Šeštadienis, 11 spalio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

P. Gylys. Apie kapitalizmą M. Laurinkui ir liberalams

Povilas Gylys, www.alkas.lt
2015-03-12 15:10:27
16
Povilas Gylys | Penki.lt nuotr.

Povilas Gylys | Penki.lt nuotr.

       
Povilas Gylys | Penki.lt nuotr.
Povilas Gylys | Penki.lt nuotr.

Viešai pripažįstu – esu žalojęs ne vieną jaunimo kartą. Mat anais laikais dėsčiau politinę ekonomiją. O tada ji galėjo būti tik marksistinė, pateikianti vienpusišką, ideologizuotą tikrovės aiškinimą. Galiu pasiguosti tik tuo, kad buvau ne vienas – tokių žalotojų buvo tūkstančiai. Tarp jų – ir Vytautas su Dalia.

Tie tūkstančiai dėstė kas marksistinę politinę ekonomiją, kas marksistinę filosofiją, kas mokslinį komunizmą. Dauguma jų dabar bijo net tarstelėti, kad jie dėstė „ne tai“. Nors galėtų sakyti: dėstėm, bet ir Vytautas bei Dalia buvo su mumis. Dabar jie, bent dalis jų, lyg neturėtų biografijų, lyg būtų atėję iš ateities, dėsto politologiją, normalią filosofiją, makroekonomiką ir t.t. Ir sėkmės jiems. Tik kai kuriems iš jų nederėtų iš aukšto žiūrėti į savo buvusius kolegas.

Kaip pedagogas kartais jaučiuosi nejaukiai, kai matau, kad karjeras padarę mano buvę studentai kalba, rašo ar elgiasi „ne taip“. Tokiais atvejais pagalvoju: o gal kažko, kaip pedagogas, nepadariau? Arba padariau ne taip. Toks jausmas vėl mane aplankė visai neseniai. Anądien skaičiau viešoje erdvėje pasirodžiusį savo buvusio studento Mečio Laurinkaus straipsnį ir mane apėmė neviltis – mano buvęs studentas nežino, kas yra kapitalizmas. O kaip kapitalizmo politinės ekonomijos dėstytojas, ką ką, bet kapitalizmo esmę ir prigimtį net ir tais laikais, kiti studentai sako neblogai, išaiškindavau. Gal, sakau, primiršo? Visgi tiek metų prabėgo. Bet kuriuo atveju man tenka kartotis.

Gerbiamas M. Laurinkus džiaugiasi ir atsidžiaugti negali, kad Lietuvos žmonės iš esmės pasikeitė. Mat, esą, mūsų visuomenė pagaliau suprato kapitalistinės santvarkos dėsnius ir dėl to „Lietuva iš tikrųjų žengia į naują epochą“. Ir tą naują epochą jis sieja su liberalais bei su už jų nugaros stovinčia verslo klase. Va taip ir ne kitaip.

Liberalai ir verslininkai, sako M. Laurinkus, stiprūs tuo, kad jie, cituoju: „atstovauja visiems esamiems ir galimiems visuomenės interesams“. Pabrėžiu žodžius –   „visiems“, „esamiems“ ir „būsimiems“ visuomenės interesams. Tačiau tai neatitinka tikrovės. Ir tai galima pagrįsti kapitalizmo prigimtimi.

O kapitalizmas – tai ekonominė sankloda, ekonomikos dalis, kurios fundamentas yra privati nuosavybė, privačios naudos (pelno) siekimas, konkurencija, samdomasis darbas. Su tokiu apibrėžimu sutinka dauguma ekonomistų, nepriklausomai nuo jų pažiūrų – keinsistai, institucionalistai ir, be abejo, marksistai. Tiesa, Karlas Marksas kapitalizmą laikė visišku blogiu. Kiti gi pripažįsta ir stipriąsias kapitalizmo puses.

