Valstybės kontrolė atliko auditą – vertino, ar veiksmingai įgyvendinamas vieno langelio principas perkeliant viešąsias ir administracines paslaugas į elektroninę erdvę. „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sukurtos el. paslaugos vis dar nėra teikiamos vieno langelio principu, nes nesudarytos veiksmingo jas kuriančių ir teikiančių institucijų bendradarbiavimo prielaidos. Be to, el. paslaugos teikimas ne visada efektyvesnis, palyginti su tradicine paslauga, o teikiama elektroninė paslauga ne visada atitinka naudotojų poreikius“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Paslaugų vieno langelio principu teikimą apsunkina tai, kad nėra reglamentuotas sudėtinių paslaugų diegimo koordinatorius, jo teisės ir pareigos institucijų, teikiančių susijusias paslaugas, atžvilgiu. Kol kas e. valdžios plėtros projektai buvo vykdomi tik instituciniu lygmeniu, nes nereglamentuota, kaip turi būti vertinamas poreikis ir sprendžiama dėl naujų el. paslaugų kūrimo centralizuotai. Būtent todėl kuriamos atskiros el. paslaugos, o ne sisteminga jų visuma. Be to, nėra patvirtinto svarbiausių gyvenimo įvykių sąrašo, skirto grupuoti susijusias paslaugas bei planuoti jų kūrimą ir vykdyti stebėseną.
Atlikus auditą konstatuota, kad atsakingos institucijos ne visada tarpusavyje derina susijusias veiklas, todėl e. valdžios politika formuojama nenuosekliai, apimama tik dalis e. valdžios sričių. Iki šiol nėra galimybės tiksliai nustatyti, kiek ir kokių paslaugų teikia asmenims valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, dėl to valstybė bei viešųjų ir administracinių paslaugų teikėjai negali įvertinti paslaugų aktualumo, stebėti ir tobulinti jų teikimo kokybės. Auditoriai pažymi, kad ne visų aktualių valstybės informacinių išteklių duomenys pasiekiami per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą, nėra nustatyta organizacinio sąveikumo pagrindų, todėl neužtikrinama šių išteklių sąveika ir galimybės tobulinti paslaugų teikimo procesus.
Vertindami, ar teikti paslaugą yra efektyviau el. būdu ar tradiciniu, auditoriai atkreipė dėmesį į tai, kad institucijos, kurdamos el. paslaugas, neperžiūri vidinių procesų, todėl neišnaudojama galimybė teikti paslaugas mažesnėmis sąnaudomis. Taip pat nėra patvirtintos metodikos, kaip įvertinti paslaugos teikimo išlaidas, teikiant paslaugas skirtingais būdais, valstybės mastu neatliekama šių sąnaudų analizė.
Paaiškėjo, kad 70 proc. audito metu vertintų paslaugų, perkeltų į el. erdvę, sumažino administracinę naštą vartotojams, tačiau vartotojai ne visada suinteresuoti jomis naudotis ir renkasi tradicinius būdus. Pažymėtina, kad daugumos el. paslaugų interneto svetainių vis dar nėra pritaikytos neįgaliesiems. Be to, ne visos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos atlieka el. paslaugų naudotojų nuomonių vertinimus, todėl ne visada užtikrinama, kad teikiamos el. paslaugos būtų patrauklios naudotojams.
Valstybės kontrolė Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai ir Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos pateikė rekomendacijas, padėsiančias sudaryti prielaidas efektyviam el. paslaugų teikimui vieno langelio principu.
