„Kino pavasario“ dienotvarkėje – 5 lietuviškos premjeros

Kovo 31-ąją prasidėsiantis didžiausias Lietuvoje kino festivalis „Kino pavasaris“ pirmadienį paskelbė konkursinių programų dalyvius. Programose „Nauja Europa – nauji vardai, „Baltijos žvilgsnis“ ir „Trumpas konkursas“ varžysis 47 stipriausi nauji filmai iš Vidurio-Rytų Europos ir Baltijos jūros regiono. Tarp pretendentų – ir 5 lietuviškos premjeros: Mariaus Kvedaravičiaus („Mariupolis“) bei Igno Miškinio („Karalių pamaina“) pilnametražiai filmai ir trys trumpo metro lietuvių darbai.

Į Vilnių atvyksianti tarptautinė žiuri rinks geriausius minėtų konkursinių programų filmus. Nugalėtojams ir šiemet piniginius prizus įsteigė Vilniaus miesto savivaldybė.

Ypatingas dėmesys moterų gyvenimams

„Konkursinės programos yra tarsi festivalio vizitinė kortelė tarptautinėje kino festivalių industrijoje. Jas stebi tarptautinė žiniasklaida, kitų kino festivalių programų sudarytojai, naujas būsimas kino žvaigždes bando prognozuoti kino profesionalai, jos kuria ir festivalio veidą. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie programos „Nauja Europa – nauji vardai“, kuri jau 9-ius metus formuoja „Kino pavasario“ ir Vilniaus, kaip vietos, kur atrandami talentingi režisieriai  iš Vidurio ir Rytų Europos, įvaizdį“, – teigia ne pirmus metus programą globojančio festivalio partnerio ERGO generalinis direktorius Saulius Jokubaitis.

„Kino Pavasario“ komanda peržiūrėjo per 50 pernai sukurtų programos kriterijus atitinkančių filmų ir iš jų išrinko 10 stipriausių – jie pateko į konkursinę programą.

Programos tikslas – atrasti geriausius naujus mūsų regiono kino kūrėjus ir parodyti jų darbus žiūrovams Lietuvoje. „Šis procesas jau sėkmingai vyksta, – pastebi S. Jokubaitis. – Programoje „Nauja Europa – nauji vardai“ atrasta dabar ypač populiari Vidurio Europos režisierė bosnė Jasmila Žbanič, o pernai šioje programoje nugalėjęs ir pirmąjį savo tarptautinį apdovanojimą gavęs slovakų filmas „Koza“ vėliau 2015-uosius baigė, surinkęs beveik 20 skirtingų nominacijų ir apdovanojimų nuo Lisabonos iki Honkongo. Šioje programoje ir šiemet bus galima išvysti ateities kiną.“

Šįkart programos filmai išsiskirs istorijomis apie moterų gyvenimus. Tai bus ypač ryšku juostose „Valpurgijos naktis“ („Walpurgis Night“, Lenkija) ir Toronto kino festivalyje kritikų prizu apdovanotoje „Eva Nova“ (Slovakija) – abu filmai pasakos karjerą baigiančių įžymybių istorijas.

Programos filmai analizuos ir paauglių gyvenimus: miuzikliška „Šokių aikštelės dukterys“ („The Lure“, Lenkija) žiūrovus nukels į 9-ojo dešimtmečio Varšuvos diskotekų kičą. Už dizainą ir unikalią viziją filmas jau apdovanotas prestižiniame Amerikos Sandanso festivalyje. Emociškai daug sudėtingesnis, bet nemažiau paveikus bus filmas „Aš, Olga Hepnarova“ („I, Olga Hepnarova“, Čekija). Jo centre – 8-ojo dešimtmečio Čekoslovakijoje iš tikro gyvenusi, vietos neradusi, vėliau serijine žudike tapusi mergina.

Į programą įtrauktos ir šeimos problematiką nagrinėjančios juostos: čekiška komedijinė drama „Filmas apie šeimą“ („Family Film“), bosnių filmas „Mūsų kasdienis gyvenimas“ („Our Every Day Life“), bulgarų „Troškulys“ („Thirst“), lenkiška tragikomedija „Mano dukterys karvės“ („These Daughters of Mine“), serbiška vyro ir žmonos drama „Drėgmė“ („Humidity“). Vienas netikėčiausių programos filmų – serbiška antikarinė drama „Gera žmona“, kurioje kaip režisierė debiutuoja viena garsiausių serbų aktorių Mirjana Karanovič.

Plačiau apie programą rasite čia.