Iš aukščiau pateikto kapitalizmo apibūdinimo seka, kad kapitalistas pagal apibrėžimą rūpinasi SAVO privačiais interesais. Jo rūpestis yra panaudoti savo turtą, jis šiuo atveju yra kapitalas, taip, kad tas turtas JAM neštų prieaugį, t.y. pelną. Viešieji reikalai tipiškam kapitalistui nerūpi. Tiesa, būna išimčių. Viešieji poreikiai didžia dalimi yra valstybės interesų sfera. Kad tie poreikiai (nacionalinis saugumas, teisingumas, socialinė apsauga, aplinkosauga ir pan.) būtų tenkinami, valstybė formuoja biudžetą – renkami mokesčiai, po to biudžeto lėšos skirstomos ir t.t. Tiesa, viešųjų reikalų tvarkyme gali dalyvauti ir nevalstybinės struktūros, pavyzdžiui, nevyriausybinės organizacijos, Bažnyčia.

Pabrėšiu – biudžetas nėra nei rinkos, nei kapitalizmo kategorija. Todėl jis, kaip ir valstybė, liberalų yra nemėgstamas. Nors jis yra ekonomikos reiškinys. Kas, žinodamas jų neigiamą požiūrį į valstybę, gali paneigti, kad liberalai pagal savo pažiūras yra antivalstybininkai?

O dabar galime grįžti prie M. Laurinkaus džiūgavimo, kad sustiprėjus liberalų ir verslo įtakai VISIEMS bus geriau. Bet visiems dabar ir ateityje būtų geriau, jeigu efektyviai funkcionuotų ne tik verslas, t.y. kapitalistinė sankloda, bet ir viešasis sektorius. Tuomet visuomenė būtų gerai aprūpinama tiek privačiomis gėrybėmis – prekėmis, tiek tokiomis gėrybėmis, kurios neturi prekinės formos. Pavyzdžiui, pinigais nepamatuojamo teisingumo ar nacionalinio saugumo. Tik tada bendras gerovės lygis šalyje kiltų.

Mūsų šalyje bendroji gerovė daugelio žmonių netenkina. Tai vienas svarbiausių emigracijos veiksnių. Žmonės palieka mūsų šalį ne tik todėl, kad neišgyvena materialiai bei finansiškai, bet ir todėl, kad prastai veikia valstybės institucijos – Seimas, prokuratūra, teismai ir t.t. Gyventojams reikia politinio, ekonominio saugumo, juridinio ir socialinio teisingumo ir t.t. Tai, ką „pagamina“ valstybinės institucijos, jų dažnai netenkina. Vadinasi, reikia pasiekti, kad viešojo gyvenimo kokybė gerėtų. Beatodairiškas kapitalizmo stiprinimas nėra išeitis.

Liberalų įtakos didėjimas padėties nepagerintų. Atvirkščiai. Liberalai nesuvokia ar apsimeta, kad nesuvokia viešųjų poreikių reikšmės. Jie akcentuoja individualizmą, privataus kapitalo reikšmę. Jie mano, kad kuo daugiau kapitalizmo, tuo VISIEMS žmonėms geriau. Bet istorinė patirtis sako, kad tokia tendencija veda į laukinį kapitalizmą, kuris neretai baigiasi revoliucija. O revoliucija reiškia socialinę ir ekonominę griūtį, masinį turto naikinimą. Apie tai kalba ne tik akademiniai sluoksniai, bet ir dvasiniai lyderiai. Iš pastarųjų išskirčiau popiežių Pranciškų.

Išeitis – protingos reformos, siekiant balanso tarp kapitalizmo ir viešojo sektoriaus. Nemanau, kad Lietuvos liberalai intelektualiai ir moraliai yra pajėgūs siekti tokio balanso. Nes, kaip teisingai rašo M.Laurinkus, už jų stovi verslo klasė. Stambaus verslo klasė. O ji kol kas nesubrendusi pripažinti, kad viešieji reikalai yra svarbūs, kad verslas ≠ ekonomika.

Pripažįstu, kad mūsų visuomenė keičiasi. Bet ne į tą pusę, kurią nurodo M. Laurinkus. Vis daugiau žmonių suvokia, kad liberalų propaguojamas rinkos fundamentalizmas kaip ideologija turi rimtų ydų. Todėl jie ieško pasaulėžiūrinės alternatyvos liberalizmui ir dažnai neranda. Besiblaškydami jie kartais gali balsuoti už kokį liberalą. Bet tai neatspindi gilesnių procesų vykstančių visuomenėje. O jie, bent ilgesnėje perspektyvoje, nėra palankūs laukinio kapitalizmo šalininkams.

P.S. Tik ką nudundėję rinkimai patvirtino, jog Lietuvoje nepavyksta išgyvendinti juodųjų politinių technologijų praktikos – balsų pirkimo ir t.t. Šį kartą labiausiai „pasižymėjo“ visų rūšių liberalai, t.y. tie, su kuriais M. Laurinkus sieja didžiausias viltis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. P. Gylys. Ką būčiau pasakęs pasaulio lietuvių ekonomikos forume
  2. P. Gylys. Ar bus teisiamas Liberalų sąjūdis?
  3. P.Gylys. A.Butkevičius ir A.Kubilius: ekonominio tikėjimo broliai?
  4. P. Gylys. Grįžkit į Sodros glėbį, vaikai paklydėliai!
  5. P. Gylys. Lietuviškas metropolitenas – negraži gražuolė?
  6. P.Gylys. Lietuviai – tauta, kuriai valstybės nereikia?
  7. J. Valatka. Laisvosios rinkos instituto šešėlis
  8. D. Paukštė. Darbdaviai nori tik pigių juodadarbių
  9. D.Paukštė. LLRI logika: išvarius iš šalies savus, „užsieniečius specialistus reikia įdarbinti kuo greičiau, kol nevėlu“
  10. A. Endriukaitis. Kasdien prarandame išsvajotos Lietuvos valstybės dalelę (III)
  11. Š.Navickis. Nesiskaitymo pradmenys
  12. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (I)
  13. D. Paukštė. Kaip emigrantas premjero sudarytai darbo grupei „kruopų davė“
  14. D. Paukštė. Ar profesinės sąjungos mato savo Achilo kulną?
  15. M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 16

  1. mintys says:
    11 metų ago

    Paprastai ir aiškiai.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      11 metų ago

      O aš pasakysiu, kad labai sudėtingai ir ne aiškiai. Tada pasakysi , kad esu neišsilavinęs ir tamsus. O aš pasakysiu , kad Gylys, rašinėdamas nelietuviška Šnekta, man tolimas , svetimas ir neįdomus.
      “Liberalas , liberalas” – žodis su priesaga “alas”- sukelia pasišlykštėjimą, nemalonų požiūrį, kaip spjaud alas , myž alas, šik alas ir t.t. Ir , kaip Gylys sako , jie dar ir antivalstybininkai. Viršūnė.
      Padėkit kaimiečiui. Ar yra lietuviškas žodis , kuris paaiškintų , ką reiškia antivalstybininkas pavad. ‘liberalas”

      Atsakyti
      • !!! says:
        11 metų ago

        Yra Lietuviškas žodis ,,liberastai”

        Atsakyti
        • ir dar says:
          11 metų ago

          pideralai

          Atsakyti
  2. Tiesa says:
    11 metų ago

    Laurinkus jau visai neaiškus pasidarė.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      11 metų ago

      O kada jis aiškus buvo? 🙂

      Atsakyti
  3. Algimantas says:
    11 metų ago

    Kuo toliau, tuo labiau man P. Gylys patinka. Nepagalvokit ko negero… kalbu apie jo straipsnius.

    Atsakyti
  4. lyvis says:
    11 metų ago

    Galima buvo parašyti trumpiau ir aiškiau. Liberalai atstovauja verslininkus ir pramoninkus ir jiems visiškai nerūpi dirbančiųjų reikalai, priedo jie dar susideda su iškrypeliais. Pasaulyje jie turi tik mažuma narių seimuose gal išskyrus Japoniją. lyvis

    Atsakyti
  5. Atsiliekam says:
    11 metų ago

    Europoje liberalu populiarumas baigia sutirpti,nes matome kur atvede.Bet kai kam pakanka vietoj konkreciu programu isgirsti-,,viskas bus gerai” ar kazka panasaus.Geriausi linkejimai gerbiamam Gyliui.

    Atsakyti
  6. Vilnietis says:
    11 metų ago

    Klysti Gyly.
    Kapitalizmas – visuomenės vystymosi varomoji jėga. Jei ne konkurencija – tai iki šiol sėdėtume medžiuose. O ne – vis dar kokiomis amebomis tebebūtume 🙂
    O liberalizmas – pati šmintingiausia ideologija, kokią tik kada buvo suformavęs žmogus.
    Taigi, “filosofe”, geriau eik vaikučiams pasakų sekt – nuo to visuomenei bus tik geriau 🙂

    Atsakyti
    • Pikc says:
      11 metų ago

      Zoologinis požiūris. Antra vertus, liberastija ir orientuota į sugyvulėjimą, tad nieko stebėtino.

      Atsakyti
      • Pikc says:
        11 metų ago

        Atsiprašau už dvigubą komentarą, bet norisi porą punktelių dėl tos “šmintingiausios” ideologijos pridėti. Matote, liberastija nėra kažkas naujo ar “šmintingo”. Va, amžinatilsį Adolis buvo labai netgi liberalių pažiūrų tartautinėje politikoje – jis irgi vadovavosi principu, kad konkurencija yra pažangos variklis, ir turi nugalėti stipriausia tauta, “nukonkuravusi” silpnesnes (žr. “Mein Kampf”), o Marksas su Engelsu – irgi kažkiek liberalai, nes būtent jiems priklauso mintis “proletariatas neturi rėvynės” (plg. liberalų “tautinės priklausomybės atsikratymą ir laisvą darbo jėgos judėjimą”), o ir apie tautinių valstybių neišvengiamą išnykimą jie šnekėjo – akurat kaip liberastai (žr. “Komunistų partijos manifestas”). Na, o liberastų “silpnybė” lytiniams iškrypimams – irgi praktiškai iš ten pat, nes XX a. prad. po bolševikų revoliucijos ten kaip sykis buvo liberastų siekiamas rojus toje srityje (žr. “Seksualinė revoliucija bolševikinėje Rusijoje”). Kaip sako, nieko naujo po saule. 🙂

        Atsakyti
  7. lib says:
    11 metų ago

    ne liberalai, o liberalfašistai reikia rašyti

    Atsakyti
  8. Kapitalizmo says:
    11 metų ago

    pagrindinis dėsnis: Apgauk savo artima, o jei ne tai ateis tolimas ir apgaus tave. Visa esme “isdurti” ir negražinti pasiskolinus.

    Atsakyti
  9. Kęstutis says:
    11 metų ago

    Atsiminiau seną sovietinį anekdotą… Ateiną žmogus į spaudos kioską nusipirkti laikraštį ir kreipiasi į pardavėją: – norėčiau “Tiesos”, – nėra…, o gal turite “Tarybinę Lietuvą”? – seniai parduota… O tai kas dar liko??? “Darbas” už tris kapeikas… Pasirodo pokyčiai neesminiai – tiesos nėra, Lietuvos respublika – praskolinta, privatizuota-parduota, liko tik darbas už minimalų atlyginimą (vietoje “trijų kapeikų”)…
    Pelno ekonomika – istorinė atgyvena, ekonomika kvailiams. Pgr. taisyklė “pelno ekonomikoje” – jūs kvaileliai tik dirbkite (už minimumą), o jau pelną tai bus kam pasiimt…

    Atsakyti
  10. Getas says:
    11 metų ago

    Pelnas ir konkurencija varomoji kapitalizmo jėga -taip buvo kažkada pažangu, tačiau nepardavęs ir be vartojimo pelno negausi, o vartojimas Lietuvoje mažėja, nes daug išvyksta į kitas šalis ir apie 30 proc. žmonių gyvena vos galą su galu sudurdami. Vartojimas tęstis be galo negali, nes senka žemės resursai, vadinasi reikia ieškoti protingų sprendimų dabartyje, o nesivadovauti 19-20a. liberalų svaičiojimais. LAISVOSIOS RINKOS INSTITUTAS JAU ATLIKO SENIAI SAVO VAIDMENĮ IR JIS NEREIKALINGAS, O REIKALINGAS SOCIALINĖS RINKOS INSTITUTAS, KURIS SURASTŲ BALANSĄ TARP KAPITALO IR SAMDOMO DARBO. V. Europos šalys tapo gerovės valstybėmis, kurios vadovavosi socialinės rinkos dėsningumais.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kultūros ministerija kviečia teikti paraiškas Sausio 13-osios minėjimo projektams
Kultūra

Kultūros ministerija kviečia teikti paraiškas Sausio 13-osios minėjimo projektams

2025 10 11
Arūnas Gelūnas | Alkas.lt nuotr.
Lietuvoje

R. Žemaitaitis viešai pasišlykštėjęs A. Gelūno poelgiu – vėl sujudino koaliciją

2025 10 10
Išmaniosios programėlės gali išnykti – kas taps jų įpėdiniu?
Lietuvoje

Lietuva statys dirbtinio intelekto gamyklą

2025 10 10
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

KAM ir LSA susitarė dėl naudų savivaldybėms su poligonais

2025 10 10
Elektros tinklai
Gamta ir žmogus

ESO ir Šiauliai suvienijo pastangas, kad apsaugotų apuokus

2025 10 10
Druskininkų autobusų stotis
Lietuvoje

Statomoje Druskininkų autobusų stotyje – ir žinia ateities kartoms

2025 10 10
Žemės ūkis
Lietuvoje

Netrukus smulkūs ir vidutiniai ūkiai vėl galės kreiptis paramos

2025 10 10
Regionų forumas
Lietuvoje

Prezidentas atidarė septintąjį Regionų forumą

2025 10 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Prutenu genocidas apie Rengiamas Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo 500 metų minėjimas
  • juras apie Rengiamas Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo 500 metų minėjimas
  • Rimgaudas apie Punsko „Vyčiai“ spindėjo Europos lietuvių šventėje
  • +++ apie Punsko „Vyčiai“ spindėjo Europos lietuvių šventėje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 3 programėlės, padėsiančios vyresnio amžiaus žmonėms
  • Uoga, kuri nustebins: trys receptai su vynuogėmis
  • Pasenusios higienos ir kosmetikos priemonės gali sukelti rimtų negalavimų
  • Ką pravartu žinoti vairuojant automobilį užsienyje?

Kiti Straipsniai

Patikimas statybinių medžiagų partneris

Patikimas statybinių medžiagų partneris efektyviems projektams

2025 10 09
Prezidentas susitinka su Austrijos Prezidentu Aleksandru Van der Belenu

Lietuvoje lankosi Austrijos Prezidentas

2025 10 08
Prezidentas dalyvauja EPB susitikime

Prezidentas: Europos Sąjungos plėtra – geopolitinė būtinybė

2025 10 02
Virgilijus Alekna

Socialdemokratai politizuoja sporto finansavimo valdymą, pastebi liberalai

2025 10 01
Brandos egzaminai

Ministrės 10 pridėtų balų gali sudominti ir Konstitucinį Teismą

2025 09 30
Kompiuteris

Ruduo darbo rinkoje: ieškoti ar palaukti?

2025 09 27
Kultūros ministerija

Liberalai piktinasi Kultūros ministerijos perdavimu R. Žemaitaičio partijai

2025 09 22
Piniginė, pinigai

Iš Baltijos šalių atlyginimai sparčiausiai augo Lietuvoje

2025 09 22
Kauno senamiestis | kaunas.lt nuotr.

Seimo tyrimo grupė aiškinsis sklypų supirkimus Kaune  

2025 09 18
Viktorija Čmilytė-Nielsen

Liberalai ragina sudaryti mažumos Vyriausybę

2025 09 16

Skaitytojų nuomonės:

  • Prutenu genocidas apie Rengiamas Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo 500 metų minėjimas
  • juras apie Rengiamas Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo 500 metų minėjimas
  • Rimgaudas apie Punsko „Vyčiai“ spindėjo Europos lietuvių šventėje
  • +++ apie Punsko „Vyčiai“ spindėjo Europos lietuvių šventėje
  • Op TV apie V. Budnikas. Alternatyvūs galios centrai, protestų fabrikas ir kam naudingi kultūros darbuotojų protestai (I)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Seimas spręs, ar ratifikuoti susitarimą dėl bendro Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karinio vieneto įsteigimo

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai