Atsidūrę arčiau gamtos – net ir prie vaismedžio namo kieme – darome savo pervargusioms smegenims paslaugą, teigia mokslininkai. Dar daugiau, joje praleidus ilgesnį laiko tarpą, mūsų organizme ima vykti tikri stebuklai.
Nustatyta, kad gamta kūrybiškumą gali pagerinti net iki 50 proc., o pasivaikščiojimas miške streso hormonų lygį sumažinti net 16 proc. Naujausi tyrimai parodė, kad nuolat stresą ir įtampą patiriantį šiuolaikinį žmogų raminanet ir virtuali gamta, atskleidžiama žurnalo „National Geographic Lietuva“ sausio mėnesio numeryje.
Jutos universiteto kognityvinės psichologijos specialistas Davidas Strayeris siūlo išbandyti „trijų dienų efektą“. Pasak jo, mūsų smegenys nėra nenuilstantys 1,4 kg sveriantys prietaisai, jos nesunkiai pavargsta. Nustoję skubėti ir dirbti, atsidūrę gražioje natūralioje aplinkoje, atsigauname, pagerėja protinė veikla.
D.Strayeris tai pademonstravo su grupe žmonių, kurie po trijų dienų turistavimo laukinėje gamtoje kūrybinius galvosūkius sprendė 50 proc. geriau. Mokslininkas įsitikinęs, kad trijų dienų efektas tarsi nuvalo proto langą, o jį galima pajusti pakankamai ilgai pabuvus gamtoje.
„Anglijoje įsikūrusio Ekseterio medicinos mokyklos universiteto mokslininkai neseniai išanalizavo 10 tūkst. miesto gyventojų psichinės sveikatos duomenis ir didelės raiškos žemėlapyje pažymėjo, kur tiriamieji gyveno pastaruosius 18 metų. Paaiškėjo, kad žmones, gyvenusius arčiau žaliųjų erdvių, rečiau ištikdavo psichinis išsekimas net atsižvelgus į pajamas, išsilavinimą ir užimtumą.
2009 m. olandų mokslininkų grupė išsiaiškino, kad žmonės, gyvenę ne toliau kaip per kilometrą nuo žalios aplinkos, rečiau skundėsi 15 ligų, tarp jų depresija, nerimu, širdies ligomis, cukriniu diabetu, astma ir migrena. Gyvenant arčiau žaliųjų erdvių sumažėja mirtingumas, o kraujyje aptinkama mažiau streso hormonų“, – tyrimų rezultatus apžvelgia „National Geographic Lietuva“.
Įdomu tai, kad kitas tyrimas parodė, jog prie parkų ir žaliųjų erdvių gyvenantys žmonės rečiau serga ir vėliau miršta, net jei nesinaudoja tomis erdvėmis, t. y. tonizuojamasis jų poveikis juntamas nepriklausomai nuo to, ar einama pasivaikščioti į parkus.
Spėjama, taip yra dėl to, kad gamta visų pirma mažina įtampą. Jei pro langus matyti medžiai ir žolė, žmonės sparčiau sveiksta ligoninėse, pasiekia geresnius rezultatus mokyklose ir netgi mažiau smurtauja dideliu nusikalstamumu garsėjančiuose rajonuose. Streso hormonų, kvėpavimo, širdies ritmo ir prakaitavimo matavimų duomenys rodo, kad neilgas buvimas gamtoje ar net jos vaizdai gali nuraminti ir pagerinti veiklos rezultatus.
Žurnalui gydytoja Matilda van den Boš (Bosch) paaiškino, kad po įtempto matematikos uždavinių sprendimo tiriamųjų širdies ritmo nepastovumas, kuris mažėja drauge su įtampa, grįžo prie normalaus sparčiau, kai tiriamieji 15 minučių stebėjo gamtos vaizdus ir klausėsi paukščių čiulbėjimo trimatės virtualiosios tikrovės patalpoje, nei kai jie sėdėjo paprastame kambaryje.
Kad miškuose pasivaikščiojus vos 15 minučių apčiuopiamai pasikeičia fiziologija, įrodė ir japonų mokslininkai. Jie nusiuntė 84 tiriamuosius pasivaikščioti po septynis skirtingus miškus, o dar tiek pat savanorių vaikštinėjo miestų centruose.
Grįžę iš miškų tiriamieji buvo labai atsipalaidavę: streso hormono kortizolio sumažėjo 16 proc., kraujospūdis nukrito 2 proc., o širdies ritmas sulėtėjo 4 proc. Mokslininkas mano, kad mūsų organizmas malonioje, natūralioje aplinkoje atsipalaiduoja dėl to, kad ten išsivystė. Mūsų juslės įpratusios analizuoti informaciją apie augalus ir upes, o ne apie eismą ir pastatus.
Labai keista, kad tik amerikiečių žurnale aprašius, pvz. medžių poveikį žmogui, pradedame žavėtis kaip didžiausiu atradimu. O juk nuo seniausių laikų mūsų žyniai geomagnetiniais laukais naudojosi visoje Lietuvoje, kas 20 km įrengdami alkus, kuriuos sudaro aukurai ant iš žemės gelmių kylančių srautų ir netoliese esančio ąžuolo, kuris augo ant grįžtančio į žemės gelmes srauto. Tai jau ryšys su kosminiu informaciniu energetiniu lauku. Medžių spinduliuojama energija naudota ir kaip gydomoji: tereikia nugara prisiglausti prie ąžuolo ( vyrams) ar prie liepos (motrims), paprašyti sveikatos ir per 15 minučių žmogaus visuminis laukas taps darnesnis, tai ir yra sveikatos galimybė, nes pašalina stresines būsenas. Laikas ne tik atkurti energetiškai stiprias vietas alkvietes visoje Lietuvoje, bet ir pradėti jomis naudotis. Taip pat gerbtinos ir globotinos šventosios giraitės ir išvis bet kurie sveiki miškai, šilai, girios. Jos ne tik “malkų šaltinis”, o didieji darnos kūrimo ir skleido židiniai.
Mano nuomone KIEKVIENAS sveikatos sutrikimas yra blogų minčių, blogų kalbų ir blogų veiksmų pasekmė. Vaclovai, kodėl Gamta ar Medis turėtų atiduoti savo vidines jėgas BLOGAM žmogui?
Mielas Kembly, nėra blogų žmonių, yra tik praradę darną su pasauliu, tad medžiai kaip Mokytojai ir atstato juos į tikrąjį kelią. Lietuviai visados žavėjosi medžiais kaip didžiaisiais išminčiais…