Varnių regioniniame parke vasario 22 dieną, 12 val. ant Bilionių piliakalnio (Šilalės raj.) bus prisiminti Pilėnų didvyriai. Degs laužai, vyks Žemaitukų veislės žirgų pasirodymai, senosios Baltų kovos, bus žaidžiami archajiški žaidimai, skambės dainos.
Pilėnai – legendinė Žemaičių pilis. Jai vadovavęs kunigaikštis Margiris.
Kronikininkas Vygandas Marburgietis rašo apie 1336 m. vasario 25 d. vykusį Pilėnų pilies šturmą, stovėjusią Trapėnų žemėje, kurio metu žemaičiai ypač narsiai gynėsi, bet, nematydami vilties atsilaikyti, galiausiai patys pasirinko mirtį.
A. Vijūkas-Kojelavičius (Lietuvos istorija. Kaunas, 1989) Pilėnų tragediją aprašo taip:
„Pilyje buvo keturi tūkstančiai karių, subėgusių ten vos išgirdus apie priešą su savo šeimynomis iš aplinkinių kaimų. Gynėjai ilgai kamavo priešą, kaudamiesi ne tik prie gynybinio pylimo, bet ir, sėkmingai išsiverždami pro atvirus vartus ir užpuldami supančiuosius. Kai daugybė pilėnų žuvo, o dar daugiau buvo sužeista, kai sumažėjus gynėjui skaičiui, ėmė blėsti viltis apginti pilį, ypač dėl to, kad visaip – vienur prakasais, kitur taranais – susilpnintos sienos menkai jau besaugojo, griebtasi visiškai beviltiško sumanymo; nenorėdami pasiduoti priešui, jie nukreipė ginklus prieš save ir savo artimuosius. Sukrovę didžiulį laužą, į ugnį sumetė viską, ką priešas galėjo išgrobstyti. Jie išžudė ir sumetė į liepsnas žmonas, vaikus, visus, kurie nepajėgė ar dėl lyties, ar dėl amžiaus pakelti ginklo. Surengę saviškiams šitokį galą, patys prašėsi nukaunami viršininko, o šis paskutinis persismeigė kalaviju…“
Pilėnų istorija įkvėpė nemažai menininkų romantikų ir tapo pasyvaus pasipriešinimo simboliu. Kompozitorius Vytautas Klova sukūrė operą „Pilėnai“.
Pilėnų vieta iki šiol tiksliai nenustatyta. Ilgą laiką buvo manoma, kad Pilėnų būta ant Punios piliakalnio, tačiau kai kurie istorikai mano, kad ji buvo Žemaitijoje. Istorikas Tomas Baranauskas spėja Pilėnus buvus Kaltinėnuose. Archeologas Gintautas Zabiela spėja buvus ant Ižiniškių piliakalnio. Siūloma ir daugiau įvairių variantų, tokių kaip: Batakių piliakalnis, Bilionių piliakalnis ir kt.
Susiję straipsniai:
- Vilniuje ir Šilalės rajone bus paminėtas Pilėnų žygdarbis (audio)
- J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio)
- V. Visockas. Tik piktavalis gali tyčiotis iš Pilėnų gynėjų
- Vasarą verta užsukti į Varnių regioninį parką
- T. Baranauskas. Pilėnai: žygdarbis ir mįslė
- Mokslo konferencijoje – tautos istorija ir jos sklaidos paieškos
- Medininkų pilis atveria vartus lankytojams
- Fotografijų paroda „Misija Sibiras‘12“ kviečia į Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galeriją
- Ko nežinome apie Lietuvos miestų istoriją?
- Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatomi naujausi Vilniaus Kreivosios pilies istoriniai tyrimai
- Apie Klaipėdos piliavietės tyrinėjimus kultūros istorijos vakare Lietuvos nacionaliniame muziejuje (dienotvarkė)
- Trakų salos pilyje atidaroma paroda „Viduramžių Lietuvos valdovai“
- Valdovų rūmų kieme atgims teatralizuota Baltų genčių istorija
- Mūsų karta turi unikalią galimybę – pažymėti modernios Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį
- Trakų salos pilyje vyks renginys Vytautui Didžiajam atminti
- Istorinėje Prezidentūroje vyks Kauno miesto istorijos metraščio 14-ojo tomo sutiktuvės
- Paskelbti ir apdovanoti patriotinių ir pilietinių knygų konkurso premijų laureatai
- J. Trinkūnas. Pilėnai su mumis
- V. Mikailionis. Dar kartą apie Pilėnus
- R. Dediala. Voplaukis ir klastinga Ordino politika
- Sėkmingas Vilniaus universiteto bibliotekos ir Baltarusijos enciklopedijų leidyklos bendradarbiavimas
- Vydūno draugija kviečia paminklą Vydūnui statyti visiems kartu
- Istorija tai ne eksponatas po stiklu
- UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą papildė septyni dokumentinio paveldo objektai
- Debiutuojančios rašytojos K. Tamulevičiūtės pasakojimai apie Sarajevą išleisti knygoje
- Vilniuje jau 411 kartą kitą savaitgalį vyks Kaziuko mugė (dienotvarkė, video)
- Knygos „Ypatinga Lietuva“ pristatymas vyks Nacionaliniame muziejuje
- Baltų genčių istoriją pristatys šiuolaikinio šokio ir muzikos meistrai
- Ant baltistikai skirtos aukso monetos – baltų gyvenimo prieš kelis tūkstančius metų dalelė
- Šeštadienį Nidoje prasideda XVIII tarptautinis Tomo Mano festivalis
