Dešimt metų Žemaitijos nacionalinio parko direkcija rengė kūrybines stovyklas, kuriose vaikai mokėsi Įvairių amatų, puoselėjo žemaitiškas tradicijas, senąjį paveldą. Šiemet Žemaitijos nacionalinio parko direkcija kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie AM surengė etnografiniams metams skirtą projektą „Regionų spalvos”.
Stovykla subūrė per 20 septintų-vienuoliktų klasių moksleivių iš Įvairių Lietuvos regionų – Žemaitijos, Aukštaitijos, Mažosios Lietuvos, Suvalkijos.
Projektas įgyvendintas per Joninių savaitę Plokštinės ekologinio ugdymo centre. Priešpaskutinę stovyklos dieną „Žemaičio“ žurnalistai nuvyko pasižiūrėti,kaip pluša jaunieji darbininkai. Prie buvusio karinio miestelio pastatų mus pasitiko stovyklos kuratorė, Žemaitijos nacionalinio parko Kultūros paveldo skyriaus vedėja Aldona Kuprelytė. Ji papasakojo apie jaunųjų kūrėjų veiklą, įspūdžiais dalijosi ir patys stovyklautojai.
A. Kuprelytė pasidžiaugė, kad į stovyklą atvyko moksleivių iš visų Lietuvos regionų, išskyrus Dzūkiją. Anot kuratorės, aktyviausias stovyklautojas, pirmasis kibęs į visus darbus, – gintališkietis Robertas Burkevičius. Aktyvūs buvo ir Nojus Urbonas iš Ignalinos bei Gediminas Ardinskas iš Kauno. Visi trys vaikinai teigė, kad stovykla jiems labai patiko. „Nors orai ir nelepino, čia buvo įdomu. Išmokome šaukštus drožti, žvakes lieti, klumpes skaptuoti, krepšelius ir verpstes pinti. Turėjome galimybę atnaujinti senąsias skulptūras, susipažinti su mums nauju kalvystės amatu, – džiaugsmingai apie stovyklą pasakojo šaunioji trijulė.
Iš tiesų mokiniams tą savaitę aktyvios veiklos nestigo. Mums atvykus, jie pulkeliais būriavosi prie amatininkų – medžio ir klumpių drožimo meistro Viktoro Raibužio, vytelių pynėjo Vytaro Gedvilo. Gausiausias būrelis smalsuolių rikiavosi prie kalvio Virgilijaus Mikuckio. Meistras džiaugėsi, kad vaikai su užsidegimu daro kryžius, gėles, lapus, skaitmenis.
Ramiai ant rąsto sėdėjo tik ketvirtasis mokytojas – skulptorius restauratorius Antanas Vaškys. Vyras kartu su mokiniais visą savaitę plušėjo Paplatelės pažintiniame take, kur naujam gyvenimui prikėlė dekoratyvines skulptūras. A. Vaškys ir stovyklautojai nuogąstavo, kad nepavyko jų nudažyti, nes beveik kiekvieną dieną lijo.
A. Kuprelytė džiaugėsi, kad stovyklautojai labai atsakingai žiūrėjo į kiekvieną jiems pavestą užduotį – pynė Joninių vainikus, restauravo skulptūras, mokėsi amatų, dalyvavo žygiuose po Plokštinės rezervatą, tyrinėjo Šaltojo karo muziejų, Platelių dvaro svirno ekspozicijas.
Laikraštis „Žemaitis“
