Ketvirtadienis, 10 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

V. Rutkūnas. Teatgaivina Rasa Lietuvą!

Valdas Rutkūnas, www.alkas.lt
2015-06-12 21:54:06
10
Rasos šventė | V. Daraškevičiaus nuotr.

Rasos šventė | V. Daraškevičiaus nuotr.

rasos -daraskevicius1
Rasos šventė | V. Daraškevičiaus nuotr.

Japonai turi sakurų žydėjimo metą. Ima dvi savaites atostogų ir keliauja įkandin vyšnaičių žydėjimo iš pietų į šiaurę tam, kad pasidžiaugtų rožiniais žiedeliais, kad gamtos grožio ir darnos galios įkvėptų juos ir suteiktų jėgų išgyventi visų metų nelengvą kasdienybę.

Lietuviai, tarsi Europos japonai, taip pat turi ypatingą ryšį su gamtos galiomis. Japonai išsaugojo gamtatikybę – šintoizmą, lietuviai – ilgiausiai Europoje savo prigimtinę pasaulėžiūrą. Gal ir lietuviai turi ypatingą metų laiką?

Prieš pusantro šimtmečio gyveno garsus žemaičių dievų ir šventnamių meistras, pastatęs žymiąją Vaiguvos varpinę, Motiejus Butvila. Jis dvasinių ir kūniškų galių visiems metams pasisemdavo per saulės grąžą irgi dviem savaitėm palikdavęs namus – „paveizėti, kaip stojas vasara“. Klajodavo laukais ir miškais pačiu nuostabiausiu laiku, kai gamta tiesiog kupa gyvybe, kai pats geriausias vaistažolių rinkimo, vantų rišimo metas. Tai puikesnis laikas už japonų sakurų metą, nes gamtos žydėjimas persipina su pirmosiomis uogomis. Tai Rasos šventės metas.

1967 metai yra ypatinga data Lietuvos gyvybiškumui. Tą vasaros saulėgrąžą Kernavėje Vilniaus studentų ir šviesuolių pastangomis atgimė Rasos šventė, ženklindama tautos atgijimo pradžią. Rasa savo gaiva naujam gyvenimui prikėlė užmirštas liaudies dainas, šokius, papročius, kalendorines ir šeimos šventes, gamtojautą ir tautos išmintį. Visa tai jau buvo užmiršta, kaip ir buvo užmiršta pagrindinė kultūros priedermė – atstatyti fizines ir dvasines žmogaus galias. Kultūros gyvybiškumas buvo uždarytas scenos rėmuose, liūdesys skandinamas alkoholiu.

Pirmą kartą Rasos šventę švenčiau po pirmo kurso Kernavėje 1976 metais. Jaučiausi, tarsi patekęs į rojų – šimtai žmonių visą naktį sutartinai dainavo, šoko, plukdė vainikus, palydėjo nusileidžiančią, pasitiko tekančią saulę. Jokio alkoholio, jokio priešiškumo. Tiesiog žmonių ir gamtos darna, laimės jausmas… Jis buvo toks galingas, kad daugelio žmonių gyvenime atgimė visa tautos gyvoji kultūra, susikūrė šimtai foklorinių ansamblių, atsikūrė visas metinių švenčių ratas. Gyvojo tautiškumo judėjimas išplito visoje Lietuvoje, tačiau neįgavo valstybinio mąsto – švietimo ir kultūros sistemos liko sustabarėjusios sceniškume, o „gaivinimasis“ svaigalais įgavo valstybinius mastus.

rasos-svente-2-daraskevicius
V. Daraškevičiaus nuotr.

