Bene daugiausiai tarptautinių festivalių kasmet aplankantis didžiausias kino festivalis šalyje „Kino pavasaris“ svetur atrenka kino gerbėjams ne tik įspūdingiausius debiutus kine ar daugiausiai apdovanojimų prestižiniuose festivaliuose susižėrusius filmus, bet pateikia savo žiūrovams ir pasaulyje pripažintų kūrėjų naujausius darbus. Nuo kovo 14 dienos šias juostas „Kino pavasario“ lankytojai ras specialioje programoje „Meistrai“.
„Renkamės geriausius savo srities profesionalus, nes tikime, jog kai kurie vardai kalba patys už save. Džiugu, kad ir didžiausiame kino festivalyje Lietuvoje galime pristatyti iškiliausius ir garsiausius kino meistrus,“ – sako vienos iš kredito unijos, kuri remia šią programą atstovė Eglė Petrauskienė.
Festivalio „Kino pavasaris“ žiūrovams jau puikiai pažįstamas ir visada laukiamas korėjietis Kim Ki-dukas ir šiais metais pradžiugins nauju darbu „Pieta“. Tai jau 18-asis kūrėjo filmas, kurio premjera įvyko Venecijos kino festivalyje. Čia juosta įvertinta pagrindiniu „Auksino liūto“ apdovanojimu. „Pieta“ – tai filmas apie šaltakraujį skolų išieškotoją, kuris netikėtai susiduria su paslaptinga moterimi, teigiančia, jog yra jo niekada nepažinota motina. Filmo pavadinimui Kim Ki-dukas pasirinko Mikelandželo šedevrą, norėdamas perteikti šiandieninio žmogaus kančią ir žiaurumą.
Kitas „Kino pavasario“ gerbėjų mėgstamas režisierius Michaelas Vinterbotomas nepaliauja stebinti savo darbų gausa. Per pastaruosius penkiolika metų jis sukūrė net septyniolika filmų. Šį kovą „Kino pavasario“ žiūrovai turės galimybę išvysti naujausią kūrėjo darbą „Kasdienybė“ (Everyday), atskleidžiantį kalinio šeimos gyvenimą. Tai istorija apie ilgą išsiskyrimą ir bėgantį laiką. Juosta buvo filmuojama net penkerius metus. Kadangi keturi iš šešių pagrindinių aktorių yra vaikai, filme galime sekti, kaip jie užauga.
„Manau Šaunas ir Katrina jau nebe pamena laikų, kai mes jų nefilmavome,“ – sako režisierius, kurio jauniausioji aktorė pradėjo filmuotis būdama vos trejų.
Šiemet į „Meistrų“ programą įtraukti ir labai konceptualių režisierių darbai. Vieno originaliausių Meksikos režisierių Karloso Reygadas filmas „Po tamsos – šviesa“ (After Darkness, Light) Kanų festivalyje kūrėjui jau pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą. Tai sudėtingas, mistiškas pasakojimas, daug reikalaujantis ir iš žiūrinčiojo, mat čia nerasite daug užuominų, padedančių suprasti neįprastą siužetą. Režisierius tiki, kad protingas žiūrovas neturi būti vedamas už rankos, todėl ekrane jis nesiūlo paprastų atsakymų, o atvirkščiai – kviečia surasti savitą istorijos interpretaciją.
Nelengva bus sekti ir kitą šios programos filmo siužetą. Režisieriaus Peterio Grynavėjaus kūrinys „Golcijus ir Pelikano teatras“ (Goltzius and the Pelican Company) kartais reikalauja ir Biblijos, ir antikinės graikų literatūros išmanymo. Tai pasakojimas apie XVI a. olandų erotinių graviūrų meistrą Hendriką Golcijų, kuris savo darbuose įpindamas biblinį siužetą sukelia šoką ir kontroversiją bažnyčios pasaulyje.
Šiemet „Meistrų“ programoje – net trys kino režisieriai iš Irano. Kurdų kilmės Bahmanas Ghobadi filme „Raganosių sezonas“ (Rhino Season) su žiūrovais pasidalins tikra istorija apie kurdų poetą, kuris taip pat yra ir režisieriaus šeimos draugas. Sahelis buvo neteisėtai įkalintas per Irano revoliuciją, o jo žmona, atlikusi dešimties metų bausmę, įtikinama, kad jos mylimojo nebėra tarp gyvųjų. Po trisdešimties metų Sahelis taip pat galiausiai paleidžiamas į laisvę, nusprendžia susirasti žmoną, kuri mintyse savo vyrą jau seniai palaidojo.
Irano režisieriaus Mohseno Makhmalbafo juosta „Sodininkas“ (The Gardener) kvies diskutuoti apie religijos reikšmę ir vaidmenį šiandieniniame pasaulyje.
„Šimtai tūkstančių iraniečių, pasirinkusių bahajų tikėjimą, negali gauti aukštesniojo išsilavinimo ir dirbti viešajame sektoriuje. Jų kapinės naikinamos, šie žmonės nuolat suimami, uždaromi į kalėjimus ar net baudžiami mirties bausme,“ – atvirai pasakoja M.Makhmalbafas, norėjęs atskleisti bahajų filosofiją bei jų sudėtingą situaciją šalyje.
Tuo tarpu iranietis Abas Kiarostami šį kartą žiūrovus nukels į Tokijų, kur jauna prostitutė, kaip įprasta atvykusi pas klientą, netikėtai užmezga neeilinį ryšį su ją iškvietusiu pagyvenusiu profesoriumi. „Tarsi įsimylėję“ (Like Someone in Love) – tai filmas apie žaidimus, kuriuos kasdien žaidžiame, ir vaidmenis, kuriuos vaidiname.
