Ši žiema kol kas netapo išbandymu – 20 laipsnių ribą perkopęs šaltis vėl silpsta. Artėjanti antroji jos pusė gali būti šaltesnė, todėl turėtume žinoti, kaip tinkamai pasirūpinti laukiniais gyvūnais.
Aplinkosaugininkai pažymi, kad svarbiausia gyvūnais rūpintis ne tik atslinkus šalčiams, bet tai daryti nuolat ir nuosekliai. Jei gyvūnus prisimename tik paspaudus šaltukui, mūsų siūlomu maistu jie gali ir nesusidomėti. Esant atšiaurioms oro sąlygoms gyvūnų judrumas mažėja, jie neieško naujų vietų, kur galėtų rasti maisto.
Taip pat svarbu žinoti, kad gyvūnai labai greitai pripranta prie šėrimo ir lesinimo vietų. Staiga nustoję juos maitinti pakeičiame gyvūnų įpročius, todėl savarankiškos maisto paieškos jiems gali tapti iššūkiu.
Besirūpinant gyvūnais svarbu ne tik nuolat palikti jiems maisto, bet ir parinkti tinkamą lesalą ar pašarą. Geriausias maistas žvėrims – šienas. Kanopiniams gyvūnams tinka grūdai, kombinuoti pašarai. Nors manoma, kad žolėdžiai gyvūnai, ypač kiškiai ir stirnos, mėgsta morkas ir kopūstus, tokio pašaro dažniausiai jie net neragauja.
Tinkamiausias lesalas paukščiams – nesūdytos, nekepintos saulėgrąžos ar smulkios kruopos. Grūdai – tinkamas lesalas ne visiems paukščiams: jais galima lesinti kurapkas ir geltonąsias sartas. Lesyklose galima palikti iš smulkių kruopų ir nesūdytų riebalų paruošto sušąlančio mišinio, kurį mielai lesa daugelis paukščių.
Žiemojantiems vandens paukščiams tinka grūdai, kūlimo atliekos, batonas, džiovinti, sutrupinti duonos gaminiai.
Manau, kad straipsnyje norėjo parašyti ‘geltonąsias startas’ ir praleido raidę.
Dar, manau, kad lesinimui netinka juoda duona. Per didelius šalčius paukšteliai labai lesa baltą duoną suvilgytą augaliniais aliejais. Taip pat kruopas reikėtų suvilgyti, kad nesušaltų.