Kas slypi mūsų tautos pasąmonės gelmėje? Lietuviai, Lietuva… Ta pati šaknis, kaip ir „lietus“! Mes esame Lietaus – gyvojo dangaus vandens tauta! Lietus – tai tas gyvybės vanduo, kuris nesrūva vagomis, ir neslypi giliai po žeme. Lietus keliauja nebodamas jokių ribų ir sienų, gaivindamas visą Žemę! Taip ir mūsų tautos gelminis pašaukimas – grąžinti ir skleisti gyvąją kultūrą, būti pavyzdžiu ir kitoms tautoms, nes šiame informacijos ir technologijų amžiuje žmones jungianti ir gaivinanti kultūra turi ypatingą gyvybinę reikšmę kiekvienam.

Nėra jokios abejonės, kad Lietaus Tautos pagrindinė šventė yra vandens lašelių Rasos šventė! Tačiau kur nūnai tikroji Rasos šventės gaiva? Didžiojoje Lietuvos dalyje vyksta Joninės, kurių pagrindiniai akcentai yra negyvi koncertai bei prekyba alkoholiu. O ir Rasos šventėse ne visur išsaugota tikroji gaivinanti Rasos jėga.

Gyvoji Kernavės Rasos šventės dvasia yra Lietuvoje, tik jos tenka paieškoti, netgi tolokai. Tarpukaryje ministrai iš Kauno, net pats prezidentas Smetona pusantro šimto kilometrų sukardavo dulkėtais vieškeliais, kad atvyktų švęsti šios šventės į ypatingą vietą – Graužikų šventkalnį netoli Kelmės – šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Pūtvio tėvoniją. Užmiršo dabartiniai prezidentai, ministrai ir šauliai šį nuostabų kalną, nuo kurio saulėlydis tarsi Alpėse – už trisdešimt kilometrų. Tačiau čia gyva Vlado Pūtvio gyvojo tautiškumo dvasia. Palyginkite šalyje įprastą Joninių scenarijų su kasmetine Rasos šventės eiga Graužikų šventorkalnyje:

  • Susirinksime birželio 20 d., šeštadienį, per pačią Saulės grąžą, prieš šventę pinsime vainikus: gėlių merginoms ir ąžuolo vaikinams;
  •  20val. šventės pradžia – vartų pasisveikinimo sutartinė – susidraugausime ir susitelksime į artimos bendruomenės būrį;
  •  kupoliavimas tyloje, kas devynis žingsnius surinksime devynių lauko gėlių kupuolę, pagal kurią jums bus nusakyti laukiantys metai;
  • Saulę nuleisime nuo vieno iš didingiausių Lietuvos kalnų – saulėlydis stebimas už 30 kilometrų, čia nuo seno žmonės šventė Rasos šventę;
  • ant didžiausio Lietuvos aukuro užkursime mus sujungiančią šventinę ugnį, kuri degs iki aušros;
  • prie suneštinių vaišių stalo su geromis mintimis, ragausime šeimininkių sūrius, šviežias gamtos gėrybes ir kitus gardumynus. Gaivinsimės gira, sula ir kitais gaiviais gėrimais;
  •  į vakarus, paskui nusileidusią Saulę paleisime degantį Saulės ratą, iš jo riedėjimo sužinosime, kokie laukia mūsų metai;
  • supsimės sūpynėmis, sunkias mintis išsklaidys gaivus nakties vėjelis;
  •  lankysime ąžuolus ir liepas: pasisemsime jėgos ir švelnumo;
  • širdį džiuginsime dainomis, šokiais ir rateliais;
  • vanosimės šventinėje pirtyje: maudysimės vandenyje, garuose ir rasoje – pirties garas lauks prieš šventę;
  •  paryčiais lankysimės Devynjėgiame kalnelyje, kur apglėbę Aukuro akmenį šauksimės devynių jėgų aido;
  • apsivalysime ugnimi, šokdami per laužą;
  • pajutę vienybę tarpusavyje ir su gamta, sutiksime tekančią Saulę, maudysimės Rasos šventės ryto Rasoje;
  •  į namus parsivešime gamtos sveikatos, šokių draugystės, Saulės jėgos, Rasos gaivos. Šventę visus metus primins garbingoje vietoje kabantis šventinis vainikas – darnos, amžinumo ir laimės simbolis.
  • Rasos šventės paparčio žiedo paslaptis – tautos išminties žinios – atsiskleis patiems širdingiausiems, praėjusiems visą šventės kelią;
  • apsirenkime šviesiais rūbais, geriausia tautiniais, pasipuoškime su amžių gelme jungiančiais ženklais, atsivežkime deglų, vaišių sau ir draugui, gaiviųjų gėrimų.

Viskas paprasta, be garsiakalbių, be svaigalų, be valdžios paramos, tačiau su tautos gyvybe. Ir dalyviai skaičiuojami ne dešimtimis, bet šimtais. O kaip jūs švenčiate šią svarbiausią lietuvišką šventę? Kaip jūs praleidžiate nuostabiausią lietuvių laiką?

Rasos šventė Graužikų kalne šiemet išaugo į savaitės laiko jaunimo „Paparčio žiedo“ stovyklą (birželio 17-24 dienomis), kur bus mokomasi visų gebėjimų, reikalingų gerai Rasos šventei, o stovykla baigsis dar viena Rasos švente Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje Naisiuose.

Kartą padėjau surengti Rasos šventę Anglijos lietuviams, seniausiame Londone Epingo miške. Šventė pasisekė puikiai, ryte visi tiesiog švytėjo gyvybe! Rasoje dalyvavo vienas vietinis airis – Roris. Stebėjausi, kaip visą naktį Roris stengėsi šokti jam nematytus lietuviškus šokius, dainuoti pirmą kartą girdimas dainas nesuprantama kalba, dalyvauti visose apeigose. Jis buvo tarsi užburtas lietuviškos kultūros gyvybės, nes ją jau seniai praradę Vakarai, ir jiems labai sunku, savo kultūrą atgaivinti. Roris buvo taip įkvėptas Rasos šventės, kad, grįžęs į namus, iš karto parašė Šventus Lietuvius šlovinančią poemą-odę!

Rasos šventė Londone 2014 | rengėjų nuotr.
Rasos šventė Londone 2014 | rengėjų nuotr.

Kitas mano bičiulis japonas Keiša, jau trylika metų kas antrą pusmetį (toks vizų režimas japonams) praleidžia Lietuvoje, kalba lietuviškai, šoka lietuviškus šokius, dalyvauja gyvoje lietuviškoje kultūroje, šventėse, įamžina nuotraukose lietuvišką kultūrą. Jam lietuvių gyvoji kultūra gyvesnė ir svarbesnė už japonų.

Tad kaip yra su mumis pačiais, mieli lietuviai? Ar mes visi vienodai suvokiame, kiek mums ir pasauliui yra svarbi lietuvių gyvoji kultūra? Kiek svarbi žymiausia Rasos šventė? Seime užregistruotas įstatymo projektas išbraukti Rasos šventę iš šventinių dienų sąrašo, nors Pabaltijo ir Skandinavijos valstybėse ši data – šventinis laisvadienis, kai kur netgi dvi šventinės dienos.

kernaves-rasos-svente-2012-kasinsko-nuotr
Rasos šventė Kernavėje 2012 m. | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Tai kaip bus su Gyvojo Dangaus Vandens Tauta – Lietuviais ir jų svarbiausia Rasos švente? Ar mes apginsime savo gyvastį?

Pajuskite Rasos gyvybę savyje! Teatgaivina Rasa Lietuvą! Kalbėkite, rašykite, kreipkitės į valdžią dėl Rasos šventės gyvybiško būtinumo! O svarbiausiai patys ieškokite tinkamos Rasos šventės, palaikykite ją ir dalyvaukite joje, o dar geriau ir visose galimose keliose Rasose visame šventiniame trumpiausių naktų laikmetyje! Susiraskite tautinius rūbus, mokykitės dainų ir šokių, vykite į Rasos švenčių stovyklas, padėkite rengėjams, stenkitės, kad kiekviena Rasos šventė būtų kuo gyvybingesnė!

Tuomet, kai mes surinksime daugybės Rasos švenčių gyvybinės Rasos lašelių, ne tik atgis Lietaus Tauta – lietuviai, bet ir mes tapsime reikšmingu gyvasties pavyzdžiu bei šaltiniu visai Europai ir Pasauliui!

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Rutkūnas. Krivis Jaunius keliauja į Dausas, palaiminęs Lietuvą
  2. V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save?
  3. V. Rutkūnas. Lietuviuose slypi galingas užtaisas klestėjimui
  4. V. Rutkūnas. Londono lietuviai klojo patalus sėkmingiems metams
  5. V.Rutkūnas. Kas kalama per Kalėdas?
  6. V. Rutkūnas. Kas tave šaukia? Žalio vario!
  7. V.Rutkūnas. Lietuvių laimės kelias (II)
  8. V.Rutkūnas. Palaikom pasaulio gyvavimą ar jo pabaigą?
  9. V.Rutkūnas. Žingsnis tarp naikinimosi ir klestėjimo
  10. V.Rutkūnas. Etninė kultūra lieka mokyklos pogrindyje
  11. V.Rutkūnas. Lietuvių laimės kelias (I)
  12. V. Rutkūnas. Kaip pilietiškumas gali padėti lietuviškumui
  13. V. Juozapaitis. Lietuva, Tėvyne mūzų…
  14. V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (I)
  15. V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (II)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Ženklas says:
    10 metų ago

    Tiesiog šaunu! Pirmoji kregždė – V. Rutkūno pranešimas apie Rasų (daugiskaita) šventę ant Graužikų šventkalnio. O kaip ir kur sužinoti kur dar Lietuvoje vyks romuviškos Rasų šventės? Manau žmonės norėtų sužinoti iš anksto, pasirinkti patinkančią vietą, susiplanuoti laiką. Gal gerbiamoji Krivė, ar jos pagalbininkai galėtų surinkti tokias žinias ir plačiai jas paskelbti.

    Atsakyti
    • Birutė K says:
      10 metų ago

      Nežinau kiek gerb.krivė žinos ir turės laiko. Būtų gerai, kad kiekvienas apie savo rengiamą šventę parašytų Alkui, Albinui, o pastarasis visus apšviestų. Ačiū.

      Atsakyti
      • Perkūno Paukštis says:
        10 metų ago

        O kada pati užkursi Ugnelę Dievų valių sieloms ant Birutės kalno Palangoje ?

        Atsakyti
        • lyvis says:
          10 metų ago

          Ne tik ant Birutės kalno taip pat ant Rambyno ir kitur dar kol kas nerusena Ugnelė. lyvis

          Atsakyti
        • Birutė K says:
          10 metų ago

          Ale testa tavi Perkūnas, Paukšti, jau viskas, kursiu, nuo liepos vidurio nor ir kožnų dzien, kad cik au inciktau vienų roz 😛

          Atsakyti
  2. Valdas says:
    10 metų ago

    Aciu uz nuostabia Rasos sventes pajauta ir esminius zenklus tautieciams.

    Atsakyti
  3. Valdas says:
    10 metų ago

    Net gera pasidarė.Džiaugsmas apima vien tik perskaičius.Tiesiog puikus atokvėpis nuo parsidavusios ir nukultūrintos(suchaltūrintos) žiniasklaidos.Ačiu.

    Atsakyti
  4. Janina says:
    10 metų ago

    Valdai, nuoširdus ir didelis AČIŪ. Kiek jausmų sudėta, išminties ir grožio.Dar kartą Dėkui Tau ir didelės sekmės auginant sąmonę mūsų tautos.