Baltijos režisieriai nagrinės karo pasekmes ir egzaminuos žmogaus sąžinę
Trečius metus vyksianti konkursinė programa „Baltijos žvilgsnis“ supažindins su įdomiausiais ir aktualiausiais filmais iš šalių, turinčių prieigą prie Baltijos jūros.
„Ši programa taip pat jau yra atradusi filmus, vėliau puikiai įvertintus visame kino pasaulyje. Pernai geriausiu programos režisieriumi pripažintas Danijoje kuriantis Džošua Openheimeris (Joshua Oppenheimer), kurio dokumentinis filmas „Tylos žvilgsnis“ („The Look of Silence“) šiemet yra nominuotas „Oskarui“. Praėjusių metų „Baltijos žvilgsnyje“ nugalėjęs trileris „Mano vardas Viktorija“ („Victoria“) vėliau tapo geriausiu filmu Vokietijoje ir pateko į Europos kino meno akademijos nominacijas“, – supažindina programos sudarytojas Edvinas Pukšta.
Jis kartu su festivalio komanda peržiūrėjo per 80 Baltijos jūros regiono šalių filmų ir į programą pakvietė 10 stipriausiųjų.

Atrinktų vaidybinių ir dokumentinių kūrinių dėmesio centre – šeimos, gyvenančios skirtingų istorinių įvykių akivaizdoje, ir žmonės, kurių elgesiui įtaką daro staiga pasikeitusios aplinkybės, kai tenka greitai prisitaikyti prie naujų taisyklių. „Kino pavasario“ žiūrovai pamatys „Oskarui“ už geriausią užsienio šalies filmą nominuotą danų dramą „Karas“ („A War“). Tarp jos aktorių – dešimtį ir daugiau metų Afganistane praleidę kareiviai.

Karo gausmas girdimas, jaučiamas ir ranka pasiekiamas vienoje laukiamiausių lietuviško kino premjerų – dokumentinėje poemoje „Mariupolis“. Režisierius Mantas Kvedaravičius („Barzakh“, 2011 m.) stebi skirtingų profesijų ir amatų žmones, kuriems tenka gyventi besitęsiančio karinio konflikto Rytų Ukrainoje šerdyje. Žvejai vis tiek plaukia pasiimti tinkluose susikaupusio laimikio, nepaisydami visai šalia sprogstančių bombų. Filmo vertę patvirtino Berlyno kino festivalis – „Mariupolis“ pateko į antrą pagal svarbumą Berlyno kino festivalio programą „Panorama“.

Į lemtingąjį pavasarį prieš pat Antrojo pasaulinio karo pradžią žiūrovus nukels rusų ir vokiečių drama „Mielasis Hansas, brangusis Piotras“ („My Good Hans“), kurioje vokiečių inžinierius atvyksta į Sovietų Sąjungą, per neapdairumą sukelia mirtiną avariją ir tampa priklausomas nuo žūtbūtinės draugystės su vieninteliu liudininku rusu. Sovietmečiu propaguotą priverstinį gyvenimą kolūkiuose tyrinės ir išskirtinai vaizdinga latvių režisierės Lailos Pakalninos „Aušra“ („Dawn“). Istorija – apie bebaimį laisvės troškimą ir sąžiningą pionierių, turintį priimti sunkiausią sprendimą savo gyvenime: ar išduoti tėvą antikomunistą sovietų saugumui?
Vienas netikėčiausių festivalio filmų – sarkastiškoji dokumentika „Čia visad šviečia saulė“ („Under the Sun“) – praveria duris į uždariausią pasaulio valstybę – Šiaurės Korėją. „Tai filmas apie idealų gyvenimą idealiausioje pasaulio šalyje“, – sako režisierius Vitalijus Manskis, kuriam pavyko gauti leidimą filmuoti tikrą, o galbūt ir suvaidintą pagal valdžios nurodymus 8-metės šiaurės korėjietės mergaitės istoriją. Geležinę kontrolę kiekviename žingsnyje apnuoginantis filmas parodo, kaip totalitarinė sistema įtraukia žmones jau nuo mažų dienų.

„Baltijos žvilgsnyje“ žiuri vertins ir kitą lietuvišką premjerą, Igno Miškinio („Artimos šviesos“, 2009 m.) dramą „Karalių pamaina“ („Kings’ Shift“) apie ambicingą jauną policininką, gavusį užduotį akylai saugoti Antrojo pasaulinio karo nusikaltimais įtariamą ligonį.

