Tarptautinėje konferencijoje „Sodų tyrimai ir sklaida“ dalyvavo ir Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos specialistai. Buvo pristatyta dzūkiška šiaudiniųc sodų tradiiją.
Šiaudiniai sodai – tai paprotinis lietuvių menas, leidžiantis pažinti tautos dvasinį gyvenimą, kūrybingumą, originalumą. Sodai nykstantys, neilgalaikiai ir trapūs dirbiniai, todėl muziejuose nerasime daug eksponatų. Susidomėjimas šiais tautinio paveldo šedevrais, kurie yra vertinga Baltijos jūros regiono, Europos ir pasaulio kultūros paveldo dalis, vis labiau auga. Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai sodas buvo pasirinktas kaip simbolis, įprasminantis Europos Sąjungos šalių santarvės ir stabilumo siekį.
Konferencijoje dalyvavo septynių šalių atstovai: Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Suomijos, Švedijos, Latvijos ir Lietuvos. Šiose kaimyninėse šalyse taip pat rišami sodai. Kiekvienoje šalyje jie rišami skirtingai, sodų puošybos elementai taip pat labai skiriasi. Lietuva yra aiški lyderė šioje srityje, nes nė vienoje šalyje nėra nei tokios sodų įvairovės, nei tiek rišėjų.
Šios konferencijos tikslas – šiaudinius sodus įtraukti į nematerialaus kultūros paveldo registrą, o vėliau ir į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Konferencija paskatino tarpkultūrinį dialogą ir pagarbą kultūrų įvairovei. Lietuvos tyrinėtojai, dalydamiesi patirtimi su konferencijos svečiais, paskatino sodų tyrimus Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose. Tai kelia ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių kultūros lygį, skatina diskusijas.
Dzūkijos nacionaliniame parke tyrimų šiaudinių sodų rišimo tema nebuvo atlikta, todėl ir medžiagos išlikę nedaug. Ruošiantis konferencijai, medžiagą apie sodų rišėjas rinko Kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Pugačiauskienė ir Lankytojų centro vyriausioji specialistė, mokytoja Laima Saviščevienė.
Pagrindiniai šaltiniai, minintys ankstesnių laikų sodų rišėjas yra Dzūkijos nacionalinio parko leidiniai: laikraščiai „Šalcinis“, leidiniai „Amatai ir verslai Dzūkijos nacionaliniame parke“ ir „Varėnos krašto menininkai“, knyga „Gyvieji amatai Dzūkijos nacionaliniame parke“. Apie dabartinę sodų rišimo patirtį daugiausiai sukaupta medžiagos iš įvairios spaudos ir rišėjų pasakojimų.
Pranešimą „Sodai Dzūkijos Nacionaliniame parke: praeitis ir dabartis“ skaitė profesijos mokytoja Laima Saviščevienė. Paruošta ir pateikta pranešimo medžiaga bus panaudota, kuriant filmą ir maketuojant naują knygą apie šiaudinius sodus.