Gruodžio 23 d. Seimas baigė eilinę VII (rudens) sesiją. Nuo rugsėjo 10 d. iki gruodžio 23 d. surengti 48 Seimo posėdžiai, jų metu priimta daugiau kaip 300 teisės aktų.
Sesijoje daug dėmesio skirta finansų, socialinės atskirties mažinimo, ekonomikos, krašto gynybos ir saugumo stiprinimo, energetikos, valstybės valdymo, teisėtvarkos, aplinkos apsaugos, sveikatos, švietimo, mokslo ir kultūros ir kitiems klausimams.
Pagrindinis priimtas rudens sesijoje dokumentas – 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, kartu su juo patvirtinti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai. Patvirtintu valstybės biudžetu siekiama skatinti ekonomiką, didinamos išlaidos žmonių gerovei, šalies gynybai ir viešajam saugumui, kartu laikantis fiskalinės drausmės reikalavimų.
Sesijoje Seimas pritarė parlamento vadovės siūlymui dar vieneriems metams pratęsti sumažintų reprezentacinių ir parlamentinei veiklai skiriamų lėšų galiojimą. Patvirtintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis, taikomas 2016 metais, lygus 130,5 Eur, t. y. toks pat, kuris galioja 2015 metais.
Priimtomis Akcizų įstatymo pataisomis nutarta trejus metus nuo kovo 1 d. nuosekliai didinti akcizų tarifus visiems alkoholiniams gėrimams ir etilo alkoholiui: alui, visų kategorijų vynams ir kitiems fermentuotiems gėrimams bei visiems tarpiniams produktams kasmet po 8 proc., o etilo alkoholiui – po 2,5 proc.; taip pat nuspręsta didinti akcizus cigaretėms, cigarams ir cigarilėms. Parlamentarai dar kartą patvirtino sprendimą, kad prekyba alkoholiniais gėrimais stacionariosiose degalinėse bus draudžiama nuo 2016 m. sausio 1 d.
Seimas padidino mokesčio tarifus už išgaunamą gintarą ir kitus išteklius – durpes, moliui, smėlį, žvyrą ir kt, nustatė mažesnį mokesčio tarifą už paviršinį vandenį, naudojamą suskystintų gamtinių dujų importo terminalo veikloje. Taip pat nuspręsta taikyti akcizų lengvatą tik didesnės koncentracijos biodegalų ir degalų mišiniams (E85 ir B100), kurie atitinka ES standartų reikalavimus.
Labdaros ir paramos ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymų pataisomis nutarta nuo 2017 m. sausio 1 d. sudaryti galimybę nuolatiniams gyventojams skirti iki 2 proc. pajamų mokesčio meno kūrėjo statusą turintiems fiziniams asmenims. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis nuspręsta padidinti neapmokestinamąjį pajamų minimumą.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, Akcizų įstatymo, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo. Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo, Angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo pataisomis pakeisti dalies mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo terminai.
Tarp svarbesnių energetikos srities klausimų – priimtos Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pataisos, kuriomis nustatytas terminalo veiklai užtikrinti reikalingas minimalus dujų kiekis. SGD terminalo būtinojo kiekio ar kiekio dalies įsigijimo sąnaudos pripažįstamos pagrįstomis energijos gamintojų kuro įsigijimo sąnaudomis ir įtraukiamos į jiems taikomas valstybės reguliuojamas energijos kainas.
Seimas, atsižvelgdamas į europinių direktyvų nuostatas, priėmė pataisas dėl akcizų šildymui naudojamoms gamtinės dujoms, apmokestindamas gamtines dujas, naudojamas kaip šildymui skirtą kurą. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisomis patikslintas gaminančių vartotojų patiektos į elektros tinklus ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekių santykio apskaitymui laikotarpis: nuo balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d.
Rudens sesijoje Seimas pradėjo svarstyti naująjį socialinį modelį, kuris apima 7 pagrindinius ir 27 lydimuosius teisės aktų projektus, susijusius su užimtumo didinimu, darbo santykių reglamentavimo tobulinimu ir socialinio draudimo tvarumu. Šių projektų svarstymą numatoma tęsti pavasario sesijoje.
Seimo priimtomis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisomis siekiama užkirsti kelią seksualiniams nusikaltimams prieš vaikus ir uždrausta žmonėms, pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, ateityje dirbti su vaikais.
Priimtomis Socialinių įmonių įstatymo pataisomis patikslinta parama tikslinėms grupėms –socialinėse įmonėse bus remiamas vyresnių kaip 50 metų asmenų, įsiregistravusių teritorinėse darbo biržose bedarbiais įdarbinimas.
Ekonomikos srityje Seimas nuo 2016 m. vasario 1 d. sugriežtino vartojimo kredito išdavimą. Priimtais pakeitimais siekiama reguliuoti vartojimo kredito rinką taip, kad vartojimo kredito davėjai skolintų, o vartojimo kredito gavėjai skolintųsi atsakingiau. Žemės įstatymo pataisomis nustatyta, kad be aukciono valstybinė žemė galės būti išnuomojama, kai jos reikės regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektams, pripažintiems regioninės svarbos projektais.
Seimas priėmė Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, ribodamas didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimą ir užtikrindamas tiekėjų ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą.
Įmonių bankroto įstatymo ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo pataisomis tobulinamas teisinių santykių reglamentavimas, taikomas kreditoriams – žemės ūkio veiklos subjektams, pardavusiems žemės ūkio produktus, vykdant įmonių ir fizinių asmenų bankroto procesus.
Seimas sumažino mokestį už nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamas atliekas. Pluoštinių kanapių įstatymo pataisomis įtvirtinto naują terminą – „pluoštinės kanapės sodininkystei“.
Krašto apsaugos srityje Seimas nustatė, kad tarptautinėse operacijose 2016 ir 2017 metais dalyvaus iki 130 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.
Rudens sesijoje, kaip įprasta, nemažai dėmesio skirta teisėtvarkai. Seimas nutarė pradėti teismų reorganizavimo prijungimo būdu procedūras: dabar esančius 49 apylinkių teismus numatoma nuo 2018 m. sausio 1 d. sujungti į 12 apylinkių teismų, o Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų administracinius teismus prijungti prie Kauno apygardos administracinio teismo. Teismų įstatymo pataisomis Seimas leido apylinkių (apygardų) teismų teisėjams proceso įstatymų nustatytais atvejais nagrinėti visas bylas, teismingas apylinkių (apygardų) teismams.
Civilinio kodekso pataisomis nustatyta prievolė automobilių pardavėjams nurodyti visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus kitus pardavėjui žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta.
Baudžiamojo proceso kodekso pataisomis sudarytos teisinės prielaidos elektroninei bylai baudžiamojoje byloje ir procese. Priimtos ir šio kodekso pataisos, kuriomis įgyvendinama europinė direktyva dėl būtiniausių nusikaltimo aukų teisių, jų apsaugos standartų nustatymo.
Seimas patobulino prieglobsčio suteikimo tvarką, supaprastino civilinės būklės aktų registravimą, pasinaudojant informacinių sistemų ištekliais, reglamentavo vartotojų teisių informacinę sistemą.
Valstybės valdymas ir savivaldos srityje Seimas uždraudė valstybės tarnautojams sudaryti papildomas darbo sutartis su savo darbovietėmis, taip pat gauti iš šios institucijos ar įstaigos kitas pajamas nei darbo užmokestis ir šiame įstatyme įtvirtintas išmokas, kompensacijas ir pašalpas.
Seimas nepritarė Konstitucijos 56 straipsnio pataisai, kuria buvo siūloma nustatyti, kad „Seimo nariais negali būti renkami šiurkščiai pažeidę Konstituciją arba sulaužę priesaiką asmenys, kuriuos apkaltos proceso tvarka Seimas pašalino iš užimamų pareigų ar kurių Seimo nario mandatą panaikino, jeigu nuo tokio asmens pašalinimo iš užimamų pareigų ar jo Seimo nario mandato panaikinimo nepraėjo 10 metų“.
Parlamentarai balsavo už Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, įtvirtindamas, kad savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą deklaravo šios savivaldybės teritorijoje likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos. Seimo rinkimų įstatymo pataisomis, patikslintas rinkėjų skaičius apygardose; Statute papildyta Konstitucijos keitimo tvarka.
Sesijoje Seimas priėmė visuomenei aktualius sveikatos, švietimas, mokslo ir kultūros, aplinkosaugos, žmogaus teisių, užsienio sričių sprendimus.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme įtvirtinta pacientų pareiga pranešti apie neatvykimą į gydymo įstaigą. Patikslinta ir žmonių palaikų laidojimo tvarka, išvežant palaikus į užsienio valstybes. Seimas priėmė Biomedicinos tyrimų etikos įstatymą, nustatydamas biomedicininių tyrimų etikos reikalavimus, taip pat nutarė, kad alkoholiniai gėrimai turės būti paženklinti įspėjimais apie alkoholio žalą nėščioms moterims.
Seimas nusprendė pasiūlyti Vyriausybei ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 30 d. pateikti Europos Komisijai siūlymą, kad kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė galėtų pati apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo jos teritorijoje, atsižvelgiant į vasaros laiko poveikio analizės rezultatus.
Priimtomis Mokslo ir studijų įstatymo pataisomis nutarta nustatyti, kad nuo 2018 m. asmenims, nepretenduojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas, būtų keliamas reikalavimas turėti ne tik vidurinį išsilavinimą, bet ir būti išlaikiusiems bent vieną valstybinį brandos egzaminą. Seimas reglamentavo tvarką dėl gerai besimokančio asmens nustatymo ir įtvirtino, kad pačios aukštosios mokyklos pagal studijų sričių specifiką spręs, kas bus laikomas gerai besimokančiu studentu. Švietimo įstatymo pataisomis įteisintas privalomas priešmokyklinis ugdymas.
2016-ieji paskelbti kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno metais, Saulės mūšio metais, Seimo Pirmininkės iniciatyva 2018-ieji paskelbti Lietuvos skautų judėjimo metais.
Rudens sesijoje Seimas priėmė aktualias Pilietybės įstatymo pataisas, pagal kurias Lietuvos ir kitos šalies pilietybę gimimu įgiję asmenys galės turėti dvigubą pilietybę. Seimas taip pat nutarė įtvirtinti galimybę Lietuvos piliečiui turėti ir kitos valstybės pilietybę, kai jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei.
Seimas priėmė Seimo rezoliuciją, kuria nutarė, kad žiaurumai, įvykdyti krikščionių ir kitų grupių atžvilgiu, į kurias Irake ir Sirijoje nusitaikyta dėl specifiškai religinių priežasčių, yra genocidas ir šia rezoliucija jie prilyginami genocido nusikaltimui pagal tarptautinę teisę.
Seimas pritarė Evaldo Pašilio skyrimui generaliniu prokuroru, taip pat Godos Ambrasaitės-Balynienės, Antano Rudzinsko ir Algimanto Valantino skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėjais bei Danutės Milašienės atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų; atleido Gražiną Drėmaitę iš Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko pareigų, naująja pirmininke paskyrė šios komisijos narę Eveliną Karalevičienę.
Seimas posėdyje minėjo Nepriklausomybės Akto signatarų gimimo metines, Pirmojo ir Antrojo Seimų Pirmininko, Ministro Pirmininko, švietimo ministro, krašto apsaugos ministro, užsienio reikalų ministro Leono Bistro 125-osios gimimo metines.
