Sausio 25 d. mirė Lietuvos prozos patriarchas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, rašytojas, publicistas Jonas Mikelinskas.
Velionis pašarvotas Šv. Jonų bažnyčioje. Atsisveikinimas su rašytoju – sausio 27 d. nuo 14 val. Karstas išnešamas sausio 28 d. 14 val. Laidojama Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Užuojautą dėl rašytojo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato mirties pareiškė prezidentė ir kiti Lietuvos vadovai.
Būdamas atviras sudėtingai laikmečio tikrovei, nebijodamas pačių skaudžiausių istorijos temų, priartėdamas prie esminių žmogaus egzistencijos problemų, J. Mikelinskas visada išliko vertinamas kritikų ir mylimas skaitytojų, – rašoma Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės užuojautoje.
J.Mikelinsko kūryba 2002 metais buvo įvertinta nacionaline kultūros ir meno premija.
Rašytojas įvairiomis premijomis buvo apdovanotas už šiuos kūrinius : romanus „Kur lygūs laukai“ (I d. – 1981 m.), „Juodųjų eglių šalis“ (1989 m.), prozos rinkinį „Nepalaidotos dienos“ (1986 m.).
Jonas Mikelinskas gimė 1922 m. gegužės 6 d. Žadeikėliuose, Pasvalio valsčiuje. Būdamas moksleivis, priklausė ateitininkų organizacijai. 1942 m. jis buvo išsiųstas į priverstinius darbus Vokietijoje. 1952 m. Vilniaus universitete baigė prancūzų kalbą ir literatūrą.
1944–1947 m. Saločių progimnazijos ir 1952–1954 m. Onuškio vidurinės mokyklos (Daugų rajonas) mokytojas. 1953–1962 m. Švietimo ministerijos inspektorius, 1963–1968 m. Lietuvos rašytojų sąjungos prozos konsultantas. Nuo 1960 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Prozininkas, eseistas Petras Dirgėla apie J. Mikelinką 2008 metai rašė:
„Jonas Mikelinskas 1963–1968 m. dirbo Rašytojų sąjungoje prozos konsultantu – ugdė jaunųjų literatų gebėjimus, reiklumą, darbštumą, kantrybę. /…/ J. Mikelinskas padėjo parengti pirmąsias knygas Bitei Vilimaitei, Eugenijui Ignatavičiui, Sauliui Šalteniui, Leonidui Jacinevičiui, Romualdui Granauskui, Broniui Radzevičiui, Viktorui Brazauskui, Rimantui Šaveliui, daugeliui kitų, taip pat ir man bei mano broliui Povilui. Šiai rašytojų kartai įtvirtinant literatūroje novatorišką kūrybą, J. Mikelinsko „gabių autorių atradimai, gerų pranašysčių jiems išsipildymai“ tapo legenda.
Mums J. Mikelinskas buvo ne tik pirmas patarėjas ir užtarėjas, bet ir laikysenos okupacijos sąlygomis pavyzdys. Gyvenime – orus, elegantiškas ir nuoširdus europinės kultūros žmogus. Kūryboje – subtilus meninės raiškos meistras, tvirtas amžinų vertybių išpažinėjas ir nekompromisinis savo galva suprastos tiesos bei teisingumo gynėjas. Toks J. Mikelinskas išliko iki šiol. Ir jeigu dabar būtų steigiamas Europos prisiekusiųjų teismas, Lietuva nedvejodama galėtų J. Mikelinską į jį deleguoti.
Jonas Mikelinskas RS2 radijo stoties laidoje (2012.09.26):
httpv://youtu.be/uTtc0owi1RQ
Vienas laivas išplaukė…