Rugsėjo 16 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktoranto Mariaus Ėmužio paskaita „Jie: sovietų Lietuvos elito kolektyvinio portreto štrichai“. Kas sudarė šiuos klanus? Kiek jų buvo? Kokia buvo jų įtaka, kokios vyko tarpusavio kovos ir sąjungos? Kaip susiformavo A. Sniečkaus aplinka? Tai tik keli aktualūs ir įdomūs klausimai, kurie bus nagrinėjami paskaitoje.
Lietuvos istoriografijoje Sovietų Lietuva ir jos vietininkai neretai pateikiami kaip vienalytis organizmas, kurio veikla ir tikslas buvo Lietuvos sovietizacija. Tačiau toks vaizdinys labai supaprastina realybę; visas organizmas buvo daug sudėtingesnis, o jo vienybė kelia abejonių. Komunistų partijos veikėjams būdingas karjerizmas, intrigavimas, o valstybinės planinės ekonomikos realybė, kai vienintelis investuotojas yra tik valstybė, leidžia kalbėti apie skirtingas interesų grupuotes ekonomikoje ir klanus politikoje ne tik Maskvoje, bet ir kitose SSRS dalyse.
Sovietinėse respublikose daugiausia valdžios turėjo kompartijos pirmasis sekretorius. Nagrinėjamo laikotarpio Lietuvoje šias pareigas ėjo Antanas Sniečkus. Jo asmeninis klanas iki 8-ojo dešimtmečio vidurio buvo vienas svarbiausių Sovietų Lietuvoje. Nors analizuojant A. Sniečkaus gyvenimą galima pamanyti, kad jis turėjo remtis senais pažįstamais iš pogrindinės kovos laikų, visgi jo esminė atrama buvo jaunesnės kartos atstovai. Jie buvo paklusnesni, išugdyti demokratinio centralizmo principu, be to, skirtingai nuo dažnai bemokslių pogrindininkų, buvo baigę partinius ar techninius mokslus ir tapę savo sričių specialistais.
Sniečkaus klanas dėl savo užimamos pozicijos turėjo neabejotiną įtaką, tačiau Maskvoje nuomonė apie jį nebuvo vienareikšmiška, tad ir jo pozicijos negalėjo būti amžinos. Tai leidžia kalbėti apie kitų klanų įtaką, jų bandymus, remiantis pagalba Maskvoje, įvykdyti savotiškus „dvaro perversmus“, taip pat apie tam tikrų veikėjų ir jų rėmėjų (klanų) nesutarimus ir sąjungas, pykčius ir draugystes.