    Atsakyti
  5. Kazys says:
    10 metų ago

    Geras sumanymas rinktis Kernavėje. Gaila, aš negalėsiu dalyvauti…

    Atsakyti
  6. Vytautas says:
    10 metų ago

    manau kad visu svarbiausia siame gyvenime tai yra Prigimtine teise i prigimtaja religija,Pagonybe.nes tada gauna stipru palaikyma is Visatos,Kurejo,ir proteviu.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Simpoziume menininkai kurs iš akmens masės. Kartanas | arspanevezys.lt nuotr.
Kultūra

Panevėžio tarptautiniame keramikos simpoziume – 6 šalių menininkai

2025 07 10
Rasti 6 partizanų palaikai Jūžintuose
Istorija

Rasti 6 partizanų palaikai Jūžintuose

2025 07 10
Baltijos šalių žemės ūkio ministrai
Lietuvoje

Baltijos šalių minisrai aptarė svarbiausius žemės ūkio klausimus

2025 07 09
Parkas Klaipėdoje
Lietuvoje

Klaipėdoje kuriama nauja žalioji erdvė

2025 07 09
Šuo, labradoras
Lietuvoje

Žmonėms su negalia bus užtikrintas šunų pagalbininkų prieinamumas

2025 07 09
Aplinkos ministras Povilas Poderskis
Lietuvoje

P. Poderskis siūlo ES imtis veiksmų prieš Rusijos šešėlinį laivyną

2025 07 09
Kauno senamiestis | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas keičia pagalvės mokesčio taisykles

2025 07 09
Pinigai, taupyklė
Lietuvoje

Tyrimas: vasarą lietuviai linkę išlaidauti

2025 07 09

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • imgaudasRimgaudas apie Nuopelnai Kaunui – įvertinti Santakos garbės ženklais
  • Matt Ridley, Konstantin Kisin, Francis Foster apie Ministras Š. Birutis: parama žiniasklaidai turi būti spartinama
  • Vilna apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Liz Truss, Mario Nawfal apie Prezidentas EVT: būtina skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Panevėžio tarptautiniame keramikos simpoziume – 6 šalių menininkai
  • Rasti 6 partizanų palaikai Jūžintuose
  • Baltijos šalių minisrai aptarė svarbiausius žemės ūkio klausimus
  • Klaipėdoje kuriama nauja žalioji erdvė

Kiti Straipsniai

Pinigai, taupyklė

Tyrimas: vasarą lietuviai linkę išlaidauti

2025 07 09
Šarūnas Birutis ir Gitanas Nausėda

Prezidentas aktualijas aptarė su kultūros ministru

2025 07 08
Maudyklų vandens kokybė | kretinga.lt nuotr.

Vasara ir maudynės: atnaujinti duomenys apie vandens kokybę maudyklose

2025 07 08
Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius | Rengėjų nuotr.

Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius

2025 07 08
Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas | am.lrv.lt nuotr.

Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas

2025 07 08
Vaikai prie kompiuterio

Vaikai ekranų nepalieka ir vasarą

2025 07 06
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
Uogos | pixabay.com, PublicDomainPicture nuotr.

4 paprastos taisyklės vasaros mitybai

2025 07 05
Bitininkai | ŽŪM nuotr.

Bitininkų kantrybę bando ir gamta, ir klastotojai

2025 07 04
Paskutinės minutės kelionės

Paskutinės minutės kelionės: kaip išsirinkti tinkamą kryptį?

2025 07 03

Skaitytojų nuomonės:

  • imgaudasRimgaudas apie Nuopelnai Kaunui – įvertinti Santakos garbės ženklais
  • Matt Ridley, Konstantin Kisin, Francis Foster apie Ministras Š. Birutis: parama žiniasklaidai turi būti spartinama
  • Vilna apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Liz Truss, Mario Nawfal apie Prezidentas EVT: būtina skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus
  • Susan Kokinda apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kviečia paroda „12-asis kilometras: 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudyti Lietuvos piliečiai“

Seime bus pristatyta paroda, skirta 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudytiems lietuviams atminti

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai