Paskelbti tarptautinio nacionalinių parkų audito rezultatai

Vakar, sausio 8 d., paskelbta dvejus metus trukusio Valstybės kontrolės koordinuoto tarptautinio nacionalinių parkų audito, kuriame dalyvavo Lietuvos, Estijos, Bulgarijos, Danijos, Kroatijos, Lenkijos, Norvegijos ir Ukrainos aukščiausiosios audito institucijos, ataskaita. Septynios šalys sutarė dėl bendrų vertinimo kriterijų ir klausimų, kurie buvo atsakyti atlikus nacionalinius auditus. Bendra tarptautinio audito ataskaita parengta remiantis šių nacionalinių auditų rezultatais.

Audite dalyvavo labai skirtingos šalys. Pavyzdžiui, Danija ir Bulgarija turi tik po tris nacionalinius parkus, Lietuva – penkis, o Ukraina – net 48. Danijoje pirmas nacionalinis parkas buvo įkurtas 2008 m., o Lenkijoje, Kroatijoje ir Norvegijoje – atitinkamai 1932 m., 1949 m. ir 1962 m. Daugelio audite dalyvavusių šalių nacionalinių parkų steigimo dokumentuose nurodyta, kad vienas iš pagrindinių jų tikslų yra išsaugoti gamtos įvairovę, o štai Danijos nacionaliniai parkai tokio išskirtinio statuso neturi. Nepaisant visų skirtumų, audite dalyvavusių šalių auditoriams pavyko parengti bendras audito išvadas ir rekomendacijas dėl nacionalinių parkų valdymo, bioįvairovės apsaugos ir finansavimo.
Nustatyta, kad daugelyje audite dalyvavusių šalių nacionaliniai parkai iš esmės atlieka savo funkcijas ir siekia vyriausybės jiems nustatytų tikslų, tačiau skiriasi jų valdymo modeliai.

Pavyzdžiui, Norvegijoje viena valdyba administruoja daugiau nei vieną parką, be to, valdybą sudaro vietos bendruomenės atstovai, o Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje ar Kroatijoje kiekvienas parkas turi savo direkciją. Vis dėlto tam, kad parkai būtų sklandžiai valdomi ir turėtų nustatytas specifines veiklos, bioįvairovės išsaugojimo ir jų naudojimo ar lankymo gaires, jiems visiems reikia tinkamų gamtotvarkos planų, kuriuos ne visi parkai turi. Pavyzdžiui, Ukrainoje, parkuose, kurie šių planų neturėjo, buvo iškirsti miškai, pastatyti pastatai, o pažeidėjai argumentavo savo neleistiną veiklą tuo, kad nėra patvirtintų planų, reglamentuojančių teritorijos apsaugą ir veiklą joje.Be to, auditoriai pažymi, kad šiuose planuose numatyti veiklos rezultatai turėtų būti konkretūs, aktualūs, pamatuojami, o valdžia turėtų akyliau stebėti, kaip parkai pasiekia jiems iškeltus tikslus.

Auditoriai sutaria, kad visoms šalims aktualus potencialus interesų konfliktas tarp gamtos išsaugojimo ir veiklos nacionaliniuose parkuose, todėl svarbu reguliuoti parkų lankytojų srautus bei ekonominę veiklą juose. Nors didžioji dalis lėšų nacionaliniams parkams skiriama iš valstybės biudžeto, kai kurie parkai turi ir kitų pajamų šaltinių. Tačiau siekis gauti papildomų pajamų gali kirstis su siekiu išsaugoti bioįvairovę. Taigi tam, kad nacionaliniai parkai galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas, finansavimas iš biudžeto turėtų būti grindžiamas kiekvieno nacionalinio parko poreikių įvertinimu.

Audito ataskaitoje pateikiami konkretūs nacionalinių parkų administravimo, bioįvairovės apsaugos ir finansavimo praktiniai pavyzdžiai iš dalyvavusių šalių, joje taip pat galima rasti visų septynių šalių nacionalinių auditų išvadas bei rekomendacijas, pateiktas dalyvavusių šalių vyriausybėms. Lietuvos nacionalinio audito rezultatai buvo atskirai pristatyti 2014 m. liepos mėn.