Vyriausybės posėdyje balandžio 8 dieną pritarta Teisingumo ministerijos parengtam įstatymų projektų paketui, siekiant išsaugoti asmenų, pranešusių apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, galimai padarytas ar daromas korupcines veikas, asmens duomenų konfidencialumą.
Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose yra įtvirtintos nuostatos dėl nukentėjusiųjų ir liudytojų anonimiškumo tik baudžiamajame procese, tačiau to pasigendama viešojo administravimo, tarnybinių nusižengimų tyrimo
procedūrose, administraciniame ir civiliniame procese.
Viešojo administravimo įstatymo, Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Civilinio proceso kodekso projektuose siūloma įtvirtinti galimybę neatskleisti asmens duomenų žmonių, pranešusių apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, galbūt padarytą ar daromą korupcinio pobūdžio administracinį, darbo drausmės ar tarnybinį nusižengimą.
2014 m. atlikus sociologinį tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2014“ paaiškėjo, kad tik 18 proc. Lietuvos gyventojų, 36 proc. įmonių vadovų ir 29 proc. valstybės tarnautojų praneštų apie korupciją. Taip pat šių tikslinių grupių buvo klausiama apie nenoro pranešti apie korupcijos atvejus priežastis. Visose grupėse dažniausiai buvo nurodoma, kad pranešusieji apie tokius įvykius gali rimtai nukentėti.
Seimui priėmus šiuos Vyriausybės siūlomus teisės aktus, viešajame sektoriuje galėtų reikšmingai padidėti pranešančiųjų apie pažeidimus asmenų skaičius bei sumažėti korupcinio pobūdžio pažeidimų lygis, o tai leistų ne tik išvengti netinkamo valstybės turto panaudojimo bei biudžeto lėšų švaistymo, bet ir neabejotinai padidintų viešojo sektoriaus skaidrumą, investicinį mūsų šalies patrauklumą.
