Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

A. Praninskas. Ar Baltarusija vėl taps branduoliniu Kremliaus placdarmu?

Arvydas Praninskas, www.valstietis.lt
2016-01-19 18:00:06
0
wikipedia.org nuotr.

wikipedia.org nuotr.

wikipedia.org nuotr.
wikipedia.org nuotr.

Atsakydama į neva planus Lenkijoje dislokuoti JAV branduolinius ginklus, Rusija savo branduoliniu placdarmu galėtų paversti Baltarusiją.

Sukėlė didelį atgarsį

Lenkija nagrinėja galimybę prisijungti prie NATO programos „Nuclear Sharing“: apie tai šios šalies TV kanalo „Polsat News2“ eteryje pranešė šios šalies Gynybos ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Tomašas Šatkovskis (Tomasz Szatkowski). Šios programos esmė – galimybė kai kuriose NATO  valstybėse laikyti Jungtinių Valstijų aviacines bombas ir raketų galvutes su branduoliniais koviniais užtaisais. Jos tinkamos naudoti šių šalių ginkluotėje esančiose pristatymo priemonėse, t. y. karo lėktuvuose ir raketose. Kaip rašoma Baltarusijos leidinyje „Belorusskije novosti“, jeigu Lenkijoje būtų dislokuoti JAV branduoliniai ginklai, į Baltarusiją dalį savo branduolinių aviacinių bombų ir raketinių užtaisų galėtų perkelti ir Rusija.

Šiuo metu „Nuclear Sharing“ programoje dalyvauja Belgija, Vokietija, Italija, Nyderlandai ir Turkija. Ji netaikoma Lenkijai ir kitoms po 1990 m. į NATO įstojusioms Europos šalims. Tai buvo numatyta su Rusija pasirašytoje sutartyje, tokia išlyga buvo laikoma viena iš Maskvos lojalaus požiūrio į Šiaurės Atlanto sutarties valstybių bloko plėtimąsi sąlygų. Be to, kaip pabrėžiama leidinyje, svarbi aplinkybė, kad Lenkija yra pasirašiusi sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo.

Lenkijos gynybos ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas didelį atgarsį sukėlusiame interviu TV kanalui „Polsat News2“ atkreipė dėmesį į tam tikrą NATO šalių „atgrasymo nelygybę“. „Politiniu požiūriu mes norėtume padaryti galą NATO valstybių skirstymui į dvi kategorijas. Galioja nerašyta taisyklė, kad naujųjų aljanso narių teritorijoje leidžiama truputį mažiau, jeigu kalbame apie mūsų Vakarų sąjungininkų pajėgų arba branduolinio ginklo dislokavimą“, – pabrėžė T. Šatkovskis.

Į tiesų klausimą, ar Lenkijos gynybos ministerija sieks, kad Varšuva būtų įtraukta į „Nuclear Sharing“ programą, T. Šatkovskis atsakė, kad kol kas „svarstomi konkretūs žingsniai“, tačiau bet kuriuo atveju esą „būtina stiprinti branduolinį atgrasymą kaip priemonę karui išvengti“. Praėjus kelioms valandoms po tokio Lenkijos gynybos ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojo pareiškimo, šios šalies gynybos ministerijos tinklalapyje buvo paskelbtas patikslinimas: esą šiuo metu jokių veiksmų dėl prisijungimo prie „Nuclear Sharing“ programos nesiimama.

Įtartina tyla iš Kremliaus

Kaip rašoma leidinyje „Belorusskije novosti“, šis paaiškinimas nepaneigia prielaidos, kad iš esmės galima ir tokia įvykių raida. Lenkijos gynybos ministerijos pranešime sakoma, kad T. Šatkovskio per TV išsakytas mintis reikia suprasti pastaruoju metu pasirodžiusių įtakingų Vakarų analitinių centrų komentarų, kuriuose kalbama apie NATO branduolinio atgrasymo priemonių trūkumą rytiniame aljanso flange, kontekste. O dėl to esą reikia „išnagrinėti įvairius variantus, tarp jų ir Lenkijos dalyvavimą vienokia ar kitokia forma minėtoje programoje“.

Aukšto Lenkijos gynybos ministerijos valdininko samprotavimai apie galimą šalies dalyvavimą „Nuclear Sharing“ programoje sukėlė labai prieštaringą ekspertų reakciją pačioje šalyje. Buvusio Lenkijos gynybos ministro Tomaszo Semoniako manymu, ministerijos paruoštas paneigimas paskelbtas per vėlai ir jis nepakankamai ryžtingas. Pasauliui esą jau pasiųsta žinia, kad Lenkija nori gauti branduolinių ginklų. O tarptautinių santykių ekspertas profesorius Romanas Józefas Kuzniaras pareiškė manąs, kad jei Lenkija ir toliau kels šį klausimą, tarptautinio skandalo išvengti nepavyks. Šia prasme atrodo labai netikėta, kad nebuvo jokios oficialios Rusijos reakcijos  į šį T. Šatkovskio pasisakymą. Paprastai panašiais atvejais Rusijos atstovai nedelsdami imdavosi diplomatinio demaršo.

Pakanka prisiminti skandalą, kilusį po to, kai Vokietijos TV kanalas ZDF 2015 m. rugsėjo 22 d. pranešė, kad Jungtinės Valstijos ketina Vokietijoje, Biuchelio karinėje bazėje, dislokuoti 20 naujausių branduolinių aviacinių bombų B61-12. Po poros dienų oficialūs JAV atstovai Vašingtone paneigė šį pranešimą ir patikino, kad serijinė aviacinių bombų B61-12 gamyba prasidės ne anksčiau nei 2020 m. Praktiškai visi rusų ekspertai tada pareiškė, kad jei amerikiečiai Europos šalyse tęs taktinių branduolinių ginklų ir karo bazių dislokavimą, į tai bus atsakyta taktinių raketinių kompleksų „Iskander“ „permetimu“ ne tik į Kaliningrado sritį, bet ir į vakarinius Baltarusijos regionus. O paties blogiausio įvykių raidos scenarijaus atveju į priešakines Rusijos karinės aviacijos bazes esą būtų perkelti branduolinius ginklus skraidinantys karo lėktuvai.

Branduoliniai ginklai gali grįžti?

Šį kartą oficialus Lenkijos atstovas pareiškė apie principinę galimybę dislokuoti branduolinį ginklą praktiškai ties pačiu Rusijos slenksčiu, o Kremlius į tai niekaip nesureagavo. Kodėl? „Belorusskije novosti“ iškėlė prielaidą, kad visi tūžmingi žodžiai jau buvo išsakyti anksčiau, o dabar atėjo metas įgyvendinti atsakomąsias priemones, apie kurias buvo paskelbta. Netiesiogiai esą tai patvirtina sustiprėjęs Maskvos spaudimas Minskui dėl Rusijos karinės bazės Baltarusijos teritorijoje steigimo. Kaip teigiama leidinyje, po Lenkijos gynybos ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojo pasisakymo apie galimą dalyvavimą „Nuclear Sharing“ programoje Baltarusijai liko dar mažiau argumentų savo neigiamai pozicijai dėl tokios bazės apginti.

Maža to: jei klausimas dėl Lenkijos dalyvavimo šioje programoje iš tikrųjų bus pradėtas svarstyti ir prasidės praktiniai tokio siekio įgyvendinimo žingsniai, egzistuoja didelė tikimybė, kad Rusija gali denonsuoti Vidutinio ir mažesnio nuotolio raketų likvidavimo sutartį, ir tokių ginklų vėl gali atsirasti Baltarusijoje. Suprantama, patiems baltarusiams to visai nereikia. „Sovietiniais laikais mūsų žemėje jau buvo sutelktas milžiniškas branduolinių ginklų arsenalas, o tai reiškia, kad Baltarusija buvo vienas iš svarbiausių NATO taikinių “, – pabrėžė „Belorusskije novosti“.

