Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie genų inžineriją, mokslininkai neslepia, kad stovime ant genų revoliucijos slenksčio. Revoliucijos, kuri gydys dabar mirtinas ligas, veis naujas gyvūnų ir augalų rūšis. Tačiau kodėl mokslininkai taip sunerimę?
Genų inžinerija plačiąja prasme nėra naujas reiškinys – žmonės jau daugybę metų išvedinėja naujas veisles. Tačiau dabar situacija keičiasi.
Genomo keitimo techniką CRISPR/Cas9 (Clustered Regularly Interspaced Short Palindromic Repeats) mokslininkai pirmą kartą panaudojo prieš kelis metus, rašo cell.com. CRISPR/Cas9 gali greitai ir pigiai pakeisti, ištrinti ar papildyti ne tik augalų ir gyvūnų, bet ir žmonių genus.
Pasaulio mokslininkai CRISPR/Cas9 jau panaudojo daugybėje sričių: nuo pelėsiui atsparių kviečių iki vėžio ląstelių plitimo sustabdymo. CRISPR/Cas9 mokslinės fantastikos filmuose rodomus scenarijus gali paversti realybe: laboratorijose kuriami antžmogiai ir mutantai, biologiniai ginklai, nukreipti prieš konkrečią rūšį ir pan., rašo wired.com.
Prieš savaitę „Scientific American“ pranešė apie vieno Kinijos provincijos instituto naujausią „projektą“ – sukurta avis, turinti didesnę raumenų masę ir ilgesnį kailį. Šis įvykis, kaip nė kuris kitas, išprovokavo diskusijas ne tik tarp mokslininkų, bet ir visuomenėje. Labiausiai nerimaujama dėl to, kad netrukus bus imta manipuliuoti ir žmogaus genais.
Kinijos valdžia ir nacionaliniai mokslo institutai pabrėžia, jog genų inžinerija yra vienas pagrindinių šalies mokslo prioritetų; ypač su CRISPR/Cas9 technika susijusiems projektams skiriami milijonai dolerių. Spalio mėn. Kinijos mokslininkai paskelbė ir apie genetiškai modifikuotus biglius, kurie būtų daug raumeningesni negu jų pirmtakai.
Tačiau Kinija nėra vienintelė. Tiek Europoje, tiek Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) genų inžinerijai skiriama vis daugiau dėmesio. CRISPR/Cas9 yra iki šiol tiksliausia ir pigiausia genų inžinerijos technika. „Anksčiau turėjome stalinį peilį, dabar turime skalpelį“, – CRISPR metodą apibūdina Niujorko universiteto Medicinos mokyklos bioetikos profesorius Artūras Kaplanas (Arthur Caplan).
„Anksčiau genų inžinerija buvo itin sudėtingas procesas. CRISPR gali nesunkiai naudoti žmogus, turintis bakalauro laipsnį ir kelis tūkstančius dolerių“, – priduria Henkas Grilis (Hank Greely) iš Stanfordo universiteto.
Priešingai nei kitos technikos, CRISPR atlikti pokyčiai genuose gali persiduoti kitoms kartoms. Antai mokslininkai bando sukurti uodą, kuris būtų atsparus maliarijai ir dėtų mažiau kiaušinėlių. Dėl tokių, atrodo, žmonėms naudingų pokyčių gali išnykti visa rūšis. Jeigu išnyks uodai, paskui juos seks ir jais besimaitinantys šikšnosparniai.
A. Kaplanas pasakoja, kai pirmą kartą perskaitė straipsnį apie CRISPR, suprato, kad tai geruoju nesibaigs. „Suvokiau, kad bioetika taps dar svarbesne negu iki tol“, – tikina jis. Vienas diskusijas keliančių klausimų yra tai, kada bus pradėta manipuliuoti žmogaus genais? Kada kursime genetiškai modifikuotų žmonių kartą?
Šioje srityje taip pat aktyviai reiškiasi Kinija. 2015 m. balandį Sun Yat-Sen universiteto mokslininkai išpublikavo straipsnį, kuriame pranešė, jog, panaudoje CRISPR technologiją, sukūrė žmogaus embrioną, kuriame buvo ištrintas genas, susijęs su kraujo ligomis.
Sukurti embrionai buvo konfiskuoti iš ją sukūrusios klinikos, taigi eksperimentas nebuvo įvykdytas iki pabaigos. Tačiau tai parodė, kiek nedaug trūksta iki žaidimo žmogaus genais.
„Visi kalba apie ligų gydymą ir naujų gyvūnų, augalų rūšių kūrimą. Tačiau pagalvokite, kaip stipriai žmonės suinteresuoti, kad jų vaikas patektų į gerą darželį ar mokyklą. Pagalvokite, kaip jie elgsis, kai turės galimybę pakeisti būsimos atžalos genus taip, kad jis be vargo galėtų, pavyzdžiui, patekti į Harvardo universitetą. Tai neįvyks jau kitais metais, bet tikrai labai greitai“, – tikina A. Kaplanas.
Nors dabar genų inžinerija naudojama daugiausiai praktiniais sumetimais – tam, kad būtų išgydytos ligos, ūkininkai galėtų parduoti daugiau mėsos ar grūdų, tačiau jau dabar Kinijos institutai planuoja pradėti pardavinėti mažytes genetiškai modifikuotas kiaules.
Mokslininkai tikina, kad ateityje galėsime sukurti ir vienaragių ar į dinozaurus panašių vištų („vištozaurų“) ir t. t.
Kaip A. Kaplanas neseniai rašė savo straipsnyje „Embo Reports“, pasaulyje beveik nėra jokių reguliacijų, kurios kontroliuotų genų inžinerių veiklą. Taigi mokslininkai gali eksperimentuoti nevaržomi.
Tiesa, situacija gali keistis. Gruodžio 1 d. JAV Mokslų akademija rengia tarptautinę konferenciją, kurios metu bus aptariamos mokslinės, etinės ir politinės genų inžinerijos aktualijos, susijusios su CRISPR metodu.
Tačiau A. Kaplanas abejoja, ar artimiausiu metu gali atsirasti kokių suvaržymų. „Tam, kad tai nutiktų, turi įvykti rimta katastrofa. Kitaip visi tiesiog lauks, kas gali įvykti“, – sako jis.
Kol absoliuti žmonijos dauguma bus menkapročiai vartotojai, besistengiantys patenkinti tik kūniškus malonumus, tol klestės ir šitų technologijų paklausa. Kas iš to, kad žmogus vieną dieną nebesirgtų kraujo ligomis, blogi gyvenimo įpročiai individą nuvestų prie kitų bėdų. Reik atsisakyt blogų įpročių, o ne gydyt ir šalint pasekmes…
“Žmogaus kūną mes gauname savęs pažinimui, o ne gyvuliškiems poreikiams tenkinti.” O. Torsunovas