Sekmadienis, 11 sausio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Kaip gudrus farmacininkų triukas tuština pinigines

www.technologijos.lt
2015-12-27 13:09:06
220
PERŽIŪROS
1
Kaip gudrus farmacininkų triukas tuština pinigines
vaistai_rankoje_technologijos.lt
technologijos.lt nuotr.

Vienas garsiausių vaistų nuo skausmo gamintojų Australijoje visai neseniai apkaltintas klaidinęs klientus. Kaip žmonės vaistinėje išsirenka konkrečius vaistus nuo skausmo ir kokiais kriterijais vadovaujasi, aiškinasi BBC.

Pavyzdžiui, vaistai nuo skausmo „Nurofen“. Jų yra pačių įvairiausių rūšių ir formatų. „Nurofen“ gamintojas „Reckitt Benckiser“ nurodė kuo skubiau iš vaistinių lentynų Australijoje dalį produkcijos atšaukti.

Teismas nusprendė, kad gamintojas klaidina klientus – esą skirtingos to paties vaisto pakuotės perša mintį, kad konkreti vaisto variacija tinka konkrečiam skausmui malšinti, nors taip ir nėra. Tiesą sakant, visuose minėtojo gamintojo vaistuose nuo skausmo yra toks pat kiekis veikliosios medžiagos – 342 miligramai ibuprofeno lizino.

„Reckitt Benckiser“ sako, kad bendrovė paprasčiausiai reaguoja į paklausą. Jie tvirtina, kad 88 proc. žmonių ieško vaisto nuo konkretaus skausmo. Tabletės, ant kurių pakuotės tiksliai nurodoma „nuo nugaros skausmo“ ar „malšina menstruacijų sukeliamą pilvo skausmą“, padeda klientams lengviau ir greičiau apsispręsti, ko jiems šiuo metu reikia, sako gamintojo atstovai.

Įsivaizduokite tokį scenarijų. Klientas savo rankinėje turi vaistų nuo migrenos „Nurofen Migraine Pain“. Pradeda skaudėti galvą, tačiau tai ne migrena, o įtampos sukeltas skausmas. Skuba į vaistinę ir perka vaistų nuo būtent tokio skausmo „Nurofen Tension Headache“. Teismas tokį neatsakingą farmacininkų žaidimą įvertino kaip pirkėjų pinigų švaistymą – juk kalbama apie tokius pačius vaistus, tik skirtingose pakuotėse.

Visi šie specializuoti vaistai nuo skausmo Australijoje kainuoja kone dvigubai brangiau nei standartinis vaistas nuo skausmo „Nurofen“. Vienintelis šio vaisto ir specializuotų vaistų nuo skausmo skirtumas – lizino ir natrio kiekis. Gamintojo teigimu, šios medžiagos padeda vaistus įsisavinti greičiau, tad ir palengvėjimo sulaukiama skubiau.

Jungtinėje Karalystėje taip pat pardavinėjami panašūs vaistai. „Nurofen Migraine Pain“ ir „Nurofen Tension Headache“ vaistai – identiškos sudėties. Juose yra tiek pat – 342 miligramai ibuprofeno lizono – veikliosios medžiagos. Nepaisant to, į teismą šiuo klausimu Jungtinėje Karalystėje dar niekas nesikreipė.

Kai žmogus išgeria vaistų nuo skausmo tabletę, pavyzdžiui ibuprofeno, vaistus po organizmą išnešioja kraujas, teigia šeimos gydytoja iš Mančesterio Farrah Sheikh. Konkrečiam skausmui malšinti skirti vaistai turėtų būti skirti konkrečia taikiniui, tačiau juos pasiųsti tiesiai į vieną konkrečią kūno dalį yra tiesiog neįmanoma, paaiškina specialistė.

Skirtingų to paties vaisto nuo skausmo versijų kainų skirtumai nieko nestebina – kaip ir nestebina faktas, kad skiriasi skirtingų gamintojų vaistų su ta pačia veikliąja medžiaga kaina. Pavyzdžiui, prekybos centre „Tesco“ Jungtinėje Karalystėje galima už 2 svarus įsigyti 16 „Nurofen“ tablečių pakuotę, o pakelis 16 tos pačios veikliosios medžiagos ibuprofeno tablečių kainuoja vos 0,3 svaro.

Tokia pati situacija ir Jungtinėse Valstijose. Kai kurie žmonės sąmoningai renkasi „Advil“ (veiklioji medžiaga – ibuprofenas), „Tylenol“ (veiklioji medžiaga – paracetamolis) ir „Bayern“ gaminamą aspiriną, o ne pigesnius variantus.

Nustatyta, kad žmonės, turintys daugiau specifinių žinių, pavyzdžiui, gydytojai ir farmacininkai, rečiau perka žinomo gamintojo vaistus – jie renkasi pigesnius jų variantus.

„Iš esmės jūs mokate už rinkodaros strategiją ir blizgią pakuotę“, – tvirtina F. Sheikh. Ji rekomenduoja vartoti pigesnius vaistus nuo skausmo, tačiau pripažįsta, kad dauguma jos klientų demonstruoja ištikimybę konkretiems prekės ženklams.

Situaciją bent iš dalies gali paaiškinti placebo efektas. „Vien žinojimas, kad ką tik išgėrėte vaistų, privers praktiškai iš karto pasijusti geriau“, – teigia medikė ir sako, kad žmonėms labai svarbus ir pasitikėjimas konkrečiu vaistų prekės ženklu.

Neseniai atliktas tyrimas, kurio išvados atskleidė labai įdomių dalykų. Eksperimento metu žmonėms, kuriems dažnai skauda galvą, buvo duodama vaistų – vieni buvo pristatomi kaip žinomo prekių ženklo, nors iš tikrųjų tebuvo placebas. Paaiškėjo, kad būtent jos veiksmingiau malšino skausmą – bent jau tokie buvo eksperimento dalyvių atsiliepimai.

„Pasitikėjimas yra vienas iš svarbiausių aspektų, kalbant apie mūsų sveikatą. Žmonės dažniausiai vaistus perka labai atsakingai ir apgalvotai“, – sako Birmingamo universiteto rinkodaros profesorė Isabelle Szmigin.

Tai padeda paaiškinti, kodėl kiekvieną šaltąjį sezoną per televiziją taip intensyviai reklamuojami vaistai nuo peršalimo ir gripo. Gamintojams būtina rinkoje įtvirtinti konkrečius prekės ženklus, kad žmonės juos prisimintų atėję į vaistinę ir pirktų būtent juos.

„Yra nemažai klientų, kurie visada perka tuos pačius vaistus“, – priduria I. Szmigin. Štai kodėl prekės ženklo spalva tokia svarbi. Ryškiai raudona pakuotė vaistų nuo skausmo lentynoje Amerikoje greičiausiai bus „Tylenol“, o tamsiai mėlyna pakuotė akimirksniu kelia asociacijas su „Advil“.

Jungtinėje Karalystėje spalvos skiriasi. „Tesco“ paprastą ibuprofeną pakuoja į sidabro spalvos pakuotę, kuri primena „Nurofen“ dėžutes. Paprastas aspirinas yra geltonas – kaip ir „Anadin Original“. Paracetamolis siejamas su mėlyna spalva – kaip „Panadol“. Kitose parduotuvėje ibuprofenas paprastai yra raudonas.

Spalvos lemia žmonių nuomonę apie vaistus, kuriuos jie vartoja. Manoma, kad raudonos tabletės su skausmu kovoja efektyviau nei mėlynos, žalios ar baltos. Nepaisant to, mėlynos tabletės įvardijamos kaip veiksmingesni raminamieji vaistai nei, pavyzdžiui, raudonos tabletės. Yra teorija, skelbianti, kad taip gali būti ir dėl to, kad mėlyna spalva asocijuojasi su nacionaline šalies futbolo komanda.

Ryškios spalvos neretai padeda vaistus išskirti iš kitų. Be to, pristatydamos skirtingas to paties vaisto versijas farmacijos bendrovės išsikovoja daugiau vietos lentynose.

Net ir didieji prekybos centrų tinklai pristato savo gamybos vaistus nuo skausmo. Pavyzdžiui, „Sainsbury“ turi savo vaistą „nuo įtampos sukelto galvos skausmo“, kuris parduotuvėje padėtas šalia „Nurofen“ ir kitų. Veiklioji medžiaga ir jos kiekis lygiai toks.

Organizacija „Proprietary Association of Great Britain (PAGB)“ teigia, kad skirtingų vaistai, nors ir pasižymintys ta pačia veikliąja medžiaga, gali veikti skirtingai.

„Kartais gamintojai pristato ilgesnio veikimo vaistus, kurių poveikis trunka ilgiau. Tokie vaistai tinka lėtiniam skausmui. Kartais reikalingi itin skubiai suveikiantys vaistai – pavyzdžiui, sergant migrena“, – pabrėžia „Royal Pharmaceutical Society“ atstovas Nealas Patelis.

Taip pat gali būti, kad vienas tabletes paprasčiau nuryti arba jos malonesnio skonio nei kitos, nors veiklioji medžiaga ir tokia pati.

Labai svarbus ir placeno efektas. „Jis labai galingas. Jeigu žmogus pasitiki vienu ar kitu vaistu, didesnė tikimybė, kad jis jam padės“, – sako šeimos gydytoja Sarah Jarvis. Kai kurie nuolatinį skausmą kenčiantys jos pacientai netgi nesutinka pirkti jiems išrašomų vaistų, nes yra užtikrinti, kad jų vartojami skausmą malšinantys vaistai yra veiksmingesni.

Kartais nutinka ir priešingai. „Dažnai ateina pacientų, kurie reikalauja jiems skirti paracetamolio. Kartais žmonės ateina būtent dėl to“, – teigia šeimos gydytoją ir pažymi, kad tokią situaciją lemia įsitikinimas, esą jis geresnės kokybės, nors taip ir nėra.

Ibuprofenas atrastas 1961 metais. Jis prisijungė prie aspirino ir paracetamolio, tad visi trys kartu sudaro neišskiriamą trejetą, be kurio savo gyvenimo neįvaizduoja dauguma žmonių.

Kuriuos vaistus nuo skausmo rinktis?

Paracetamolis: paracetamolis vartojamas malšinti galvos ir kitus skausmus, šalutiniai poveikiai nėra dideli, šį vaistą galima vartoti ilgą laiką, tačiau per didelė dozė gali pakenkti sveikatai. Jeigu skausmas per tris dienas nesiliauja, būtina kreiptis į šeimos gydytoją.

Ibuprofenas: tokie nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai kaip ibuprofenas, diklofenakas ir naproksenas puikiai tinka artrito ar traumų atveju. Šių vaistų nevertėtų vartoti ilgą laiką – nebent gydant uždegimą. Ilgai vartojant šiuos vaistus, padidėja virškinimo sutrikimų, širdies bei inkstų problemų rizika.

Aspirinas: šio vaisto šalutinis poveikis panašus į nesteroidinių priešuždegiminių preparatų, tačiau aspirinas nėra itin veiksmingas vaistas nuo skausmo. Be to, jo neturėtų vartoti vaikai iki 16 metų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaip sutaupyti renkantis vaistus?
  2. J. Dapšauskas. Ar jau pradedama kurti sveikatos sistema?
  3. J. Dapšauskas. Neveikianti Lietuvos sveikatos programa. V. Andriukaitis – už?
  4. A. Mockevičius. Norime galimybės patiems prisiimti atsakomybę už sveikatą
  5. Aspirinas – prieš šimtmetį tik nuo skausmo, šiandien – širdies ligų prevencijai
  6. Adventas – gerų darbų metas: kviečiame pasirašyti sutikimą donorystei
  7. Pasirūpinkite kelionės vaistinėle
  8. Bendros kompensuojamųjų vaistų nuolaidų kortelės atsisakymą lėmė verslo, o ne žmonių interesai
  9. Bakterijų atsparumas antibiotikams – visuomenės sveikatos iššūkis
  10. Europa raginama imtis atsakingesnio antibiotikų vartojimo
  11. Beveik trečdalis ligonių nežino turintys galimybę rinktis vaistus
  12. Dauguma gyventojų neskiria peršalimo nuo gripo
  13. Valstybinė ligonių kasa: nesame tokie turtingi, kad pirktume brangiausius vaistus
  14. A. Matulytė: Neįsivaizdavau savaitgalių be draugų kompanijos ir svaigalų
  15. Iki Rasos šventės (joninių) – geriausias laikas rinkti vaistažoles

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Varvekliai
Gamta ir žmogus

Varvekliai virš galvos – ne tik pavojus, bet ir bauda

2026 01 11
Rengiamos ekskursijos „Pažinkime kad būtume“
Istorija

Rengiamos ekskursijos „Pažinkime kad būtume“ – pilietiškumo patirtys per meną ir istoriją

2026 01 10
Atsiminimai apie sausio 13–ąją 1991 m., Vilnius
Istorija

Kviečiama tapti Lietuvos laisvės istorijos dalimi – dalytis atsiminimais apie sausio 13–ąją

2026 01 10
Seimo skaitykloje veikia paroda „Paprastas nepaprastų žmonių gyvenimas. Sausio 13-ajai atminti“
Istorija

Seimo skaitykloje veikia paroda „Paprastas nepaprastų žmonių gyvenimas. Sausio 13-ajai atminti“

2026 01 10
Esant 20 laipsnių šalčio, pradinukai ir penktokai į mokyklą gali neiti
Gamta ir žmogus

Dėl snygio galimi siuntų pristatymo vėlavimai Vilniaus regione

2026 01 09
Pilkasis vilkas
Gamta ir žmogus

Apsaugai nuo vilkų bus kompensuojama iki 90 proc. išlaidų

2026 01 09
Šildymo sąskaita
Lietuvoje

Už gruodžio šildymą vilniečiai mokės mažiau nei pernai

2026 01 09
Laivas
Lietuvoje

Klaipėdos uostas sulauks naujų laivų

2026 01 09

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie T. Baranauskas. Poligonas, kaip gynybinis įrenginys?
  • Kęstutis K.Urba apie T. Baranauskas. Poligonas, kaip gynybinis įrenginys?
  • P.Skutas apie T. Baranauskas. Poligonas, kaip gynybinis įrenginys?
  • Šarikovo monologai apie T. Baranauskas. Poligonas, kaip gynybinis įrenginys?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Po švenčių lietuviai masiškai atsikrato dovanų
  • Šildymo metas sausina kūno ir veido odą: kaip jai padėti?
  • Apelsinai – ne tik vitaminai
  • Kava vis dažniau atsiduria ne tik rytiniame puodelyje

Kiti Straipsniai

Nuovargis

Neturite jėgų ar sudėtinga susikaupti: priežastis daugelį nustebins

2026 01 10
Sveikata

Greitieji medicininiai testai: kaip pasiekti patikimų rezultatų?

2026 01 10
Valstybinės ligonių kasos

PSD: papildomas mėnuo ir svarbūs pokyčiai šiemet

2026 01 06
E. sveikata

Psichikos sveikatos duomenys palaipsniui bus perkelti į E. sveikatą

2026 01 05
Vaistai

Kai vaistai ima kenkti: kaip žinoti, kad jų vartojate per daug?

2026 01 04
Sveikata

Kaip susigaudyti sveikatos paslaugų pasiūloje Lietuvoje

2026 01 04
freepik.com nuotr.

Alerginė sloga – ne tik pavasario bėda

2026 01 04
Sveikata

Kas šeštas gyventojas į medikus kreipiasi pavėluotai

2026 01 04
Papildai sportui

Papildai sportui: ką svarbu žinoti prieš pradedant vartoti

2026 01 02
Vaistai

Kompensuojamųjų vaistų kainyne – didesnės galimybės rinktis

2026 01 01

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie T. Baranauskas. Poligonas, kaip gynybinis įrenginys?
  • Kęstutis K.Urba apie T. Baranauskas. Poligonas, kaip gynybinis įrenginys?
  • P.Skutas apie T. Baranauskas. Poligonas, kaip gynybinis įrenginys?
  • Šarikovo monologai apie T. Baranauskas. Poligonas, kaip gynybinis įrenginys?
  • +++ apie T. Baranauskas. Poligonas, kaip gynybinis įrenginys?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
R. Zibalo nuotr.

Širvintų mokiniai remia Ukmergės vaikų globos namus

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai