Lapkričio 28 d. eidamas 80-uosius mirė vienas žymiausių lietuvių baltistų, etimologų ir sociolingvistų profesorius habilituotas daktaras Lietuvos mokslo premijos laureatas, profesorius Simas Karaliūnas (1936-2015).
S. Karaliūnas tyrė baltų kalbų istoriją bei jų santykius su kitomis indoeuropiečių kalbomis, ne vienerius metus nagrinėtų baltų tautovardžių tyrimus mokslininkas apibendrino paskutiniajame veikale „Baltų etnonimai“.
S. Karaliūnas gimė 1936 m. sausio 20 d. Vaineikiuose, Joniškio rajone, buvusioje Žiemgaloje. Nuo 1962 m. dirbo Lietuvių kalbos institute. 1996–2003 m. vadovavo Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių kalbos katedrai.
Iškilus kalbininkas tyrė semantinius etimologinius lietuvių kalbos aspektus, baltų kalbų istoriją bei jų santykius su kitomis indoeuropiečių kalbomis, baltų etnonimų kilmės ryšius su socialine senovės baltų organizacija bei sociolingvistines lietuvių kalbos problemas. Šiomis temomis mokslininkas parengė ir išspausdino daug mokslo straipsnių, ne vieną monografiją.
S. Karaliūnas tyrė baltų ir slavų kalbų seniausiuosius ir dabartinius santykius: veiksmažodžių istoriją, kirčiavimą, kalbų bendrybes ir skirtumus, baltų kontaktus, sociolingvistikos problemas. Daugelis S. Karaliūno straipsnių išspausdinti „Lietuvių kalbotyros klausimuose“. Mokslininkas išvertė ir E. Frenkelio knygą „Baltų kalbos“ (1969). Buvo „Lietuvių kalbotyros klausimų“, „Baltisticos“, „Liaudies kultūros“ ir daugelio kitų redakcinių kolegijų narys.
Išleido knygas „Baltų kalbų struktūrų bendrybės ir jų kilmė“ (1987), „Kalba ir visuomenė“ (1997), „Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose“ (t. 1, 2, 2004). Už ypač svarbią mūsų tautai ir kalbai monografiją „Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose“ S. Karaliūnui 2006 m. suteikta Lietuvos mokslo premija.
S. Karaliūną domino ir onomastikos dalykai. Minėtina jo studija „Lietuvos vardo kilmė“. Išsamius ne vienerius metus nepaprastai kruopščiai nagrinėtų baltų tautovardžių tyrimus mokslininkas apibendrino paskutiniame veikale „Baltų etnonimai“, Lietuvių kalbos instituto išleistame 2015 m. rugsėjį.
Velionis bus pašarvotas gruodžio 2 d., trečiadienį, laidojimo namuose Vilniuje (Paco g. 4, 2 salėje, prie Petro ir Povilo bažnyčios). Atsisveikiniti su Velioniu galima bus nuo 10 iki 14 valandos. Laidotuvės – Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Susiję straipsniai:
- Netekome rašytojo Petro Dirgėlos
- Netekome garsaus lituanisto prof. Donato Saukos
- Netekome garsaus aktoriaus Leonardo Zelčiaus (nuotraukos)
- Netekome laisvės kovotojos Genės Grebliauskienės–Žičkutės (nuotraukos)
- Mirė garsus kalbininkas ir lietuvių kalbos gynėjas profesorius Vincas Urbutis
- Mirė Stasys Daunys
- Mirė lietuvių literatūros istorikas, filologas, profesorius habil. dr. J.Girdzijauskas
- Mirė choreografas Ričardas Tamutis
- Mirė kalbininkas profesorius Vincentas Drotvinas
- Mirė Kęstutis Čilinskas
- Mirė verslininkas, Kovo 11 akto signataras dr. Bronislovas Lubys (video)
- Mirė garsus kovotojas už Lietvos laisvę ir Tiesą Alfonsas Svarinskas (video)
- Mirė žurnalistas Algimantas Čižauskas
- Mirė Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas (nuotraukos, video)
- A. Patackas: Su brangiausiais – neatsisveikinu… (nuotraukos, video)
- Atsisveikinimas su Sąjūdžio kūrėju Romualdu Ozolu (nuotraukos, video)
- Mirė pasaulinio baleto žvaigždė Maja Pliseckaja (video)
- Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Juozas Dringelis
- Šiandien po sunkios ligos mirė Stasys Povilaitis (video)
- Mirė legendinis rusų režisierius Eldaras Riazanovas (video)
- Šviesiam Eugenijaus Algimanto Bartkaus (1925-04-04 – 2011-03-06) atminimui
- Mirė Lietuvos draugas, rusų politikas, istorikas Jurijus Afanasjevas (video)
- Babelio bokšte ieškant vietos baltų kalboms (II)
- Z. Vaišvila. Rūta Gajauskaitė. In memoriam papildant, 2015-02-03
- Iškeliavo anapilin rašytojo B.Sruogos dukra
Prisimenam jo teoriją, kad žodis Lietuva kilo iš Lietuvos valdovų kariaunų (leičių) pavadinimo.
Nors ji buvo sukritikuota ( http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=8&t=5447 ): žodis Lietuva kilo iš žodžio lietus (taip sakė ir J.Jablonskis), kas yra ir visais laikais buvo lietuviams svarbus gyvenimo veiksnys, o iš to lietas (arba kaip nulietas, o žodis leitis yra svetimžodis) – karys, lieta – tokių vyrų taryba arba kariauna.
Štai išsamus Lietuvos vardo kilmės hipotezių nagrinėjimas: http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=8&t=50
Man patinka Simo Karaliuno teorija, kai jis zodi LIETUVA kildino is aplinkiniu kalbu zodziu saknies, kuriu reiksme yra karys. Cia pagal tai, kad ne pats sau varda duodi, o kiti suteikia tau varda. Ta teorija todel patinka, kad gal but is tikro tik kariu turedama ir kariaudama valstybe ar tauta gali isklikti. Kas buvo Sibire tai pasakojo, kad kai kurie seni sibirieciai dar turi savo kalbos leksikoje toki issireiskima “choditj litvoj”, kas reiskia eiti buriu, eiti kariu buriu.
Ne aplinkinės ar kitos tautos, o pati tauta suteikia sau pavadinimą.
Baranausko forume buvo cituojama dabartinės Šiaurinės Rasiejos teritorijos gyventojų išsireiškimas, kad “Litva prišla”.
Bet tai nereiškia, kad mūsų šalis gavo pavadinimą nuo savo kariaunos, nes, pasižiūrėkite S.Karaliūno str. (vokiečių Ge-leite – „lydėjimas, ginkluota apsauga, konvojus“, vokiečių žemaičių leide (pirminė forma laita) – „palyda“, senovės fryzų lid – „būrys, palyda“, senovės islandų lith – „palyda; kariai“), tuomet nuo senovinių kariaunų pavadinimų, paminėtų tame str., galėjo pavadinimus gauti ir kitos šalys.
Kodėl negavo, nes tai buvo bendros indoeuropietiškos šaknies ir prasmės žodžiai, o kaip tik tiesioginiai indoeuropiečių paveldėtojai pagal kalbą esame mes, baltai.
Toliau S.Karaliūnas rašo:”Bendriniai žodžiai *lietuva, *lietava (iš kur kilo lietuvių etnoso vardai Lietuva, Lietava) iš pradžių buvo karo vadą ar kunigaikštį lydėjusio karių būrio kaip neskaidomos visumos pavadinimas, nes struktūriškai jie priklauso priesagų -uva/-ava žodžių būriui, pasižyminčių kuopine, kolektyvine reikšme, kaip antai: bernava “jaunų vyrų, bernų būrys”, brolava, broluva “brolija, broliai ir seserys bei jų vaikai”, driežava “smulkūs gyvuliai (paršai, kačiukai, šuniukai)”, šišava “būrys, pulkas (vaikų)”.
Taigi – su priesaga uva sudaromi kuopiniai, kartotini reiškiniai.
Iš čia žodis – Lietuva yra iš sekos:
lietus ( kaip lietuvio būtį tais laikais lemiantis gamtos dalykas) – -> lieti – – > lietis (vyras kaip nulietas, o žodis leitis yra latvizmas, nes iki šiol latviai pajuokiamai lietuvius vadina leišiais), – – > lieta (kariauna, taryba, jėga) – – > Lietuva.
“tikras lietuvis: Ne aplinkinės ar kitos tautos, o pati tauta suteikia sau pavadinimą”
Toks teiginys yra neteisingas, nes ko gero gali buti labai ivairiai. Tikiu, kad ponui “tikram lietuviui” jo pavarde, varda suteike ne jis pats sau, o jo tevai ir dar gali buti su tam tikromis transformacijomis lietuvindami, nes Lietuvos rusui, kuris save prisistato “tikru lietuviu” tai gali buti aktualu. Gi manu, kad ne kgb, o pats sau suteikei sita varda “tikras lietuvis”, tai yra sventesnis net uz pati Popieziu :).
Deja galiu konstatuoti, kad nesu visu siu dalyku specialistas, tik vertinu.. patinka-nepatinka. Tai nera koks nors rimtas vertinimas, nes cia reikia buti gerokai kitos srities zinovu.
Neziurint…. tiesiog man patinka pono Simo Karaliuno teorija nors tu ka. Patinka! Nes turi kazkoki pagrinda. Nes gi kaip kitaip…. ima zodziu sakni… o toji saknis pasirodo esme ir apibrezia kari, kas be ko… be kariu nera valstybes.
Del to “choditj litvoj” issireiskimo, tai cia prisiminti kas cia ka sake ar skaciau butu per daug gerai, nes tai kokiu 30 metu senumo istorija, kai Simas Karaliunas pirma karta paskelbe savo teorija apie Lietuvos vardo kilme. Cia geriau remtis rimtesniais saltiniais. Jeigu vel tektu kazka kita prisiminti, tai reiktu prisiminti ir Ukraina, kaip zinia, Ukraina buvo Lietuvos pavaldume kuri tai laika. Tai ten, vel jeigu atmintis neslubuoja, tai per vestuves einantys buriu pabroliai ir pamerges ir vadinami LITVA. Cia reiktu gerokai patikrinti, kad nebutu fantazijos vaisius.
Citata: “nesu visu siu dalyku specialistas, tik vertinu.. patinka-nepatinka”.
Todėl ir blūdiji visokias nesąmones.
Beje, nepatarčiau tau užgaulioti tokių kaip aš – Lietuvos visuomenės daugumos atstovų, nes nesi neatrandamas.
Sėdi sau amerike ir sėdėk.
Sakyčiau pateikėte mokslui labai svarbų faktą iš Sibiro apie tarp senų sibiriečių esantį išsireiškimą – “choditj litvoj”. Tačiau abejonių kyla dėl pateiktos jo reikšmės tikslumo (tikrumo). Ji Sibire buvusių pasakotojų galėjo būti ne visai tiksliai periimta. Kaip žinoma, nemažai sibiriečių ten atsidūrė iš senųjų baltiškų žemių ir ne laisva valia. Vėliau tapę laisvi jie ten liko gyventi. Dėl to būtų labiau tikėtina, kad “choditj litvoj” pradinė reikšmė radosi Sibire ir ji buvo “vaikščioti laisvam, būti laisvam, (pa)leistam, (pa)laistam- (tarm), (pa)laidam, liuosam” ir pan. Tokiu atveju Litva, Lietuva vestina iš paminėtų šaknų lais-, leist-, laist-, laid, liuos- su pradine reikšme “laisvas, laisvė, laisvybė” ir t.t. Žodžiu, Litva, Lietuva pradžioje reiškė tai, ką šiandien pasakytume pavadinimu “Laisvoji, Laisvoja, Laisvuva ir pan. Iš šalies pavadinimo Lietuva radosi ir pavadinimas lietuvis, kurio pradinė reikšmė tokiu atveju buvo “laisvasis, laisvuvis, laisvutis, laisvuotis, laisvuolis” ir t.t. Iš laisvų asmenų daugeto radosi ir šalis, Laisvosios vardu. Tokia mano išmanymu yra naturali istorinė Lietuvos vardo raida.
Būtų gerai, jeigu Jums tai papasakojusius asmenis ir duomenis apie juos sukonkretintumėte.
Mano supratimu ir kaip mano galveleje islieka tokie dalykai, tai galiu teigti, kad ne is “palubinsko” sita dalyka paemiau ir tikrai manau, kad sitas faktas mokslui yra zinomas. Kartais is moksle sunku surasti, kas is tikro jau yra zinoma.
Gal išsireiškimas “choditj litvoj” į kokį iš rusų k. žodynų ir yra patekęs, tačiau kad būtų panaudotas etimologizuojant Litva, Lietuva pavadinimus neteko aptikti, nors su jomis kaip ir esu susipažinęs.
Tačiau, jeigu, kaip sakote, Ukrainoje per vestuves pabroliai ir pamergės vadinami Litva, tai tas taip pat bylotų, kad šio pavadinimo reikšmė labiau gali sietis su laisve, o ne su “ėjimu būriu”, nes pabroliais ir pamergėmis gali būti tik dar “neženoti” – laisvi asmenys, be to, santuoka yra jaučiama ir suprantama, kaip sutuoktinių laisvės praradimas. Taip, kad ir Litvos, kaip bendro pabrolių ir pamergių pavadinimo prasmė (semantika) siejasi su laisvasis, laisvys, o ne žodžio būrys reikšme.
Įdomu. Ačiū abiems.
AtA užuojauta artimiesiems,liūdna kai tokie VYRAI išeina.
Šiandien Simui Karaliūnui būtų suėję 80. Tačiau lemtis lėmė kitaip. Pažinojau Simą ne kaip profesorių baltistą, o kaip savo vyro bendramokslį Joniskyje. Kone dešimtį metų susitikdavom MA valgykloje pas pani Jadzę. Pietų pertraukos metu akademikai ir profesoriai, kaip visi mirtingieji stovėdavo eilėje prie barščių,varškėčių ir eskalopų. Laukimą trumpindavo Simo pasakojimai ir pokalbiai įvairiomis temomis.Jis nebuvo vien sausas mokslininkas. O mokyklos laikais buvo nepralenkiamas 100 metrų bėgikas. Tebūna jam lengva Antakalnio smiltis…