Balandžio 8 d. Lietuvos literatūros atstovai išvyko dviem skirtingomis kryptimis, tačiau panašiais tikslais: pristatyti lietuvių autorių kūrybą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Rusijos Federacijoje. JAV balandžio 11-15 dienomis jaunieji autoriai dalyvaus AWP – didžiausioje ir svarbiausioje Amerikos rašytojų ir rašytojų programų asociacijos organizuojamoje konferencijoje ir knygų mugėje, o Maskvoje Lietuvos kultūros institutas ir kiti prie leidinio prisidėję asmenys pristatys naujausią „Inostranaja literatura“ numerį, skirtą lietuvių literatūrai.
Jaunųjų Lietuvos poetų pristatymas JAV
Mintis pristatyti naujosios kartos lietuvių poetų kūrybą JAV gimė vertėjui Rimui Uzgiriui, kuriam kartu su poetu Mariumi Buroku Lietuvos kultūros institutas pasiūlė sudaryti verstinų ir JAV pristatytinų poetų sąrašą, kuriame atsirado 26 poetai. Antologijoje galima rasti po 3-6 kiekvieno autoriaus eilėraščius anglų kalba ir trumpas kūrėjų biografijas. Pagrindinis antologijos tikslas – supažindinti leidėjus ir paskatinti juos leisti lietuvių poetus.
Su naująją Lietuvos poezija pirmieji susipažins AWP konferencijos ir knygų mugės lankytojai. Šiame renginyje kasmet susirenka daugiau nei dvylika tūkstančių rašytojų, mokytojų, studentų, redaktorių, kultūros operatorių, šiuolaikinės literatūros ekspertų ir leidėjų.
Didžiausiame Šiaurės Amerikos literatūros renginyje šiemet vyks daugiau nei pusė tūkstančio literatūros skaitymų, lankytojais susipažins su dviem tūkstančiais leidinių, septyniais šimtais literatūros organizacijų ir leidyklų iš viso pasaulio. Lietuvos poeziją pristatantis leidinys yra vienas iš 550-ies renginių, atrinktų į konferencijos programą iš daugiau nei 1300 pasiūlytų.
Sužinojus apie galimybę prisistatyti šiame grandioziniame renginyje, buvo nutarta, kad būtų netikslinga vykti tik į vieną renginį JAV ir, bendradarbiaujant su kultūros atašė JAV Evaldu Stankevičiumi, buvo suorganizuoti poezijos skaitymai Čikagoje ir Vašingtone. Anot projektų vadovės Kotrynos Pranckūnaitės, „Ypatingai džiaugiamės Vašingtono renginiu, vyksiančiu Kongreso bibliotekoje, kur renkasi žmonės, galintys turėti teigiamos įtakos Lietuvos poezijos sklaidai pasaulyje“.
Su lietuvių poezijos antologija supažindins jos sudarytojai vertėjas Rimas Uzgiris ir poetas Marius Burokas bei dvi poetės Ilzė Butkutė bei Giedrė Kazlauskaitė. Tai – pirmas kartas, kai jaunosios kartos poetai pristatomi ir prisistato JAV. Ypač svarbus yra dalyvavimas AWP konferencijoje, kur visi turės puikių progų užmegzti ryšių ir galbūt paskatinti lietuvių poezijos sklaidą JAV.
Taip pat, anot K. Pranckūnaitės, „…žinoma, ypač smagu, kad pristatydami puikius lietuvių poetus, talentingai atliktus vertimus, mes tuo pačiu pristatysime ir be galo gražią antologiją, kuri leis pamatyti, koks aukštas Lietuvoje yra knygos dizaino lygmuo“. Poetišką ir pavasarišką lietuvių poetų antologijos dizainą kūrė lietuvis knygų dailininkas Tomas Mrazauskas, Lietuvos poetų kūrybos sklaidą JAV iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
„Inostrannaja literatura“ lietuviško numerio pristatymo renginiai Maskvoje
Tuo tarpu Rusijoje, Maskvoje, balandžio 8 d. 19val. Jurgio Baltrušaičio namuose prie LR ambasados vyks lietuvių literatūrai skirto literatūros žurnalo „Inostranaja literatura“ numerio pristatymas. Leidinys balandžio 9 d. bus pristatytas Valstybinėje Užsienio literatūros bibliotekoje, o balandžio 10 d. – Jurgio Baltrušaičio vardo Maskvos vidurinėje mokykloje.
Žurnalo numerį pristatys „Inostrannaja literatura“ vyriausiasis redaktorius Aleksandr Livergant, taip pat dalyvaus lietuviško numerio sudarytojos – Lietuvos kultūros instituto projektų koordinatorė Rūta Mėlinskaitė ir Marija Čepaitytė, rašytoja Dalia Staponkutė, poetas ir savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius Gytis Norvilas bei lietuviško numerio vertėjai: Jurgis Jefremovas, Aleksandra Vasilkova, Anna Gerasimova, Nikolaj Kotrelev, Tamara Perunova.
Lietuvių literatūrai skirtas žurnalo „Inostrannaja literatura“ (2015, Nr. 3) kovo numeris pavadintas „Lietuva: išsklaidyta ir surinkta“. Anot projekto koordinatorės Rūtos Mėlinskaitės, šis pavadinimas gana tiksliai apibrėžia tai, kas įvyko ir vyksta ne tik Lietuvos literatūroje, bet ir istorijoje. Žurnalo viršelį puošia Lenkijoje gyvenančio lietuvių dailininko Stasio Eidrigevičiaus paveikslas, kuriame – trys broliai lietuviai. Paveikslas nutapytas 1990 metais, kai Lietuva vėl tapo nepriklausoma.
Anot šio projekto koordinatorės R. Mėlinskaitės, „Išsklaidymo ir surinkimo patirčių suvokimas jau davė vaisių, kurie anksčiau nebūtų turėję sąlygų subręsti. Tik dabartinėje Lietuvoje galėjo atsirasti pjesė apie lietuvių mistifikatorių, kuris paskui Adomą Mickevičių atvažiuoja į Paryžių, apstulbindamas Onore de Balzaką (Honore de Balzac) ir Žodžą Sandą (George Sand), arba pasakojimas apie tai, kaip du „veteranai“, savo laiku kovoję prieš „miško brolius“, Šv. Stanislovo dieną ieško pinigų degtinei, arba lietuvio pranciškono esė, apmąstanti lietuvių kaltę prieš žydus. Ir tik dabar toje pačioje lentynoje viena šalia kitos gali stovėti „miško brolio“ Liongino Baliukevičiaus-Dzūko, poeto išeivio Alfonso Nykos-Niliūno ir sovietinių laikų literatūros mokslininko Vytauto Kubiliaus dienoraščiai ar Kipre gyvenančios Dalios Staponkutės esė romanas.
Visa tai – lietuvių literatūros, jos dramaturgijos, mažosios prozos, poezijos ir dokumentinės prozos, tik mažoji dalis, atrinkta daugmaž laikantis duotos temos rėmų. Tikimės, kad šis lietuvių literatūros pluoštelis priartins ir padės suvokti rusakalbiui skaitytojui Lietuvos praeitį ir dabartį“.
Tuo tarpu Bolonijoje ir Londone: Lietuva
Lietuvos kultūros institutas šiuo metu ne tik organizuoja ir koordinuoja renginius, pristatančius lietuvių literatūrą JAV ir Rusijoje: tik šią savaitę iš Bolonijos grįžo Lietuvos kultūros instituto darbuotojų komanda, Bolonijoje pristačiusi gražiausias lietuvių išleistas knygas vaikams, o jau kitos savaitės pradžioje iškeliaus į Londono knygų mugę, kurioje 2018 m. Lietuva prisistatys kaip „Market Focus“ kartu su Latvija ir Estija.
