kad ten, kur auga genetiškai modifikuoti augalai, baigia išnykti tarakonai, kuriems būdinga itin didelė ištvermė ir atsparumas. Argi galime leisti, kad mūsų pačių rankomis būtų sunaikinta mūsų aplinka ir žemė? Manome, kad mokslininkai turėtų likti ištikimi tradicijoms, o ne griebtis nežinomų, nepatikimų naujovių“, – piktinosi protesto akcijos dalyviai.

Būtinas aiškumas

LAMMC Žemdirbystės instituto direktorius dr. G. Brazauskas sakė, jog konferencija buvo organizuota tam, kad visuomenė kuo daugiau sužinotų apie GMO. Genų inžinerija – tai vieno arba kelių genų perkėlimas iš vieno organizmo į kitą. Taip sukuriami transgeniniai organizmai su svetimais genais. Dažniausiai jie vadinami genetiškai modifikuotais. Pasak G.Brazausko, nepaisant įvairių nuomonių, būtina suteikti leidimus tirti GMO, kad būtų galima įsitikinti jų saugumu. Žinoma, kyla daugybė klausimų: kodėl reikia GMO, kodėl trūksta informacijos, kodėl vyrauja neigiama visuomenės nuomonė?

Konferencijoje buvo pabrėžiama, kad jau daugiau nei dvidešimt metų Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijos šalyse auginami genetiškai modifikuoti augalai. Jų plotai sudaro 200 mln. ha. Teigiama, kad genetiškai modifikuotais augalais pasaulyje apsodinta 14 proc. dirbamos žemės. Europoje leidžiama auginti tik genetiškai modifikuotus kukurūzus. Genetiškai modifikuoti augalai naudojami ir pašarams, tačiau jų auginimui nepritariama. „Genetiškai modifikuotų augalų Lietuvoje negalima auginti, tačiau parduotuvėse randame produktų su GMO dalimis. Manau, kad daugiausia baimių atsiranda dėl nežinojimo. Todėl turime kuo daugiau ir atviriau kalbėti, diskutuoti, rasti atsakymus į rūpimus klausimus“, – sakė dr. G.Brazauskas.

LAMMC direktorius Zenonas Dabkevičius kalbėjo, kad dažnai politikų ir mokslininkų nuomonės apie GMO sritį skiriasi. Situacija mūsų šalyje taip pat nėra aiški. Teigiama, kad genetiškai modifikuotus produktus vartoti galima, tačiau leidimų atlikti tyrimus nėra. Mokslininkai, atlikę straipsnių analizę, teigė, kad auginant genetiškai modifikuotus augalus pesticidų naudojimas sumažėja 37 proc., o derlingumas išauga 22 proc., todėl ūkininkai dirba pelningiau. LAMMC Žemdirbystės instituto direktorius aiškino, kad antros kartos genetinės modifikacijos vadinamos genetiniu redagavimu. Tada neįterpiama jokių naujų genų, tik šiek tiek pataisoma jau esama genomo sandara. „Pagal dabartinį GMO apibrėžimą genetinis redagavimas neturi būti priskiriamas genetinei modifikacijai. Tačiau Europos Komisija delsia ir nepriima sprendimų“, – sakė G.Brazauskas.

Moksliniai pasiekimai

Svečias iš Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto, prof. dr. Virginijus Šikšnys buvo apdovanotas „Warren Alpert“ fondo premija už reikšmingą indėlį į bakterijų CRISPR antivirusinės apsaugos sistemos pažinimą. Profesorius dr. V.Šikšnys pristatė naujas genomo redagavimo technologijas. „Genomo redagavimo technologijos pradeda naują erą molekulinėje biologijoje. Genomo redagavimą būtų galima įsivaizduoti kaip žirkles, kurios iškerpa neteisingą nukleotidą ir įdeda į jo vietą teisingą. Žirklės turi būti labai tikslios, aštrios ir lengvai perprogramuojamos“, – sakė V.Šikšnys. Mokslininkas savo pranešime pristatė CRISPR apsaugos sistemą, kalbėjo apie Cas9 baltymą – universalų genomo redagavimo arba pertvarkymo įrankį (padedantį ištaisyti DNR klaidas), kurį galima pritaikyti tiek medicinoje, tiek augalininkystėje.

Vilniaus universiteto Zoologijos katedros darbuotoja dr. Jurga Turčinavičienė pristatė vabzdžių reakcijos į GMO tyrimų rezultatus. Pabrėžiama, kad vabzdžių ir kitų nariuotakojų pokyčiai gali lemti pokyčius ir aukštesniuose tos ekosistemos mitybos lygiuose. Todėl genetiškai modifikuotų augalų poveikio tyrimuose turi būti atsižvelgiama ir į galimus visos organizmų bendrijos pokyčius. Vis dėlto tyrimai atliekami tik laboratorijose, reikia ilgalaikių bandymų lauko sąlygomis, kad būtų galima tinkamai įvertinti GMO poveikį bitėms ir kitiems vabzdžiams.

Profesorė Izolda Pašakinskienė teigė, kad GMO nėra baubas. Pasak jos, tai – technologija, sukurta žemdirbių gyvenimui palengvinti. Konferencijoje buvo pritarta minčiai, kad vartotojai dėl genetiškai modifikuoto maisto turėtų būti informuojami, o moksliniai GMO tyrimai, pasak prof. habil. dr. Zenono Dabkevičiaus, turi būti atliekami siekiant neatsilikti nuo šiuolaikinių mokslo naujovių.