Vieną sudėtingiausių šeimos istorijų nagrinės Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje geriausiu išrinktas Švedijoje gyvenančio lenkų režisieriaus Jeržio Sladkovskio (Jerzy Sladkowski) kūrinys „Donžuanas“ („Don Juan“) apie vaikiną, kurį mama nori išgydyti nuo autizmo neetiškomis priemonėmis. Šokiruojančius pojūčius išprovokuos lėlinės animacijos intarpais papildyta vaidybinė drama „Močiutė šoka ant stalo“ („Granny’s Dancing on the Table“) apie merginą, kurią smurtaujantis tėvas metodiškai muša ir slepia priverstinai atskyręs nuo pasaulio.

„Baltijos žvilgsnyje“ varžysis ir Berlyno kino festivalio konkursinei programai atrinkti du filmai. Talentingojo Tomašo Vasilevskio (Tomasz Wasilewski) režisuota drama „Jungtinės meilės valstijos“ („United States of Love“) apie (ne)laimingas keturias moteris, svajojančias apie greitus ir optimistinius pokyčius komunizmą ką tik nuvertusioje Lenkijoje. Sąlyginai idilišką danų komunos gyvenimą dekonstruos vieno garsiausių šios šalies režisierių Tomaso Vinterbergo („Medžioklė“, „Šventė“) drama „Komuna“ („The Commune“).

Plačiau apie programą rasite čia.

Trumpametražių programą atidarys pirmasis Šarūno Barto filmas

„Kino pavasario“ trumpametražių filmų konkursinėje programoje bus parodyti 27-i filmai, kurių trukmė – nuo 5-ių iki 37-ių minučių. „Trumpame konkurse“ rungsis 2015-2016 m. sukurti filmai iš Vidurio ir Rytų Europos šalių.

„Didieji kino festivaliai šios Europos dalies trumpametražius filmus dažnai yra linkę ignoruoti, nepelnytai nuvertinti. Tarkime, į artėjantį Berlyno kino festivalį atrinktas vos vienas trumpametražis filmas iš Vidurio ir Rytų Europos. Siekiame atkreipti dėmesį į talentingus šio regiono kūrėjus, jų naujausius darbus“, – sako programos koordinatorius Rimantas Oičenka.

Šiemet „Trumpas konkursas“ pirmą kartą turės simbolinį atidarymo filmą. Juo pasirinkta pirmoji žymiojo lietuvių režisieriaus Šarūno Barto juosta „Tofalarija“ (režisuota kartu su Valdu Navasaičiu). Tai 1985 m. sukurtas 13 minučių filmas apie mažą, Sibiro glūdumoje gyvenančią tofalarų tautelę. „Kino pavasario“ žiūrovai turės galimybę pirmieji pamatyti šią, iki šiol Lietuvoje viešai niekuomet nerodytą juostą.

Filmai pagal temas ir stilius suskirstyti į 5 skirtingus seansus, kuriuose bus pristatyti ir trys svarbūs lietuvių režisierių darbai. Tarp jų – naujasis Gabrielės Urbonaitės trumpametražis „Namo“ („Back“). Tai pirmoji JAV studijuojančios režisierės juosta po geriausiu lietuvišku trumpametražiu filmu pripažintos „Plaukikės“ (2013 m.). Pastarąjį „Kino pavasario“ žiūrovai išrinko ir geriausiu lietuvišku festivalio filmu.

„Trumpame konkurse“ dalyvauja ir praėjusių metų nugalėtoja – vengrė režisierė Réka Bucsi. Pernai ji laimėjo su animacija „Simfonija Nr. 42“, o šiemet festivalis pristatys jos naująjį filmą „Meilė“ („Love“). Konkursą papuoš ir vieno žymiausių bei originaliausių dokumentinio kino kūrėjo Viktoro Kosakovskio naujausias filmas „Varičela“ („Varicella“). Režisierius tik jam būdingu stiliumi akylai fiksuoja visą dviejų jaunučių seserų, besimokančių baleto amato, emocijų spektrą.

Plačiau apie programą rasite čia.

Apie festivalį:
21-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ vyks 2016 m. kovo 31-balandžio 14 dienomis. Tai – didžiausias kino renginys Lietuvoje, pernai pritraukęs 107 tūkst. žiūrovų, ir vienas ryškiausių kino festivalių Rytų Europoje. Šiemet „Kino pavasaryje“ bus parodyta 130 pilnametražių ir 70 trumpametražių  filmų, kuriuos festivalio atstovai atrinko, per metus aplankę daugiau nei 30 tarptautinių festivalių.

Daugiau informacijos apie festivalį rasite čia.