Nors dantų šepetukai masiškai gaminti pradėti XIX amžiaus pabaigoje, informacijos apie burnos higieną daugiau nei reikia, tačiau dar ir šiandien atsiranda žmonių, kurie abejoja jos nauda. Odontologė Rasa Briedytė niekada nesitikėjo, kad susidurs ir su tokio požiūrio pasekmėmis. „Mama atlydėjo 5-erių sūnų, kuriam skaudėjo dantį. Paaiškėjo, kad sugedęs ne vienas, o visi berniuko pieniniai dantys. Kai kuriuos beliko išrauti. Paklausus, kas ir, kaip dažnai berniukui valo dantis, mama atsakė, kad ji netiki valymo nauda: Giminaitės vaikas valo ir vis tiek dantys genda“.
Rengdama disertaciją odontologė Jaunė Razmienė prieš dvejus metus atliko vieną didžiausių tyrimų apie 4–6 metų vaikų dantų būklę penkiuose didžiuosiuose miestuose ir jų rajonuose. Kai kuriuos tyrimo rezultatus galima persakyti labai paprastai: Pasakyk, kaip valai dantis, pasakysiu, kokia tavo vaikų dantų būklė. Ėduonis buvo žymiai retesnis tarp vaikų, kurių tėvai laikėsi geresnių burnos higienos įpročių.
Penkiuose didžiuosiuose miestuose atlikto tyrimo rezultatai liūdina: prasta vaikų burnos higiena, per reti, nereguliarūs vizitai pas odontologus, labai paplitęs ėduonis. Net 90-ies procentų 4–6 metų vaikų pieniniai dantys buvo pažeisti ėduonies. Palyginti su Skandinavijos šalimis, skirtumas stulbinantis. Pavyzdžiui, Švedijos pietvakariuose beveik 90 procentų tirtų 3–6 metų vaikų dantys buvo sveiki.
Mažųjų švedų dantų priežiūra gali būti priekaištu lietuvių tėvams. Tik 2 procentai vaikų Švedijoje valo dantis ne kiekvieną dieną arba visai nevalo, o Lietuvos didžiuosiuose miestuose ir rajonuose pastaruosius įpročius turi net 20 procentų ikimokyklinukų. Dauguma (76–91 proc.) švedų vaikų valosi dantis dukart per dieną, o lietuvaičių – vos 35 procentai. Mūsų vaikai dažniausiai dantis valo vienąkart per dieną (45 procentai).
Be to, dauguma tėvų per anksti dantų priežiūrą patiki vaikams. Nors 6–7 metų vaikai nepajėgia gerai išsivalyti dantų, vos 20 procentų tėvų mažiesiems išvalo dantis. Pastebėtina, kad daugmaž iki 10–12 metų reikėtų kontroliuoti, ar vaikas išsivalė dantis ir, ar tai padarė tinkamai.
Ikimokyklinukų burnos higiena prasta, o vizitai pas odontologą yra per reti, nereguliarūs. Du kartus per metus apsilanko tik 18 procentų vaikų. „Daug žmonių skeptiškai vertina rekomendaciją dukart per metus pasitikrinti pas odontologą, – pastebi gydytoja R. Briedytė. Vis dėlto tai – ne skatinimas dažniau naudotis odontologo paslaugomis. Jei nėra rimtesnių problemų, burnos higiena nepriekaištinga, gali pakakti ir vieno karto per metus. Jei dantys prižiūrimi prastai, pas odontologą verta apsilankyti ir kas tris mėnesius“.
Pasak medicinos mokslų daktarės J. Razmienės, yra tyrimų, kurie rodo per kiek laiko netinkamai prižiūrimi dantys pažeidžiami ėduonies. „Buvo stebimi vaikai, kurių pieniniai krūminiai dantys buvo pažeisti ėduonies. Jei dantis ir toliau prastai valė, ėduonis per 1–2 metus atsirado ir nuolatiniame krūminiame dantyje”.
Pasak vaikų odontologės R. Briedytės, daugelis tėvų atžalas atveda pas odontologą ne pasitikrinti, o pajutus skausmą, kai reikia gydyti. „Jei dauguma dantų sugenda vaikystėje, tėvai neišmoko jų prižiūrėti, vargu, ar dantys tarnaus visą gyvenimą. Šiandien dažnam paaugliui reikia protezuoti vieną ar kelis dantis. Jei nepakeisime požiūrio į profilaktiką, deja, galime pranašauti tik daug darbo odontologams“
