Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Netekome žymaus baltisto Simo Karaliūno

www.alkas.lt
2015-11-30 22:22:50
11
Simas Karaliūnas (1936–2015) | savastis.lt nuotr.

Simas Karaliūnas (1936–2015) | savastis.lt nuotr.

Simas Karaliūnas (1936–2015) | savastis.lt nuotr.
Simas Karaliūnas (1936–2015) | savastis.lt nuotr.

Lapkričio 28 d. eidamas 80-uosius mirė vienas žymiausių lietuvių baltistų, etimologų ir sociolingvistų profesorius habilituotas daktaras Lietuvos mokslo premijos laureatas, profesorius Simas Karaliūnas (1936-2015).

S. Karaliūnas tyrė baltų kalbų istoriją bei jų santykius su kitomis indoeuropiečių kalbomis, ne vienerius metus nagrinėtų baltų tautovardžių tyrimus mokslininkas apibendrino paskutiniajame veikale „Baltų etnonimai“.

S. Karaliūnas  gimė 1936 m. sausio 20 d. Vaineikiuose, Joniškio rajone, buvusioje Žiemgaloje. Nuo 1962 m. dirbo Lietuvių kalbos institute. 1996–2003 m. vadovavo Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių kalbos katedrai.

Iškilus kalbininkas tyrė semantinius etimologinius lietuvių kalbos aspektus, baltų kalbų istoriją bei jų santykius su kitomis indoeuropiečių kalbomis, baltų etnonimų kilmės ryšius su socialine senovės baltų organizacija bei sociolingvistines lietuvių kalbos problemas. Šiomis temomis mokslininkas parengė ir išspausdino daug mokslo straipsnių, ne vieną monografiją.

S. Karaliūnas tyrė baltų ir slavų kalbų seniausiuosius ir dabartinius santykius: veiksmažodžių istoriją, kirčiavimą, kalbų bendrybes ir skirtumus, baltų kontaktus, sociolingvistikos problemas. Daugelis S. Karaliūno straipsnių išspausdinti „Lietuvių kalbotyros klausimuose“. Mokslininkas išvertė ir E. Frenkelio knygą „Baltų kalbos“ (1969). Buvo „Lietuvių kalbotyros klausimų“, „Baltisticos“, „Liaudies kultūros“ ir daugelio kitų redakcinių kolegijų narys.

Išleido knygas „Baltų kalbų struktūrų bendrybės ir jų kilmė“ (1987), „Kalba ir visuomenė“ (1997), „Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose“ (t. 1, 2, 2004). Už ypač svarbią mūsų tautai ir kalbai monografiją „Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose“ S. Karaliūnui 2006 m. suteikta Lietuvos mokslo premija.

S. Karaliūną domino ir onomastikos dalykai. Minėtina jo studija „Lietuvos vardo kilmė“. Išsamius ne vienerius metus nepaprastai kruopščiai nagrinėtų baltų tautovardžių tyrimus mokslininkas apibendrino paskutiniame veikale „Baltų etnonimai“, Lietuvių kalbos instituto  išleistame 2015 m. rugsėjį.

 

Simas-Karaliunas-lki
Simas Karaliūnas (1936–2015) | lki.lt nuotr.

Velionis bus pašarvotas gruodžio 2 d., trečiadienį, laidojimo namuose Vilniuje (Paco g. 4, 2 salėje, prie Petro ir Povilo bažnyčios). Atsisveikiniti su Velioniu galima bus nuo 10 iki 14 valandos.  Laidotuvės – Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Netekome rašytojo Petro Dirgėlos
  2. Netekome garsaus lituanisto prof. Donato Saukos
  3. Netekome garsaus aktoriaus Leonardo Zelčiaus (nuotraukos)
  4. Netekome laisvės kovotojos Genės Grebliauskienės–Žičkutės (nuotraukos)
  5. Mirė garsus kalbininkas ir lietuvių kalbos gynėjas profesorius Vincas Urbutis
  6. Mirė Stasys Daunys
  7. Mirė lietuvių literatūros istorikas, filologas, profesorius habil. dr. J.Girdzijauskas
  8. Mirė choreografas Ričardas Tamutis
  9. Mirė kalbininkas profesorius Vincentas Drotvinas
  10. Mirė Kęstutis Čilinskas
  11. Mirė buvęs Vilniaus Universiteto rektorius akademikas Jonas Kubilius (video)
  12. Mirė garsus kovotojas už Lietvos laisvę ir Tiesą Alfonsas Svarinskas (video)
  13. Mirė žurnalistas Algimantas Čižauskas
  14. Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Juozas Dringelis
  15. Mirė legendinis rusų režisierius Eldaras Riazanovas (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. tikras lietuvis says:
    8 metai ago

    Prisimenam jo teoriją, kad žodis Lietuva kilo iš Lietuvos valdovų kariaunų (leičių) pavadinimo.

    Nors ji buvo sukritikuota ( http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=8&t=5447 ): žodis Lietuva kilo iš žodžio lietus (taip sakė ir J.Jablonskis), kas yra ir visais laikais buvo lietuviams svarbus gyvenimo veiksnys, o iš to lietas (arba kaip nulietas, o žodis leitis yra svetimžodis) – karys, lieta – tokių vyrų taryba arba kariauna.
    Štai išsamus Lietuvos vardo kilmės hipotezių nagrinėjimas: http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=8&t=50

    Atsakyti
  2. dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    8 metai ago

    Man patinka Simo Karaliuno teorija, kai jis zodi LIETUVA kildino is aplinkiniu kalbu zodziu saknies, kuriu reiksme yra karys. Cia pagal tai, kad ne pats sau varda duodi, o kiti suteikia tau varda. Ta teorija todel patinka, kad gal but is tikro tik kariu turedama ir kariaudama valstybe ar tauta gali isklikti. Kas buvo Sibire tai pasakojo, kad kai kurie seni sibirieciai dar turi savo kalbos leksikoje toki issireiskima “choditj litvoj”, kas reiskia eiti buriu, eiti kariu buriu.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      8 metai ago

      Ne aplinkinės ar kitos tautos, o pati tauta suteikia sau pavadinimą.
      Baranausko forume buvo cituojama dabartinės Šiaurinės Rasiejos teritorijos gyventojų išsireiškimas, kad “Litva prišla”.
      Bet tai nereiškia, kad mūsų šalis gavo pavadinimą nuo savo kariaunos, nes, pasižiūrėkite S.Karaliūno str. (vokiečių Ge-leite – „lydėjimas, ginkluota apsauga, konvojus“, vokiečių žemaičių leide (pirminė forma laita) – „palyda“, senovės fryzų lid – „būrys, palyda“, senovės islandų lith – „palyda; kariai“), tuomet nuo senovinių kariaunų pavadinimų, paminėtų tame str., galėjo pavadinimus gauti ir kitos šalys.
      Kodėl negavo, nes tai buvo bendros indoeuropietiškos šaknies ir prasmės žodžiai, o kaip tik tiesioginiai indoeuropiečių paveldėtojai pagal kalbą esame mes, baltai.
      Toliau S.Karaliūnas rašo:”Bendriniai žodžiai *lietuva, *lietava (iš kur kilo lietuvių etnoso vardai Lietuva, Lietava) iš pradžių buvo karo vadą ar kunigaikštį lydėjusio karių būrio kaip neskaidomos visumos pavadinimas, nes struktūriškai jie priklauso priesagų -uva/-ava žodžių būriui, pasižyminčių kuopine, kolektyvine reikšme, kaip antai: bernava “jaunų vyrų, bernų būrys”, brolava, broluva “brolija, broliai ir seserys bei jų vaikai”, driežava “smulkūs gyvuliai (paršai, kačiukai, šuniukai)”, šišava “būrys, pulkas (vaikų)”.
      Taigi – su priesaga uva sudaromi kuopiniai, kartotini reiškiniai.
      Iš čia žodis – Lietuva yra iš sekos:
      lietus ( kaip lietuvio būtį tais laikais lemiantis gamtos dalykas) – -> lieti – – > lietis (vyras kaip nulietas, o žodis leitis yra latvizmas, nes iki šiol latviai pajuokiamai lietuvius vadina leišiais), – – > lieta (kariauna, taryba, jėga) – – > Lietuva.

      Atsakyti
      • dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
        8 metai ago

        “tikras lietuvis: Ne aplinkinės ar kitos tautos, o pati tauta suteikia sau pavadinimą”
        Toks teiginys yra neteisingas, nes ko gero gali buti labai ivairiai. Tikiu, kad ponui “tikram lietuviui” jo pavarde, varda suteike ne jis pats sau, o jo tevai ir dar gali buti su tam tikromis transformacijomis lietuvindami, nes Lietuvos rusui, kuris save prisistato “tikru lietuviu” tai gali buti aktualu. Gi manu, kad ne kgb, o pats sau suteikei sita varda “tikras lietuvis”, tai yra sventesnis net uz pati Popieziu :).
        Deja galiu konstatuoti, kad nesu visu siu dalyku specialistas, tik vertinu.. patinka-nepatinka. Tai nera koks nors rimtas vertinimas, nes cia reikia buti gerokai kitos srities zinovu.
        Neziurint…. tiesiog man patinka pono Simo Karaliuno teorija nors tu ka. Patinka! Nes turi kazkoki pagrinda. Nes gi kaip kitaip…. ima zodziu sakni… o toji saknis pasirodo esme ir apibrezia kari, kas be ko… be kariu nera valstybes.
        Del to “choditj litvoj” issireiskimo, tai cia prisiminti kas cia ka sake ar skaciau butu per daug gerai, nes tai kokiu 30 metu senumo istorija, kai Simas Karaliunas pirma karta paskelbe savo teorija apie Lietuvos vardo kilme. Cia geriau remtis rimtesniais saltiniais. Jeigu vel tektu kazka kita prisiminti, tai reiktu prisiminti ir Ukraina, kaip zinia, Ukraina buvo Lietuvos pavaldume kuri tai laika. Tai ten, vel jeigu atmintis neslubuoja, tai per vestuves einantys buriu pabroliai ir pamerges ir vadinami LITVA. Cia reiktu gerokai patikrinti, kad nebutu fantazijos vaisius.

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          8 metai ago

          Citata: “nesu visu siu dalyku specialistas, tik vertinu.. patinka-nepatinka”.

          Todėl ir blūdiji visokias nesąmones.
          Beje, nepatarčiau tau užgaulioti tokių kaip aš – Lietuvos visuomenės daugumos atstovų, nes nesi neatrandamas.
          Sėdi sau amerike ir sėdėk.

          Atsakyti
    • Saulės Vilna says:
      8 metai ago

      Sakyčiau pateikėte mokslui labai svarbų faktą iš Sibiro apie tarp senų sibiriečių esantį išsireiškimą – “choditj litvoj”. Tačiau abejonių kyla dėl pateiktos jo reikšmės tikslumo (tikrumo). Ji Sibire buvusių pasakotojų galėjo būti ne visai tiksliai periimta. Kaip žinoma, nemažai sibiriečių ten atsidūrė iš senųjų baltiškų žemių ir ne laisva valia. Vėliau tapę laisvi jie ten liko gyventi. Dėl to būtų labiau tikėtina, kad “choditj litvoj” pradinė reikšmė radosi Sibire ir ji buvo “vaikščioti laisvam, būti laisvam, (pa)leistam, (pa)laistam- (tarm), (pa)laidam, liuosam” ir pan. Tokiu atveju Litva, Lietuva vestina iš paminėtų šaknų lais-, leist-, laist-, laid, liuos- su pradine reikšme “laisvas, laisvė, laisvybė” ir t.t. Žodžiu, Litva, Lietuva pradžioje reiškė tai, ką šiandien pasakytume pavadinimu “Laisvoji, Laisvoja, Laisvuva ir pan. Iš šalies pavadinimo Lietuva radosi ir pavadinimas lietuvis, kurio pradinė reikšmė tokiu atveju buvo “laisvasis, laisvuvis, laisvutis, laisvuotis, laisvuolis” ir t.t. Iš laisvų asmenų daugeto radosi ir šalis, Laisvosios vardu. Tokia mano išmanymu yra naturali istorinė Lietuvos vardo raida.
      Būtų gerai, jeigu Jums tai papasakojusius asmenis ir duomenis apie juos sukonkretintumėte.

      Atsakyti
      • dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
        8 metai ago

        Mano supratimu ir kaip mano galveleje islieka tokie dalykai, tai galiu teigti, kad ne is “palubinsko” sita dalyka paemiau ir tikrai manau, kad sitas faktas mokslui yra zinomas. Kartais is moksle sunku surasti, kas is tikro jau yra zinoma.

        Atsakyti
        • Saulės Vilna says:
          8 metai ago

          Gal išsireiškimas “choditj litvoj” į kokį iš rusų k. žodynų ir yra patekęs, tačiau kad būtų panaudotas etimologizuojant Litva, Lietuva pavadinimus neteko aptikti, nors su jomis kaip ir esu susipažinęs.
          Tačiau, jeigu, kaip sakote, Ukrainoje per vestuves pabroliai ir pamergės vadinami Litva, tai tas taip pat bylotų, kad šio pavadinimo reikšmė labiau gali sietis su laisve, o ne su “ėjimu būriu”, nes pabroliais ir pamergėmis gali būti tik dar “neženoti” – laisvi asmenys, be to, santuoka yra jaučiama ir suprantama, kaip sutuoktinių laisvės praradimas. Taip, kad ir Litvos, kaip bendro pabrolių ir pamergių pavadinimo prasmė (semantika) siejasi su laisvasis, laisvys, o ne žodžio būrys reikšme.

          Atsakyti
          • Kemblys says:
            8 metai ago

            Įdomu. Ačiū abiems.

  3. Matas says:
    8 metai ago

    AtA užuojauta artimiesiems,liūdna kai tokie VYRAI išeina.

    Atsakyti
  4. Laima Smilgienė says:
    8 metai ago

    Šiandien Simui Karaliūnui būtų suėję 80. Tačiau lemtis lėmė kitaip. Pažinojau Simą ne kaip profesorių baltistą, o kaip savo vyro bendramokslį Joniskyje. Kone dešimtį metų susitikdavom MA valgykloje pas pani Jadzę. Pietų pertraukos metu akademikai ir profesoriai, kaip visi mirtingieji stovėdavo eilėje prie barščių,varškėčių ir eskalopų. Laukimą trumpindavo Simo pasakojimai ir pokalbiai įvairiomis temomis.Jis nebuvo vien sausas mokslininkas. O mokyklos laikais buvo nepralenkiamas 100 metrų bėgikas. Tebūna jam lengva Antakalnio smiltis…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Juratė Statkutė de Rosales | S. Petkaus nuotr.

Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales

2023 09 06
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

K. Garšva. Ažulaukės, Bieliškių kaimų vardai ir jų rašyba

2023 08 26
Lietuvių kalba | lietuviukalbosmokytojas.lt nuotr.

K. Garšva. Švenčionių ir Ignalinos rajonų vietovardžiai

2023 07 27
Rimutė Rimantienė | L. Penek, LNM nuotr.

Netekome vienos iš garsiausių archeologių Rimutės Jablonskytės-Rimantienės

2023 07 05
Rūta Žarskienė | asmeninė FB nuotr.

Mirė etnomuzikologė Rūta Žarskienė

2023 06 24
Mirė Vytautas Šustauskas

Mirė Vytautas Šustauskas

2023 06 22
Algirdas Unikauskas (1951–2023) | R. Pakerio nuotr.

A. Bajor. Į Dausas iškeliavo prigimtinio tikėjimo žynys Algirdas Unikauskas

2023 06 12
Stasė Lygutaitė-Bucevičienė | V. Braziūno nuotr.

Mirė poetė Stasė Lygutaitė-Bucevičienė

2023 06 01
Stanislovas Kavaliauskas | Alkas.lt nuotr.

Mirė ilgametis LRT laidos „Duokim garo“ vedėjas Stanislovas Kavaliauskas

2023 05 28
Laisvės gynėjų dieną Panevėžio muziejus minės renginių ciklu

Mirė muzikologe Zita Kelmickaitė

2023 05 27
Rodyti daugiau

Naujienos

Ėjimas, vaikščiojimas | pixabay.com, PublicDomainArchive nuotr.
Lietuvoje

Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis

2023 09 11
LRKM nuotr.
Lietuvoje

Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų

2023 09 11
Saulės elektrinės įrengimas | enmin.lt nuotr.
Lietuvoje

Audros niokojo ir saulės elektrines

2023 09 11
Žalias Kaunas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą

2023 09 11
Aerodromas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seime – svarstymai dėl dviejų aerodromų

2023 09 11
Ukrainos gynėjos | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai

2023 09 11
Namas su terasa | pixabay.com, Monikos nuotr.
Gamta ir žmogus

Patarimai norintiems įsirengti lauko terasą

2023 09 11
Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ne tik pavežėjai apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Esame pasirengę? apie Pasienyje su Rusija grėsmėms pasirengta
  • Mikas apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • >Kažin apie A. Valotka. Aš – už „Bolt“!

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis
  • Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų
  • Audros niokojo ir saulės elektrines
  • Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales

by Jonas Vaiškūnas
2023 09 06
18
Juratė Statkutė de Rosales | S. Petkaus nuotr.

Rugsėjo 4 d. eidama 94-us metus mirė baltų praeities tyrinėtoja, Vilniaus pedagoginio universiteto garbės daktarė Jūratės Statkutės de Rosales (1929-2023).

Skaityti toliau

K. Garšva. Ažulaukės, Bieliškių kaimų vardai ir jų rašyba

by daiva
2023 08 26
14
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Respublikoje ir jos paribiuose daugelis gyvenamųjų vietų vardų (oikonimų) yra tradiciniai lietuviški vietovardžiai (plg. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai.Vilnius, VLKK, 2002)....

Skaityti toliau

K. Garšva. Švenčionių ir Ignalinos rajonų vietovardžiai

by Kristina Aleknaitė
2023 07 27
8
Lietuvių kalba | lietuviukalbosmokytojas.lt nuotr.

Šiuo straipsniu baigiamas autoriaus mokslinių straipsnių ciklas apie Lietuvos Respublikos rytinės dalies gyvenamųjų vietų vardų (oikonimų) kilmę, darybą, reikšmę (žr....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • ne tik pavežėjai apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Esame pasirengę? apie Pasienyje su Rusija grėsmėms pasirengta
  • Mikas apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • >Kažin apie A. Valotka. Aš – už „Bolt“!
  • Mikas apie Seime – svarstymai dėl dviejų aerodromų
Kitas straipsnis
Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Z. Vaišvila. Kodėl mus lengva apgaudinėti net dėl šeimos ir valstybės sąvokų?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai