Žagarė sausio 24 dieną visus kviečia į Lietuvos kultūros sostinės pradžios šventę. 2015 metų Lietuvos kultūros sostine tapusi Žagarė jau pasirengusi pristatyti Šiaurės Lietuvos, buvusios žiemgalių žemės, kultūrą, vieno seniausių Lietuvos miestų istorijos ir kultūros paveldą bei turtingą šiandienos kultūros panoramą.
„Norėčiau pasveikinti Žagarę tapus 2015 metų Lietuvos kultūros sostine. Teko lankytis Žagarės vyšnių festivalyje, kuris paliko didelį įspūdį. Tikiuosi, kad šiais metais iš visos Lietuvos žmonės sugužės ne tik į garsųjį Vyšnių festivalį, bet ir į jūsų puikios programos renginius, festivalius, pamatyti jūsų gražų kraštą“, – sakė kultūros viceministrė Agneta Lobačevskytė ketvirtadienį Kultūros ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje.
Projekto vykdytojams viceministrė įteikė sutartį su Kultūros ministerija, kuri Lietuvos kultūros sostinės projektui šįmet skiria beveik 57 tūkst. 924 eurus.
„Pirmą kartą Lietuvos kultūros sostinės projektą įgyvendins ne kultūros įstaiga, o regioninis parkas, kuris saugo ne tik gražų kraštovaizdį, bet ir visą kultūros ir istorijos paveldą“, – pažymėjo Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Po didelių aplinkos tvarkymo projektų visuomenės laukia įspūdinga Žagarės dvaro sodyba su rūmais ir gražuoliu parku, sutvarkyta miesto aikštė, tapę naujomis erdvėmis kultūros vyksmui.
Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis sako, kad rajonui didelė garbė ir džiaugsmas, jog iš Aukštaitijos sostinės Panevėžio Lietuvos kultūros sostinė keliasi į Žagarę, kuri, beje, turi miesto statusą.
„Joniškio rajone yra du miestai – Joniškis ir Žagarė. Iniciatyva tapti Lietuvos kultūros sostine prasidėjo nuo Žagarės regioninio parko, o savivaldybė jai pritarė. Mūsų laukia dideli iššūkiai, mat visus renginius iš Joniškio šįmet perkeliame į Žagarę. Be kitų svarbių renginių, šįmet laukia Europos kaimiškųjų bendruomenių chartijos didysis susitikimas Žagarėje, kuriame dalyvaus 28 šalių atstovai, taip pat šioje chartijoje dalyvauja žagariečiai. Šįmet laukiame ir po visą pasaulį išsibarsčiusių kraštiečių“, – pažymėjo Joniškio rajono meras.
Žagarės regioninio parko direktoriaus Mindaugo Balčiūno teigimu, rengdama Lietuvos kultūros sostinės projektą, Kultūros ministerija suteikia galimybę gana atokioms šalies vietovėms gauti daugiau dėmesio tiek iš žiniasklaidos, tiek iš visos Lietuvos gyventojų.
„Ryžomės teikti paraišką konkursui, nes Lietuvoje tikrai skaudi aktualija yra miestelių, tokių kaip Žagarė, nykimas. Esame Žagarės patriotai ir norime į ją atkreipti dėmesį, juolab kultūrinis gyvenimas čia aktyvus. Taip pat norime sugriauti mitą, kad saugomos teritorijos yra savotiški uždari rezervatai, kur nieko negalima daryti, kurti, pristatyti visuomenei“, – sakė Žagarės regioninio parko direktorius.
Didelėje „Žagarės – Lietuvos kultūros sostinės“ programoje taip pat išsiskiria Tarptautinis meno festivalis „Žagarė fringe festival“, Respublikinės medžioklės trofėjų parodos atidarymas grafui Naryškinui priklausiusioje medžioklės rezidencijoje. Taip pat vasarą vyks Žydų kultūros dienos Žagarėje, išsaugojusioje nemažai žydų architektūros paveldo. Žiūrovų ir klausytojų lauks senųjų tradicijų ir sunkiosios muzikos festivalis „Kilkim žaibu“, Respublikinis lėlių teatrų festivalis „Žagarės vyšniuko gimtadienis“ ir daug kitų renginių, vertų nukeliauti į patį šiauriausią Lietuvos miestą, be kita ko, garsėjantį ypatingomis šiaurės Lietuvos lėlėmis ir didžiausiu skaičiumi kaliausių, sergstinčių Žagarės vyšnių sodus.
Projektas „Lietuvos kultūros sostinė“ pradėtas 2008 m. kaip programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ dalis. Pirmieji Lietuvos kultūros sostine tapo Zarasai, 2009 m. – Plungė. 2010 m. kultūros sostinių idėją perėmė Kultūros ministerija.
Šio projekto tikslas – skatinti Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų kultūrinį aktyvumą, plėtoti kultūrą ir meną regionuose, mažinti mažesnių miestų ir miestelių kultūrinio gyvenimo atotrūkį. Kultūrinės veiklos turi prisidėti prie miesto ar miestelio tapatybės ir įvaizdžio kūrimo, telkti bendruomenę, daryti poveikį bendruomenės kultūrinei aplinkai, plėtoti vietos kultūros tradicijas, bet tuo pačiu suteikti erdvę inovacijoms, įtraukti į kultūrinę veiklą įvairias gyventojų grupes.
Taisyklės nustato, kad Lietuvos kultūros sostinė – konkurso būdu išrinktas geriausias kultūros ir meno projektas, įgyvendinamas bet kuriame Lietuvos mieste ar miestelyje, išskyrus Vilnių. Konkursas organizuojamas kas treji metai, laimėtojų eiliškumas nustatomas trejiems metams. 2010–2012 m. laimėjęs projektas gaudavo po 100 tūkst. Lt iš valstybės biudžeto (dar tiek arba daugiau sudaro savivaldybės biudžeto ir rėmėjų lėšos). Nuo 2013 m. skiriama 200 tūkst. Lt atsižvelgiant į tai, kad projektas didelis, veiklos vykdomos per visus metus. Dabar ši suma sudaro 57 tūkst. 924 eurus.
2010 m. Lietuvos kultūros sostinė buvo Ramygala (Panevėžio r.), 2011 m. – Šilutė, 2012 m. – Anykščiai, 2013 m. – Palanga, 2014 m. – Panevėžys, 2015 m. – Žagarė, 2016 m. Lietuvos kultūros sostine bus Telšiai. Šiais metais Kultūros ministerija skelbs konkursą 2017 -2019 m. kultūros sostinėms.