Leidinys priminė, kad tuometinės sovietinės Baltarusijos teritorijoje buvo dislokuota didžiausia vidutinio ir mažesnio nuotolio raketų su branduoliniais užtaisais grupuotė. Ji sudarė trečdalį visų Sovietų Sąjungos tokio tipo raketų arsenalo. 28 raketinėse bazėse tuometinėje Baltarusijoje buvo laikoma 318 vidutinio ir 271 mažesnio nuotolio raketa.

Atskirai reikėtų paminėti 267 tuo metu moderniausio mobiliojo raketinio komplekso RSD-10 „Pioner“ („SS-20 Saber“ pagal NATO klasifikaciją) raketų paleidimo įrenginius. Naujausios šio komplekso modifikacijos raketos galėjo pasiekti už 5 500 km esančius taikinius. Kiekvienos raketos kovinėje dalyje buvo po tris 150 kilotonos galios atskirai nutaikomus branduolinius užtaisus.

Armagedono strėlės Baltarusijos miškuose

Negalima neprisiminti ir Baltarusijos miškuose ilgai, beveik 40 metų, slėptų 45 raketinių monstrų R-12 („SS-4 Sandal“). Šių vidutinio nuotolio raketų startinė masė buvo 42,2 tonos. Sąlyginai mažą R-12 skrydžio nuotolį (2 000 kilometrų) ir itin žemą tikslumą kompensavo milžiniška 1 megatonos branduolinio užtaiso galia. Jos būtų visiškai pakakę nušluoti nuo žemės paviršiaus bet kurį Vakarų Europos didmiestį. Dar didesne branduoline katastrofa tuometinėms NATO šalims grasino naujesnė šios raketos modifikacija R-14 („SS-5 Skean“), kurios branduolinio užtaiso galia siekė 2 megatonas: tai atitinka 2 mln. tonų trinitrotoluolo sprogmenų. Tiesa, sovietinės Baltarusijos teritorijoje buvo dislokuotos tik 6 tokios raketos.

Be to, po visą Baltarusiją buvo pribarstyta daugybė įvairiausios „raketinės smulkmės“ , t. y. operatyvinių–taktinių ir taktinių raketinių kompleksų. Tarp jų  – 179 mobilūs kompleksai „Temp S“ („SS-23 Skaleboard“ pagal NATO klasifikaciją), galėję smogti 500 kilotonų galios branduoliniu užtaisu iki 900 kilometrų atstumu, ir 92 kompleksai „Oka“ („SS-23 Spider“): 500 kilotonų užtaisus jos galėjo nuskraidinti iki 400 kilometrų spinduliu.

Sovietų Sąjungos žlugimo išvakarėse, 1988–1991 metais, 589 raketos iš šio arsenalo buvo išmontuotos vykdant 1987 m. su JAV pasirašytą Vidutinio ir mažo nuotolio raketų likvidavimo sutartį. Tačiau Baltarusijos, kaip branduolinių raketų placdarmo, istorija tuo nepasibaigė. Tik 1996 metais iš jos teritorijos buvo išvesti visi 10 raketinių pulkų, apginkluotų strateginiais mobiliaisiais raketiniais kompleksais RS-12M „Topol“ („SS-25 Sickle“).

Anot leidinio „Belorusskije novosti“, praėjus beveik ketvirčiui amžiaus, politiniame horizonte sušmėžavo, nors ir gana  miglota, branduolinių masinio naikinimo ginklų sugrįžimo į Baltarusijos žemę perspektyva. Manoma, kad tai gali būti ne tik operatyviniai–taktiniai raketiniai kompleksai „Iskander“ su branduoliniais koviniais užtaisais, bet ir naujausi Rusijos raketiniai kompleksai „Rubež“ su tarpžemyninėmis balistinėmis raketomis. Ar istorijos spiralė tarsi sugedusi laiko mašina vėl nukels mus į didėjančios Šaltojo karo branduolinės priešpriešos laikus, turbūt parodys netolima ateitis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Praninskas. Baltarusija: nepriklausomybė svarbiau už demokratiją?
  2. A. Praninskas. Kieno eilė po Ukrainos?
  3. A. Praninskas. Lenkija ruošia partizanus
  4. A. Praninskas. Ar Rusija bandys susigrąžinti Baltijos šalis?
  5. R. Juknevičienė: Kremliaus informacinis karas yra ginklas
  6. J. Užurka. Sovietmankurtai – Kremliaus jėgos specstruktūrų tarnai
  7. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  8. LRT taryba aptarė savo indėlį atsveriant Kremliaus propagandą
  9. Rusija ir Baltarusija kiša pagalius Lietuvai į ratus Sausio 13-osios byloje (video)
  10. V.Venckūnas. Praeities dalybos: kaip kuriant Baltarusiją gali pradingti Lietuva
  11. J.Matuza. Politnekorektiška politinformacija (I)
  12. T. Bakučionis. Tarp blogio imperijos paveldėtojos ir Vakarų impotencijos…
  13. A. Aplebaum. Karas Europoje nėra tik isterikų idėja
  14. M. Kundrotas. Baltokarpatija – ruoštis reikia jau šiandien
  15. G. Vaičiūnas. Kodėl Turkija ir Azerbaidžanas – mums artimesni nei Armėnija

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Sukčiavimas internete
Gamta ir žmogus

Sukčiai kuria netikras draudimo svetainės

2025 07 01
Šilumos siurblys
Energetika

Nuo liepos – kvietimas paramai už šiuolaikinius šildymo įrenginius

2025 07 01
„Wizz Air“ lėktuvas
Lietuvoje

Atnaujinami skrydžiai tarp Vilniaus ir Bilundo

2025 07 01
Nacionaliniai architektūros apdovanojimai
Gamta ir žmogus

Panevėžyje apdovanoti geriausi šalies architektai

2025 07 01
Šauktiniai | KAM, I. Budzeikaitės nuotr.
Lietuvoje

Šauktinių sveikatos draudimas bus apmokamas valstybės

2025 07 01
XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla Salų dvare
Etninė kultūra

Į Salų dvarą kviečia XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla

2025 07 01
Autobusas
Lietuvoje

Nuo liepos sostinėje keičiasi kelionių kainos

2025 07 01
Pasitarimo dalyviai | lzs.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų

2025 07 01

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Mikas apie Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • >Vilna apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • P.Skutas apie Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sukčiai kuria netikras draudimo svetainės
  • Nuo liepos – kvietimas paramai už šiuolaikinius šildymo įrenginius
  • Atnaujinami skrydžiai tarp Vilniaus ir Bilundo
  • Panevėžyje apdovanoti geriausi šalies architektai

Kiti Straipsniai

ICBM vilkikas ir T-72 tankai priešais Šv. Vasilijaus soborą Maskvoje dienos šviesoje

Ar tikrai Rusija mažina karines išlaidas?

2025 06 29
Trampas Hagoje po smūgių Iranui

M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?

2025 06 28
Seimas

Seimas reglamentavo sankcijas Rusijai ir Baltarusija

2025 06 25
Prezidentas dalyvauja NATO viršūnių susitikime

Prezidentas: NATO privalo didinti investicijas į gynybą

2025 06 25
NATO viršūnių susitikimas Hagoje 2025-06-24

Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas

2025 06 24
Kęstutis Budrys

K. Budrys Briuselyje ragina Iraną rinktis diplomatinį kelią

2025 06 23
JAV smūgiavo Iranui 2025-06-22

JAV smogė Irano branduoliniams objektams: D. Trampas skelbia „karo pergalę“, pasaulis baiminasi eskalacijos

2025 06 22
JAV smogė Iranui 2025-06-22

Nokdaunas Kremliui Irane

2025 06 22
Orlaivis

Pradedamos derybos dėl karinių transporto orlaivių įsigijimo

2025 06 18
Užsienio reikalų ministerija

Rusijos ambasados atstovui pareikštas protestas dėl atakų prieš civilius

2025 06 18

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Mikas apie Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • >Vilna apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • P.Skutas apie Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų
  • Rimvydas apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Steigiamas Lietuvos ir Lenkijos pasieniečių, muitininkų ir policininkų Bendradarbiavimo centras

Steigiamas Lietuvos ir Lenkijos pasieniečių, muitininkų ir policininkų Bendradarbiavimo centras

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai