Vasario 9 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko Seimo narių grupės „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ pirmininko, Seimo nario Arvydo Anušausko, „Sausio 13-osios brolijos“ pirmininko Kasparo Genzbigelio ir buvusios Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės spaudos konferencija. Jos dalyviai paragino Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą pagaliau priimti sprendimą ir pagal Kultūros paveldo centro išvadą išbraukti iš Kultūros vertybių registro vienus paskutinių stalinizmo simbolių – Žaliojo tilto skulptūras.
„Šios skulptūros asocijuojasi su okupacija ir stalinizmo triumfu, kadangi jos buvo pastatytos tuo metu, kai jau buvo nužudyta, ištremta ir įkalinta daugiau kaip 300 tūkst. Lietuvos piliečių. Simboliai, kuriais buvo siekiama įtvirtinti totalitarinės valstybės valdžią, kuri realiai įgyvendino tautų genocidą – tikrai nepuošia viešųjų sostinės erdvių“, – teigė Seimo narys A. Anušauskas.
Seimo narys tikisi, kad vasario 10 d. bus priimtas sprendimas nelaikyti šių simbolių kultūros paveldo dalimi ir, kad artimiausiu metu Vilniaus savivaldybė priims sprendimus, kurie ateityje įsikūnys naujais mūsų valstybingumo simboliais, siejamais su šia istorine vieta.
„Kovo 11-osios 25-metis – proga ne tik nuimti totalitarinės valstybės ir okupacijos simbolius nuo istorinio tilto, bet ir paskelbti konkursą naujam tilto įvaizdžiui, kuris būtų susijęs ir su Lietuvos valstybingumu ir su Vilniumi, šį miestą ir valstybę kūrusių tautų istorija. O dabartinėms skulptūroms bus rasta tinkama vieta muziejuose, kuriose būtų kalbama apie totalitarinę valstybę, jos istoriją, pasekmes Lietuvių tautai ir valstybei“, – teigia Seimo narys.
„Sausio 13-osios brolijos“ pirmininkas Kasparas Genzbigelis teigė, kad šiuo metu sudedami nesugretinami dalykai į vieną vietą, nes maišomi sovietiniai pastatai su ideologiniu pagrindu pastatytais paminklais, kurie skleidžia melą.
„Šios skulptūros buvo pastatytos tam tikslui, kad neigtų Molotovo-Ribentropo paktą, tremtis, sugriautą inteligentiją ir kitus istorijos įvykius, per kuriuos Lietuva neteko apie 1 mln. žmonių. Šitie simboliai turi savo prasmę – slėpti ir maskuoti nusikalstamo rėžimo baisius nusikaltimus. Negi mes vietoje jų negalime pastatyti paminklų partizanams, sunaikintiems kaimams?“, – retoriškai klausė K. Genzbigelis.
Buvusi Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, jog simboliai yra labai galingi ir neša tam tikrą žinią, ne išimtis ir Žaliojo tilto skulptūros.
„Kaip jaunosios kartos atstovei man labiausiai užkliūna sovietinio kario skulptūra, kuri aiškiai pasakoja apie mūsų valstybės tragišką likimą. Šiandien, kai tokie įvykiai vyksta Ukrainoje, nematau priežasties, kodėl jos vertinamos kaip meno kūriniai ir vis dar stovi. Taip pat kai kalbama, kad Vakarai menkai supranta mūsų nuogąstavimus V. Putino Rusijos atžvilgiu, be abejo, jie menkai išmano mūsų istoriją, o mes patys leidžiame jiems galvoti, kad mes dar gyvename toje erdvėje“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Buvusi europarlamentarė pabrėžė, jog jai nėra malonu, kai užsieniečiai atvykę į Vilnių, ieškodami egzotikos, fotografuojasi prie Žaliojo tilto skulptūrų ir ji nenori, kad ji ir jos valstybė būtų tapatinama su okupacinio rėžimo simboliais.
Primename, kad Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba spręs teisinės apsaugos panaikinimo klausimą Vilniaus Žaliajam tiltui ir keturioms ant jo esančioms skulptūroms vasario 10 d. Sausio 13 d. minėta taryba Kultūros paveldo centrui (KPC) pavedė pateikti ekspertinę išvadą dėl Žaliojo tilto skulptūrų vertingųjų savybių.
Vasario 3 d. KPC nusprendė, kad tiltas su skulptūromis šiuo požiūriu yra nevertintinas, todėl teisinė apsauga jam turi būti panaikinta vadovaujantis lapkritį kultūros ministro pasirašytu įsakymų dėl sovietine ar nacistine simbolika pažymėtų objektų išbraukimo iš Kultūros vertybių registro.
Jeigu skulptūros bus išbrauktos iš Kultūros vertybių registro, tuomet Vilniaus savivaldybė jas galės nukelti.
Vasario 8 d. pasklido žinia, kad nežinomi asmenys Karaliaučiuje vasario 5 d. ant paminklo Lietuvos poetui ir filosofui Liudvikui Rėzai pakabino plakatą, įspėjantį „neliesti skulptūrų ant Žaliojo tilto“: „Dalia, būk atsargi – neliesk skulptūrų ant Žaliojo tilto!“ – rusiškai buvo užrašyta plakate pakabintame ant paminklo.
Spaudos konferencijoje A. Anušauskas šį įvykį pavadino šantažu ir priminė, kad L. Rėzos skulptūra buvo Lietuvos dovana.
„Šis šantažas iš terorizmo arsenalo, kad visuomenė bijotų, drebėtų dėl savo poelgio. Turime tam atsispirti ir priimti tuos sprendimus, kurie pateisins mūsų lūkesčius. Jau seniai ši diskusija kelia daug aistrų, turėtume pasirinkti kitą kelią, kalbėti apie tai, su kokiais valstybingumo simboliais turėtų būti siejamas tas istorinis tiltas, kas turėtų būti, kaip jį rekonstruoti“, – sakė A. Anušauskas.
Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo tilto buvo pastatytos 1952 metais.
