Ketvirtadienis, 23 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

Blogio imperija ir naujos recesijos pradžia. Dvi šio rugpjūčio tendencijos

Vladislavas Inozemcevas, www.technologijos.lt
2015-08-13 06:58:16
26
PERŽIŪROS
3
slon.ru nuotr.

slon.ru nuotr.

tankai.jpeg
slon.ru nuotr.

Rugpjūčio mistika, rublio pikiravimas įkandin naftos ir revoliucijos išvakarių déjà vu

Rugpjūtis Rusijai – sunkus mėnuo. 1991 metais komunistinės viršūnėlės maištas vos nesunaikino tada vos užgimstančio naujojo rusiško valstybingumo. 1998 metų rugpjūtį vyriausybė nebegalėjo vykdyti savo skolinių įsipareigojimų ir paskelbė defoltą, kuris išprovokavo fondų biržos ir nacionalinės valiutos griūtį. Pačioje 1999-ųjų metų rugpjūčio pradžioje ginkluoti nepriklausomos Čečėnijos šalininkai įsiveržė į Dagestano teritoriją, ir prasidėjo antrasis Čečėnijos karas, kuriam Rusija skolinga už autoritarinio režimo atkūrimą. 2008 metais, rugpjūtį, prasidėjo staigus fondų rinkos kritimas, o taip pat „penkiadienis karas“ su Gruzija. 2014-ųjų rugpjūtį buvo visiškai įgyvendintos antirusiškos sankcijos ir prasidėjo naftos kainos kritimas. Ir politikoje, ir ekonomikoje, taip jau įprasta, pateikia svarbias perspektyvos tendencijas. Ir, savaime aišku, šiltomis vasaros dienomis sunku atsispirti pagundai pasvarstyti,ką šis nepaprastas mėnuo Rusijai ruošia šiais metais.

Surizikuosiu tarti, kad ir 2015-ųjų rugpjūtis taps mėnesiu, galinčiu nustatyti ateinančių dviejų, ar ne trijų ateinančių metų ekonomines tendencijas – iki pat naujo rinkimų ciklo. Tai paremta dviem faktoriais.

Visų pirma, pastarosiomis savaitėmis santykiai tarp Rusijos ir Vakarų ženkliai paaštrėjo, nors ir ne visi tai pastebėjo. JTO Saugumo taryboje Malaizijos pateiktai tribunolo sudarymo dėl MH17 reiso lainerio sudužimo virš Donbaso rezoliucijai Rusijos uždėtas veto sukėlė naują tarpusavio pasipriešinimo bangą. Per artimiausius metus ar porą, pasaulis galutinai suvoks, kad Rusija neketina laikytis pasaulinių teisės normų – ten, kur tai susiję su tarptautiniais tyrimais, ūkinių ginčų teismų sprendimais, tarptautinės teisės prioritetu prieš nacionalinę. Iš esmės, 2015 metų rugpjūtis turi visas galimybes tapti pirmuoju Rusijos išėjimo iš dabartinių teisės sistemų mėnesiu.

Be to, liepos viduryje buvo pasirašytas istorinis susitarimas tarp Irano ir tarptautinių tarpininkų šešeto, žymintis greitą sankcijų režimo atšaukimą ir Irano grįžimą į globalųjį pasaulį. Iranas gali būti naudingas Vakarams, spręsdamas regiono problemas ir bus logiška, jeigu jis praktiškai išsyk atlaisvins blogio imperijos vietą – Nėra priežasčių abejoti, kad Irano atlaisvintą blogio imperijos vakansiją ryžtingai užims būtent Rusija. Jei anksčiau kas ir galėjo abejoti, kad Maskvos politika kelia naują šaltąjį karą, tai būtent rugpjūtį tokios abejonės ir pasirodys esančios bereikalingos.

Galiausiai, ką tik buvo sudėti taškai ant „i“ ir pačioje Rusijoje vykstančioje kovoje tarp „patriotų“ bei „vakariečių“: „nepageidaujamų organizacijų“ sąrašo atsiradimas, iš esmės reiškia civilizuoto pasaulio seniai pamirštų mastų ir formų raganų medžioklės sezono atidarymą. Ši priemonė, kaip ir kontrasankcijų sugriežtinimas, duoda signalą: politinis kursas keičiamas nebus. Jei 1999 metų rugpjūtį Rusija ėmė dreifuoti į dešimtojo dešimtmečio demokratijos sugriovimą, tai 2015-ųjų rugpjūtį imsime trauktis nuo atviros ir santykinai įsitenkančios globaliame pasaulyje šalies, kuria Rusija pastaruosius dešimtmečius buvo. Bent jau tiek pati šalis, tiek jos oponentai tam visiškai pasirengę.

Antra, ekonominė padėtis Rusijoje dabar gerokai prastesnė, nei per pastaruosius penkiolika rugpjūčių. Nuo birželio 30 d iki liepos 31 d. Brent markės nafta atpigo nuo 63,3 $/bbl iki 51,8 $/bbl, tai yra, daugiau, nei 18 %, kas tapo didžiausiu kritimu nuo metų pradžios. Svarbesnis faktas, kad įvykiai naftos rinkoje 2014–2015 metais sulaužė kilimo tendenciją, kurią prekiautojai seka dar nuo 1999 metų; tam būtų pakakę liepos 31-osios Brent pirkimus baigti, esant mažesnei už 54 $ kainai, tačiau rodiklis buvo dar žemesnis. Techninė kainų tendencijų analizė nuo šiol veda naftos kainą link labiau kritinių reikšmių – 44 $/bbl, ar net žemiau. Vargu ar verta priminti, kad kiekvienas naftos kainos sumažėjimo doleris Rusijos biudžetui atsieina daugiau nei 100 mlrd rublių, perskaičiavus į metines pajamas.

Rugpjūtis grasina tapti nelengvu mėnesiu ir rusiškam rubliui.

Liepą jis nuvertėjo beveik 10 %, tai yra, gerokai mažiau, nei nafta, į kurią jis lygiuojasi: taigi, rugpjūtį pagrįstai galima laukti kurso kritimo paspartėjimo – itin ženklaus, jei energijos išteklių kainos ir toliau mažės. Šliaužiančioji devalvacija, savo ruožtu, neišvengiamai atgaivins infliacinius lūkesčius, kurie, regis, kiek pritilo ir rugpjūtis taps pirmu visavertės stagfliacijos mėnesiu – gan ženklaus infliacijos spartėjimo, vykstant visų kitų ekonomikos sektorių mažėjimui.

Liepą pasirodę duomenys apie smarkų pajamų ir vartojimo sferų nuosmukį (per pirmąjį 2015 m. pusmetį realios gyventojų pajamos, lyginant su ankstesniais metais, sumažėjo 4,7 %, mažmeninė prekių apyvarta sumažėjo 9,4 %) nurodo gilią negatyvią tendenciją – dar nereikia pamiršti, rugsėjį Rusijos kompanijoms ir bankams užsienio kreditoriams teks sumokėti beveik 17 mlrd dolerių (22,6 mlrd $ už visą antrą ketvirtį). Dėl to galima spėti naujo investicijų aktyvumo silpnėjimo, užimtumo ir pajamų mažėjimo – dėl ko rudens pradžioje tikėtina antroji krizės banga, nulemsianti 5,5–6% ekonomikos kritimą ir sukurs sąlygas recesijos tęsimuisi 2016 ir 2017 metais.

Kitaip tariant, 2015 m. rugpjūtis gali būti panašus ne tiek į 1991-ųjų ar 1998 m. rugpjūtį, t.y. į mėnesius, kai Rusijoje atsitiko iškart pasirodę epochiniais įvykiai, kiek į 1999-ųjų ar 2008-ųjų rugpjūtį. Kaip kad 1999-ųjų rugpjūtį Rusija pradėjo lėtą savo traukimąsi nuo demokratijos, taip ir šį mėnesį ji gali pradėti lėtai, bet užtikrintai judėti link visiško savęs pašalinimo iš pasaulinės teisės sistemos, be to, kad taptų visiška atstumta šalimi, nepripažįstančia taisyklių, be kol kas pretenduojančia, kad sa ja elgtųsi pagal taisykles. Įvykių vystymąsi išvysime toliau – juk namai Maskvoje 1999 metais sproginėti pradėjo ne rugpjūtį, o visavertis karas Šiaurės Kaukaze kilo ir dar vėliau. Kaip 2008-ųjų rugpjūtį Rusija prisiartino prie pragaištingų įvykių fondų rinkoje ir galingos devalvacijos bangos, taip ir dabar esame prie tokios pat ribos; bet tais metais patys rimčiausi fondų rinkos sukrėtimai vyko spalį, o krizės dugnas ištiko ant 2008-ųjų ir 2009-ųjų metų ribos. Ir dabar galime fiksuoti tik visų būtinų ir pakankamų krizės sąlygų formavimąsi, nors jos specifika ir nurodo, kad ji bus daug glotnesnė ir ilgesnė, nei visos tos krizės, su kuriomis anksčiau susidūrė Rusija.

galicija.jpeg
Rusijos armijos atsitraukimas iš Galicijos. 1915 metai | RIA Novosti nuotr.

Nors, žinoma, 2015-ųjų metų rugpjūtis gali priminti ir dar vieną analogiją – su šimtmečio senumo įvykiais.1915-ųjų rugpjūtis tapo Rusijos armijos „didžiojo atsitraukimo“ metu Pirmajame Pasauliniame kare: būtent tada buvo prarasta Varšuva ir Libava, Brest–Litovskas ir Gardinas; vokiečiai prisiartino prie Minkso ir Rygos. Tuo metu praeityje buvo 1913-ųjų ekonominis perteklius ir taikus gyvenimas, patriotinis užsidegimas ir pergalingo 1914-ųjų karo troškimas, o priešaky – visiškas valdančiojo režimo kritimas, imperatoriaus nuvertimas, spalio perversmas ir ilgi brolžudiško karo ir bolševikinio teroro metai.

Autorius yra ekonomikos mokslų daktaras, Postindustrinės visuomenės tyrimų centro direktorius

slon.ru

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J.Matuza. Politnekorektiška politinformacija (I)
  2. R. Alaunis. Kodėl pasaulio bankai susigrąžina aukso atsargas?
  3. Dž. O’Sullivanas. Argumentai už nacionalizmą
  4. S. Lapėnas. Rusijai „padovanojo“ karinę bazę ES teritorijoje? Kaip tai galėjo įvykti?
  5. Č. Iškauskas. Pavojingas tandemas, kuris naikina Rusiją
  6. A. Praninskas. Baltarusija: nepriklausomybė svarbiau už demokratiją?
  7. G.Songaila: A.Lukašenka – regiono nestabilumo veiksnys, o parama Baltarusijos demokratijai neveiksni
  8. Z. Vaišvila. Euro zonos valstybių supirkimas pradedamas
  9. M. Kundrotas. Liberkontroliai ir koloradai – priešininkai ar sugyventiniai?
  10. E. Drungytė. Naujasis pasaulis – leninizmo įtvirtinimo bastionas
  11. Ž. Makauskienė. „Pro Patria“ sukurta tarnauti Tautai ir valstybei
  12. Į Iraną išgabenta rekordinė lietuviškų grūdų siunta
  13. SEB analitikai optimistiški: Lietuvos ekonomika semsis stiprybės iš vidaus rinkos

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Bartas says:
    11 metų ago

    Taip vadinamas vakarietiškas valdymo būdas – “dzimakracija” Rasiejoj – reikštų jos pabaiga. Ar ne rasijanų leninas pasakė, kad carinė Rasija yra tautų kalėjimas. Tas kalėjimas neuždarytas, nors kalinių sumažėjo , bet dar apie 30 Tautų už grotų. O kas nori būti kalėjime, niekas. Kažikoks protingas žmogus sakė; kad didžiausia , kiekvienos Tautos svajonė sukurti , turėti savo Valstybę. Caras tai žino.
    Daug kas R. Tuminą barė už jo pataikavimą Putinui, bet R. Tuminas pasakė tiesą apie dabartinę Rasieją. Pastovus dusinimas, smaugimas visų užgrobtų Tautų , leidžia imperijai gyvuoti. Bet tai ne amžinai.

    Atsakyti
  2. Juozas says:
    11 metų ago

    Nemanau, kad kas nors ypatingo atsitiks toje Rusijoje. Ir nelabai sutinku su jos įvardijimu kaip “blogio imperija”.
    Ir JAV – tai irgi tikrai ne “gėrio imperija”. Deja.

    Vakarai, leisdami vystytis ir dar tokiais tempais Islamo valstybei, daro nedovanotiną, gal net lemtingą visai Vakarų civilizacijai, klaidą.

    Kaip XX amžiuje kovai prieš fašizmą laisvasis pasaulis susivienijo su ideologiniais nedraugais, netgi priešais, taip dabar būtina vienytis KRIKŠČIONYBĖS pagrindu.

    Atsakyti
  3. Anzonis says:
    11 metų ago

    Nuoširdi užuojauta Tamstai. Akivaizdus anglosaksiškos- judokrikščioniškos masonerijos valdymo psichotechnologijų traumuoto proto „adekvatus“(t.y.atitinkantis oficialią „akademinę“ versiją) Pasaulio tikrovės, „teisingos“ istorijos (išTor[ij]os) ir geopolitikos suvokimas. Nieko gėdingo – ši neovergovinė Matrica, kurion nugramzdinta visa dabartinė globali Vakarų civilizacija, kuriama ir tobulinama jau kelis šimtmečius (šiame etape) ir nebe pirmą kartą (Planetos egzistavimo kontekste); joje įkalinti dabartinės populiacijos „civilizuotos“ dalies absoliuti dauguma protų.

    Bartai, jei dar tebeturi ambicijų laikyti save asmenybe, gebančia savarankiškai protauti ir analizuoti, pasufleruosiu kelias pradinias informacines kryptis, nuo kurių galėtum pradėti tiek nuostabią bei kvapą gniaužiančią naujomis žiniomis, tiek klaikią esamos apgavystės mąsto suvokimu, kelionę į Tikrovės atradimą:

    1) GENETIKA > DNR GENEALOGIJA (DNA GENEALOGY, ДНК ГЕНЕАЛОГИЯ) Išsiaiškink, koks yra dabartinės Lietuvos populiacijos genetinis „portretas“ (kokie mūsuose du vyraujantys gaplotipai, iš 22-jų, į kuriuos skirstoma visa dabartinė Žmonija pagal vyriškąją Y chromosomą), su kokių kitų regionų populiacijomis mes esame genetiškai tapačiausi. Kur ir kada susiformavo mūsų tautą sudarantys genetiniai „branduoliai“, kokia jų migracijos erdvinė-chronologinė trajektorija? Kas genetiškai sieja baltus, rusėnus ir dabartinės Indijos aukščiausias kastas?
    1a) Kaip kito Europos populiacijos genetinis portretas nuo paskutinio ledynmečio iki dabarties. Koks „maras“ iškirto Vakarų Europos genetinę įvairovę prieš 5 tūkstančius metų, kuri dalinai atsikūrė tik po poros (ar daugiau) tūkstančių metų? Kokias gaplotipų migracijas išprovokavo šis „maras“ tiek Europoje, tiek visoje eurAzijoje (ASijoje)? Kokie gaplotipai šiandien dominuoja Vakarų Europoje ir Rytų Europoje?
    1b) Kas ir paskutiniame tūkstantmetyje išpjovė Vidurio Europos baltų ir rusėnų gentis? Kas per paskutinius keliolika tūkstantmečių yra mūsų kraujo (genetiniai) broliai bei bendražygiai, ir kas per paskutinius penkis tūkstančius metų buvo (ir tebėra) mūsų mirtini priešai?
    (pratęsiu vėliau)

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kurjeris
Lietuvoje

Gerinamos dirbančių per skaitmenines platformas darbo sąlygos

2026 07 23
Aukštaitijos širdyje – daugiau kaip tūkstantis porceliano stebuklų
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

S. Birgelis. Aukštaitijos širdyje – daugiau kaip tūkstantis porceliano stebuklų

2026 07 23
Vilniuje žadama kurti kino studija: pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas
Kultūra

Vilniuje žadama kurti kino studija: pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas

2026 07 23
Rugpjūčio 8 d. Rupkalvių pievose, Šilutės rajone, vyks Nacionalinis šienpjovių čempionatas
Gamta ir žmogus

Šienpjovių čempionate šienavimą galės išbandyti kiekvienas

2026 07 23
Kleboniškių klojime teatras „Labas“ rodys spektaklį „Apie vėles, žemėj klajojančias“
Kultūra

Kleboniškių klojime teatras „Labas“ rodys spektaklį „Apie vėles, žemėj klajojančias“

2026 07 23
Paslaptingos putos ant augalų
Gamta ir ekologija

Paslaptingos putos ant augalų – kas tai?

2026 07 23
Klaipėdos Vasaros estrada
Lietuvoje

Klaipėdos Vasaros estrados atnaujinimas: projektas juda pirmyn

2026 07 22
Susitikimas
Lietuvoje

Ieva Andriulaitytė: svarbu suderinti nacionalinio saugumo ir gamtos apsaugos klausimus

2026 07 22
Kelio darbai
Lietuvoje

Ties Gėluvos viaduku automagistralėje A1 bus taikomi eismo ribojimai

2026 07 22
Sosnovskio barštis
Gamta ir ekologija

Sosnovskio barščiai – pradedami naikinti ir privačiuose sostinės sklypuose

2026 07 22
Buriniai laivai
Lietuvoje

Trims Kuršių nerijos paveldo projektams skirta lėšos

2026 07 22
Vytautas Juozapaitis
Lietuvoje

I. Kižienė kreipėsi dėl Vytauto Juozapaičio tinkamumo eiti vadovaujančias pareigas

2026 07 22

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą minėjimas Pščelnike
  • Naivus klausimas apie Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą minėjimas Pščelnike
  • Naivus klausimas apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
  • Rimgaudas apie Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą minėjimas Pščelnike

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Gerinamos dirbančių per skaitmenines platformas darbo sąlygos
  • S. Birgelis. Aukštaitijos širdyje – daugiau kaip tūkstantis porceliano stebuklų
  • Kazlų Rūda plėtoja poilsį be socialinių tinklų
  • Vilniuje žadama kurti kino studija: pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas

Kiti Straipsniai

Maskva, Kremlius, bala

A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?

2026 07 17
Ignas Vėgėlė Briuselio ir JAV valdžios pastatų fone

I. Vėgėlė. JAV kontratakuoja Europos leftizmą

2026 07 16
Tautos forumo pareiškimas dėl Rinkimų kodekso pataisų ant darbo stalo Prezidentūros fone

Tautos forumas prašo Prezidento vetuoti Rinkimų kodekso pataisas: perspėja apie grėsmę žodžio laisvei ir piliečių politinėms teisėms

2026 07 14
NATO valstybių vadovai viršūnių susitikime Ankaroje 2026 m.

NATO Ankaroje patvirtino vienybę: Rusija įvardyta ilgalaike grėsme, Baltijos oro policiją keis oro gynybos misija

2026 07 08
Simbolinis koliažas apie karo iniciatyvos perėjimą į Ukrainos rankas

A. Navys, M. Sėjūnas. Karo kortos Kijevo rankose

2026 06 29
Deganti Maskva

A. Navys, M. Sėjūnas. „Maskva dar degs“

2026 06 23
Kastytis Braziulis prie darbo stalo geopolitikos temų aplinkoje

K. Braziulis. Ukraina perima iniciatyvą: karo baigtis atsidūrė D. Trampo rankose

2026 06 17
Kastytis Braziulis politinės analizės kontekste Lietuvos žemėlapio fone

K. Braziulis. Ar Lietuva pamažu slenka diktatūros link?

2026 06 11
Kremliaus propaganda ir karo baimės skleidimas

A. Navys, M. Sėjūnas. Neerzinkim Rusijos

2026 06 09
Leonidas Volkovas prie Migracijos departamento ir Krymo žemėlapio koliaže

V. Sinica. Dovanos priešams

2026 06 06

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą minėjimas Pščelnike
  • Naivus klausimas apie Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą minėjimas Pščelnike
  • Naivus klausimas apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
  • Rimgaudas apie Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą minėjimas Pščelnike
  • Kažin apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
Kitas straipsnis
kam.lt, A.Pliadžio nuotr.

Didėjant karių skaičiui steigiamos civilių pareigybės

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai