Nėra abejonės, kad šių metų gegužės 30-oji kino kūrėjų kalendoriuose pažymėta ryškiai raudona spalva. Kodėl? Juk tą dieną jie sužinos, ar jų sukurti ir nominacijoms pateikti filmai pelnys prestižinę „Sidabrinę gervę“.
Tačiau, kol visi nekantriai laukia apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ ceremonijos, komisija pluša pasiraitojusi rankoves. Juk norinčių būti nominuotais šiemet – rekordiškai daug.
Mažos šalies jausena
Nuo pat pirmųjų žingsnių apdovanojimais „Sidabrinė gervė“ besirūpinanti Komisijos pirmininkė, viena iš Lietuvių kino akademijos (LiKA) steigėjų ir Tarybos narė dr. Gražina Arlickaitė tikino, kad filmų kiekybinė išraiška nebūtinai reiškia kokybę.
„Jei filmų būtų daug ir jie visi būtų geri, Komisijai nekiltų problema išrinkti nominantus, – svarstė dr. G. Arlickaitė. – Dabar – priešingai. Būtent dėl to, kad kiekybė neatspindi kokybės, Komisija susiduria su sunkia užduotimi, rasti tuos aukso grūdus, ieškoti kompromiso, svarstyti, kaip žiūrovams, kino gurmanams ir visam šios industrijos elitui pateikti nominanto vardo vertus filmus“.
Apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ siela vadinama moteris paaiškino, kad kalbėdama apie kokybę ir kiekybę šalies kino industrijoje ji nenori supriešinti komercinių ir autorinių ar „art house“ kino kūrėjų.
„Komercinis ir nepriklausomas, autorinis ar „art house“ kinas – skirtingi dalykai. Tiek vienus, tiek kitus filmus galima padaryti gerai arba blogai. Mes juk kalbame apie kokybę… Jeigu komercinis kinas netapo geru komerciniu kinu – čia yra problema. O ne tai, kad tokia rūšis egzistuoja ir konkuruoja su „art house“ ir nekomerciniu kinu“, – savo nuomonę dėstė G. Arlickaitė
Ji pabrėžia, kad dėl skurdžios kino situacijos Lietuvoje teisintis, jog esame maža šalis, – kvaila. Juk ir mažose šalyse taip pat gimsta šedevrai, rašoma pranešime spaudai.
„Danija yra maža šalis, Olandija yra maža šalis… bet ar jūs girdėjote kiną kuriantį daną ar olandą , kuris teisintųsi, jog yra iš mažos šalies? Ne. Jie sukuria filmus, apie kuriuos kalba visas pasaulis – nuo Europoje vykstančių apdovanojimų iki Amerikos. Maža šalis yra pasiteisinimas. Vietoje to, kino kūrėjai turėtų stebėti aplinką ir joje kurti. Juk mažose šalyse vyksta labai įdomūs procesai“, – sakė dr. G. Arlickaitė.
Žinoma, lietuviško kino gausoje humanitarinių mokslų daktarė įžvelgia ir naudos. „Tai, kad filmų kasmet vis daugėja, sakyčiau, yra ir teigiamas pokytis. Pasibaigus kino paraiškų teikimui, negaliu slėpti džiaugsmo, jog atsirado bene 12 stiprių studentų darbų. Tai tik pirmieji jų žingsniai kine ir aš džiaugiuosi, kad mes padedame juos žengti. Taip pat šiais metais klesti ir dokumentinis kinas. Jų pateikta net 11. Su ilgametražiais vaidybiniais filmais – situacija sunki… Kaip ten bebūtų, jei niekas visai nekurs, situacija bus dar prastesnė. Nes tik darant kiekybiškai, kažkada bus daroma ir kokybiškai. Reikia tik turėt kantrybės“, – sakė ji.
Komisijos darbas keičiasi kasmet
Dr. G. Arlickaitė pabrėžė, kad gausėjant filmų, apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ Komisija privalo reaguoti ir į esamą situacija. Tai yra ne tik rinkti vertus filmus, bet ir prasmingai juos sugrupuoti.
„Komisija susiduria ir su kitomis problemomis, ne tik filmų kokybe. Na, pavyzdžiui, lietuviai šešis metus kūrė ir pagaliau sukūrė ilgametražį animacinį filmą „Aukso žirgas“. Kokioje nominacijoje jis turėtų būti? Logiškai, animacinių filmų, tačiau toks didelis, sunkus ir geras darbas tokiu atveju varžytųsi su penkių, septynių ar dešimties minučių trukmės filmais. Ar tai teisinga abiejų pusių atžvilgiu – nemanau. Taigi, Komisija susiduria ir su kita užduotimi – sugrupuoti filmus taip, kad jie būtų savo vietose“, – sakė Komisijos pirmininkė.
Ji patikino, kad susirinkusi Komisija iki šių metų balandžio 20 d. privalo pateikti galutinį verdiktą – kas bus nominuojamas, o kam vis tik reikia šiek tiek labiau pasitempti.
„Komisija kasmet atsižvelgia į tais metais pateiktų filmų situaciją. Apdovanojimų nuostatai yra lankstūs ta prasme, kad leidžia Komisijai dirbti savo darbą be trukdžių. Turiu mintyje, išrinkti konceptualiausius ir verčiausius variantus“, – sakė ji.
Europos kino apdovanojimai Lietuvoje – įmanoma?
Dr. G. Arlickaitė yra dažnas svečias tiek Europoje, tiek už jos ribų rengiamuose filmų festivaliuose, apdovanojimuose ir renginiuose. Štai praėjusių metų gruodį ji lankėsi ir Rygoje įvykusiuose Europos kino apdovanojimuose (apdovanojimai rengiami vis kitoje Europos šalyje, o kas antrais metais – Vokietijoje) Lietuvių kino akademijoje kilo klausimas – kodėl jų nesurengus Lietuvoje.
„Klausimas atviras: kodėl kaimyninės šalys gali surengti tokio lygio apdovanojimus, o mes – ne? Manau, viskas, ko reikia, – valia. Politinės valios, kino kūrėjų valios ir tiesiog valios norėti. Reikia nebijoti norėti daugiau. Ypač, kai mūsų laukia tokia proga – 2018 metais laukiantis valstybingumo šimtmetis. Manau, geresnės progos nei Lietuvos jubiliejus – nėra“, – kalbėjo Gražina.
Komisija savo darbus baigs už 10-ies dienų. Tada ir paaiškės, kokius filmus tikrieji LiKA nariai įvertins ir išrinks laureatais.
Aštuntieji prestižiniai lietuviško kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“ įvyks gegužės 30-ąją. Tiesioginę apdovanojimų transliaciją galima bus stebėti per LRT Televiziją.
