Lapkričio 29 d., sekmadienį, 11 val. Lietuvos Romuva kviečia į Lietuvos technikos bibliotekos salėje Vilniuje (Šv.Ignoto 6) vyksiančią Baltų kultūros ir religijos mokyklą. Šį kartą paskaitas skaitys: mitologas, dr. Dainius Razauskas „Apeigų esmė ir nukrypimai“, etnologė Vida Šatkauskienė „Kasdienės baltų religijos praktikos“, Krivė Inija Trinkūnienė „Romuva pasaulio religijų parlamente“.
Romuvos mokykla veikia jau trečius metus, šių mokslo metų tema – Baltų apeigos. Kitų užsiėmimų metu paskaitų klausytojai turės galimybę susipažinti su kalendorinėmis, šeimos švenčių ir dievams skirtomis apeigomis, seminarų metu aptarti jiems rūpimus klausimus.
Romuva kaip Senovės baltų religinė bendrija buvo oficialiai įregistruota Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir nuo 1992 metų jau vienija kelias dešimtis bedruomenių. Statistikos duomenimis senosios baltų religijos pasekėjų – romuvių skaičius nuolat auga. Romuviai švenčia tradicines kalendorines ir šeimos šventes, bendruomenių vaidilos atlieka metinių švenčių, jungtuvių, krikštynų ir laidotuvių apeigas pagal baltų papročius.
Norintys klausyti paskaitų kviečiami registruotis e-paštu inija@romuva.lt
Kaip tai reikėtų suprasti, kad nesigirdi, jog romuviai prieštarautų tam, kad Lietuvoje čigonai viešai imami vadinti romais, t.y. akivaizdžiai panašiu į romuvius žodžiu. Gal čia iš tikrųjų yra kokie seni bendrystės ryšiai.
Prašom protestuoti ir už vokiečius, kurie save vadina dojčiais.
https://lt.wikipedia.org/wiki/%C4%8Cigonai
Šiuo atveju protestuoju ir atkreipiu Žmogaus teisių gynimo institucijų dėmesį dėl Konstitucijos 25 str. garantuojamos žmogaus teisės pažeidimo. Neteisėtai yra pašalintas pirmoje vietoje buvęs kabutėmis išskirtas mano siųstas komentaras, po pasiuntimo Alkas.lt nurodžius užrašą: “Jūsų komentaras laukia patvirtinimo”. Tai patvirtina pridedama tos komentarų dalies kopija.
0 komentarų
1. Kažin:
Jūsų komentaras laukia patvirtinimo.
2015 11 27 14:33 | IP adresas: 78.60.231.248
“Kaip tai reikėtų suprasti, kad nesigirdi, jog romuviai prieštarautų tam, kad Lietuvoje čigonai viešai imami vadinti romais, t.y. akivaizdžiai panašiu į romuvius žodžiu. Gal čia iš tikrųjų yra kokie seni bendrystės ryšiai.”
Atsakyti
Kodėl į kvailus klausimus būtina atsakinėti? Kvailys visada užduos daugiau klausimų, nei protingas sugebės atsakyti. Kam gaišti laiką niekams?
O ko čia purkštauti. Kas per mokykla, jeigu mokinui negalima rūpimu dalyku pasidomėti. Juolab, kad prūsai (baltai) turėjo savo ramoves. Nematau čia nieko kvailo…
Rymojant Baltiškąją šventvietę galima pavadinti ir Rymuva.
O jūsų bendruomenėje esant daugiau krikščionių, tai galima vadint ir Romava.
—-
Kur Akmuo didysis
Pabarėly rymo
Rymo nuristas
Nuo Piliakalnio seno,
Kur žyniai Ugnelę
Amžiną kūreno.
–
A. Matutis
Valio, pagaliau gera žinia! O jau pradėjau manyt, kad vos prabudusi šį rugsėjį, Baltų mokykla vėl ėmė ir užmigo ilgam. Džiaugiuosi ir bandysiu sekmadienį būt.
D Razauskas pats nesigaudo pagonybėi. Jam pačiam reikia mokytis mitologijos. lyvis
Buvau prieš gerus gal metus. Įdomūs savo dvasiomis žmonės susirinkę buvo (ir paskaitininkai, ir klausytojai). Būt nuostabu, kad Pagonybė Lietuvoje ryškiai žibėtų, šildytų Protėvių ir Dievų širdis, lietuviškas širdis.
————–
Jau Laumės palei balą
Velėti žlugto neina
Ir Gabija užgesus
Nešildo jau namų.
Maži Kaukučiai šąla,
Žemyna ir Medaina
Su Ragana nugrūstos
Už Girių glūdumų.
.
Kai būna klaikiai liūdna,
Kada širdis vaitoja,
Kada nemiela daros
Ir knygos ir Vaikai,
Einu į gūdžią Girią,
Einu į žalią Gojų,
Kur tremtyje gyvena
Lietuviški Dievai.
Pataisau: ne Medaina, o Medeina.
(Tiesiog netyčia taip pasirašė).
Vaizdingiausiai apie Baltų pasaulėjautos paveldą byloja lietuvių-latvių poetų mintys, kurios rodo, jog prigimties jausena gyvuoja neprapuolusi. Pavyzdžiui keletas poeto Roberto Keturakio minčių: „Ir nuojauta tiesos (brangesnė man už tiesą) ten kaupėsi ir nedūlės”. „Taip reikia patirties, kuri ne čia užpildo mūs dvasią“. „Mus mokė užmiršti žynių kalbą priartinančią Aušrinę prie nepaklusnaus likimo, Mėnulį – prie našlaujančios Žemės”. „Išsaugoki, Praamžiau, ąžuolą, pilnatį ir žmogų, kuris galės išgirsti ir suprasti, ką mums bylos iš ąžuolo iššokusi liepsna”.
Labai teisingai išsireikšta – pasaulėjautos paveldas.
Nes religija yra opiumas durniukams. O tuo opiumu pasiremdami šiais laikais daug blogo padaro.