O. Hamilton. „Padėtis Lenkijoje“ – naujajame Europos atpirkimo ožyje

Kai kuri nors Europos Sąjungos šalis išsirenka tautišką ar euroskeptišką vyriausybę, Europos Parlamentas ragina nedelsiant ištirti „padėtį“ toje šalyje. Pavyzdžiui, kai 2010 metais Vengrijos Ministru Pirmininku tapo Viktoras Orbanas, Europos Parlamentas surengė diskusiją dėl „padėties Vengrijoje“. Orbano partija Fidesz* žinoma kaip konservatyvi ir ginanti tautinį suverenumą. Kai Orbanas demokratiškai, dviejų trečdalių dauguma buvo išrinktas į Vengrijos Parlamentą**, jis gavo įgaliojimus reformuoti valstybės institucijas, kurios komunistams valdant buvo pasidariusios korumpuotos ir inertiškos. Kai jis ėmėsi šiuos lūkesčius įgyvendinti, Europos Parlamento buvo apkaltintas siekiąs diktatūros ir todėl priešus teisėsaugos institucijose keičiąs draugais. Parengtoje rezoliucijoje Vengrija buvo kaltinama sistemingai pažeidinėjanti teisės viršenybės principą.

Tokios rezoliucijos Vengrija nusipelnė. Jos tautinė politika buvo įvertinta kaip grėsmė Europos Sąjungos integracijai – ir taip yra iš tiesų. Atsakydamas į naujausius ES siūlymus nustatyti „kvotas“, kurios leistų ES šalims teisingai pasidalinti migrantus, Orbanas pasakė: „[Vengrijos] problema yra tai, kad [Europos teismai] kitaip suvokia pasaulį. Jie priklauso tai Europos daliai, kurios gyvenimas peržengia tautinės valstybės ribas, o mes esame žemiau, nes gyvename tautinėse valstybėse.“

Be to, Orbanas buvo tvirtai nusistatęs prieš migrantus, kurie brovėsi į Vengriją. Jis buvo apkaltintas neapykantos kurstymu, kai sakė norįs išsaugoti „Vengriją vengrams“, o „Europą europiečiams“. Būklės Vengrijoje svarstymų, žinoma, buvo imtasi su dar didesniu užsidegimu, o [atitinkama] rezoliucija buvo atnaujinta. Joje teigiama, kad „padėtis Vengrijoje“ dar pablogėjo, „nes naũjos Vengrijos vyriausybės iniciatyvos ir trukdžiai, ypač per pastaruosius 12 mėnesių, sukėlė rimtus ir sistemiškus teisės viršenybės principo pažeidimus spaudos laisvės ir pliuralizmo, kovos su netolerancija ir diskriminacija, imigrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisių, susirinkimų ir asociacijų laisvės, švietimo ir akademinių tyrimų laisvės, religijų ir įsitikinimų vienodo traktavimo, suvaržymų ir kliūčių pilietinės visuomenės organizacijų veiklai, mažumoms priklausančių žmonių, įskaitant romus ir LGBTI***, teisių, teismų nepriklausomybės srityse ir daug nerimą keliančių įtarimų dėl korupcijos, interesų konfliktų, kenkiančių teisės viršenybės principui.“

Griežta Vengrijos pasienio kontrolė ir atsisakymas priimti ES prieglobsčio suteikimo siūlymus lėmė tai, kad Europos Parlamentas „inicijavo nuodugnią demokratijos Vengrijoje stebėseną“.

Dabar Europa turi naują „rūpestį“ – Lenkiją. Europos Parlamentas kviečia diskutuoti apie „padėtį Lenkijoje“. Jis suirzęs, nes [joje] išrinktoji partija Teisė ir Teisingumas (PIS****) sustabdė penkių Konstitucinio Tribunolo – galingos institucijos, nustatančios įstatymų konstituciškumą, teisėjų skyrimą. Naujoji Vyriausybė – labai panašiais kaip [anksčiau] Orbanas – kaltinima neteisėtai atleidusi teisėjus ir pakeitusi juos savais žmonėmis. Tačiau kaltinimai nepagrįsti: Konstitucinis Tribunolas turėjo būti pertvarkytas dėl jame dar prieš PIS ateinant į valdžią suvešėjusios korupcijos.

2015 metų birželį centro dešinės Piliečių Platforma (PO*****) suvokdama, kad spalio rinkimus gali pralaimėti, norėjo išsaugoti savo įtaką užsitikrindama daugumą Konstituciniame Tribunole prieš naujajai Vyriausybei ateinant į valdžią. Teisėjai, daugiausia paskirti PO, iškepė naują įstatymą, kuris leido Tribunolo teisėjus, kurių įgaliojimai baigiasi po rinkimų, pakeisti prieš juos. Taip teisėjai galėjo būti parinkti PO. Pirmasis korupcijos požymis buvo tai, kad Konstitucinis Tribunolas inicijavo naują įstatymą, nors jam tokia teisė nesutekta. Susiklostė aplinkybės, kad Tribunolas teismo procese nagrinėjo savo paties priimto įstatymo konstitucingumą. Spaudžiant tuometiniam prezidentui Bronislovui Komorovskiui (Bronisław Komorowski), įstatymas buvo priimtas taip greitai, kad niekas to nepastebėjo.

Tai buvo nepastebėta, nes kitaip su tuo jokiu būdu nebūtų buvę sutikta. Įstatymą priėmus buvo nustatyta tokia būsimoji Konstitucinio Tribunolo sudėtis: iš 15 teisėjų 13 – paskirtų PO, 1 – SLD (socialdemokratų), 1 – PSL (Lenkijos Liaudies Partijos) ir nė vieno PIS. Tai būtų reiškę, kad joks PIS priimtas įstatymas nebūtų turėjęs galimybių išvysti dienos šviesą. Kai PIS siekė depolitizuoti arba bent jau subalansuoti teisinę sistemą, ji buvo apkaltinta norinti padaryti prezidentą marionete ir spaudžianti jį pertvarkyti valstybės institucijas taip, kad būtų padidintos Vyriausybės galios. The Economist rašė, kad PIS „pažeidė konstituciją siekdama pakeisti ankstesnės Vyriausybės paskirtus Konstitucinio Teismo teisėjus“, nors, kaip žinome, konstitucija buvo pažeista dar prieš išrenkant PIS į valdžią.

Kol kas Europos Parlamentas turėjo atsisakyti diskusijų apie būklę Lenkijoje, nes žino, kad nieko negali įrodyti. Akivaizdu, kad „padėtis Lenkijoje“ rodo visai ką kita – tai, kad PIS vėl yra galinga ir gana euroskeptiškai nusiteikusi. Pateikdama naujienas apie Lenkiją tarptautinė žiniasklaida pučia tą pačią dūdą kaip Europos Parlamentas, ir visai nesunku numanyti, kuo jai naujoji Lenkijos vyriausybė neįtinka. Savaitraštį The Economist labiausiai erzina tai, kad Lenkiją valdo euroskeptiška partija.

PIS, kaip ir Fidesz, yra didelė grėsmė Europos Sąjungai. Savaitraščio The Economist straipsnis, išreiškiantis apsimestinį susirūpinimą Lenkijos institucijų irimu, iš tiesų pasako štai ką: PIS yra naujasis Europos „galvos skausmas“, ji „paralyžiuos ES“. PIS yra, The Economist žodžiais, „marga socialinių konservatorių, katalikų nacionalistų, euroskeptikų, uolių antikorupcininkų, sąmokslo teorijų šalininkų, protekcionistų ir valstiečių koalicija“. „Euroskeptikai“ ir „nacionalistai“ šiame kontekste yra įžeidžiantys apibūdinimai, siejami su „sąmokslo teorijomis“. Juste justi proeuropiečių nerimas, kad tokios margos koalicijos vis labiau įsigali.

Paaiškinimai:

* Fidesz (ve. Fiatal Demokraták Szövetsége, lie. Jaunųjų Demokratų Sąjunga) – 1988 m. įkurta valdančioji centro dešiniosios partija.

** 2010 m. Fidesz laimėjo du trečdalius vietų Vengrijos Parlamente, o Viktoras Orbanas tapo Ministru Pirmininku.

*** LGBTI – sutrumpintas apibendrinamasis lesbiečių, gėjų, biseksualų, transvestitų ir interseksualų pavadinimas.

**** PIS (le. Prawo i Sprawiedliwość, lie. Teisė ir Teisingumas) – Brolių Kačinskių (Kaczyński) 2001 m. įkurta tautinės konservatyvios pakraipos partija. Šiuo metu didžiausia partija Lenkijos Seime (235 vietos iš 460). Europos konservatorių ir reformistų sąjungos narė.

***** PO (le. Platforma Obywatelska, lie. Piliečių Platforma) – 2001 m. įkurta proeuropinė liberaliai konservatyvi politinė partija, valdžiusi Lenkiją iki 2015 m. rinkimų.

Iš „The Spectator“ išvertė Artūras Judžentis