Kovo 4 d. 16 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuj vyks etninės kultūros vakaras „Lietuvių papročių teisė ir liaudies išmintis“.
Papročių teisė yra žmonių bendruomenės išsiugdyta nerašytinė teisė, kuri remiasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Naudojimasis kolektyvinės nuosavybės naudmenomis, bendras gyvulių ganymas, gyvulių skaičiaus ribojimas, žemės ribų laikymasis ir kiti kaimo bendruomenės gyvenimo klausimai buvo tvarkomi remiantis vyrų sueigoje nustatytomis papročių teisės normomis. Jomis iki Pirmojo pasaulinio karo (iš dalies ir vėliau) buvo reguliuojami ir šeimos turtiniai santykiai, paveldėjimas, taip pat vagių persekiojimas ir baudimas. Pirkimo-pardavimo, mainų, nuomos, rangos, samdos ir kitokios sutartys buvo sudaromos daugiausia žodžiu, kartais dalyvaujant liudytojams. Tokių sutarčių laikymosi garantas buvo viešoji nuomonė ir religija, nes žodžio nesilaikymas laikytas nuodėme, rašoma pranešime spaudai.
Lietuvoje veikė ne tik lietuvių, bet ir žydų, čigonų, rusų sentikių, totorių, karaimų ir kitų tautybių gyventojų papročių teisės normos.
Papročių teisės normų atspindžių galima rasti Kristijono Donelaičio, Vinco Krėvės, Vaižganto, Žemaitės ir kitų rašytojų kūriniuose.
Rengiamame vakare papročių teisės tyrinėtojas Venantas Mačiekus pasakos apie nerašytas teisės normas kaimo bendruomenės ir šeimos gyvenime, viešosios nuomonės galią ir išmintį.
Aktorius Ferdinandas Jakšys primins grožinės literatūros kūriniuose aprašytus papročių teisės pavyzdžius.
Ignalinos krašto folkloro ansamblis „Čiulbutė“ (vadovė Sigutė Mudinienė) susirinkusiesiems atskleis, kaip dainavo ir kalbėjo aukštaičiai Rytų Lietuvoje.
