Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad žiemą būtina dėmesingiau pasirūpinti savo gyvūnais ir jų laikymo patalpomis. Reiktų užsandarinti langus, duris, kitas angas, paliekant tik ventiliacijai skirtus kanalus, stengtis, kad nebūtų skersvėjų, kreikti tvartus pakankamu kiekiu sausų pakratų. Be to, gyvūnams reikia duoti pakankamą kiekį vandens ir pašarų, šerti įvairesniais ir didesnės energetinės vertės pašarais, nes šaltyje reikia daugiau maisto gyvūnų kūno temperatūrai palaikyti.
Specialistės teigimu, reikėtų nepamiršti, kad graužikams žiemos metu sunku prasimaitinti gamtoje, todėl pelės ir žiurkės žiemoti persikelia į ūkinius pastatus, rūsius, namus ir kitas šiltas patalpas, kur yra maisto ir vandens. Graužikai ne tik pridaro žalos sandėliuojamam derliui, pašarams, bet gali pernešti įvairias gyvūnų ligas, todėl ūkininkai turėtų skirti daugiau dėmesio šiems kenkėjams naikinti.
Žiemą sudėtingesnės ir gyvūnų pervežimo sąlygos, reikia juos apsaugoti nuo skersvėjų ir šalčio, prieš kelionę pasirūpinti kokybiškais pakratais ir laikytis vežamų gyvūnų gerovės reikalavimų. Pavyzdžiui, nenujunkytų veršelių iki dviejų mėnesių amžiaus negalima vežti ilgais atstumais, jei lauko temperatūra kelionės metu žemesnė nei 00 C. Spaudžiant itin stipriems šalčiams, reikėtų atsisakyti visų gyvūnų pervežimų ilgais atstumais.
Žiemos metu reikia pasirūpinti ne tik ūkiniais gyvūnais, bet ir lauke laikomais šunimis. Šunų šeimininkai privalo įrengti augintiniams tinkamo dydžio, sandarias ir šiltas būdas. Siekiant apsaugoti nuo drėgmės, šuns būda turėtų būti šiek tiek pakelta nuo žemės, dvigubos sienelės su izoliacine medžiaga tarpuose padėtų geriau išsaugoti šilumą. Tam, kad į būdą neprilytų ar nepripustytų sniego, landą patariama padaryti su slenksčiu, o virš angos pritvirtinti keletą skiaučių brezentinės medžiagos ar plastiko, kad landa būtų lyg su durimis. Kaip pakratus galima kloti šiaudus ar neperšlampančiu audiniu apsiūtą elastinį putų poliuretaną (poroloną), tačiau reikėtų atsižvelgti į gyvūno poreikius, nes kai kurie šunys būna išrankūs, ir nepatinkantys pakratai ar guolis gali būti išmesti iš būdos. Šeimininkai turėtų pagalvoti ir apie vietą, kur pastatyti šunų „namelius“. Svarbu, kad šuo ne tik matytų ir šeimininkui parneštų apie atvykusius į kiemą svečius, bet kad keturkojį saugotų užuovėja. Dažna problema žiemą – užšąlantis vanduo, todėl geriausia šėrimo metu šuniui duoti šilto vandens, arba šuns girdyklą įrengti patalpos viduje, kad vanduo neužšaltų.
Ūkininkai turėtų žinoti, kad net ir giliausią žiemą veterinarijos gydytojai nepataria visiškai izoliuoti gyvūnų ir laikyti juos nuolat uždarytus tvartuose ar kitose laikymo vietose. Šiltesniu oru, nesant stipraus vėjo, kritulių, galima išvesti gyvulius pasivaikščioti (mocionui), nes tai turi teigiamos įtakos gyvūnų sveikatingumui ir produktyvumui.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ragina gyventojus – pamačius netinkamomis sąlygomis laikomus, kenčiančius, prastai prižiūrimus ir nuo nepalankių oro sąlygų neapsaugotus gyvūnus, nelikti abejingais ir apie tai informuoti teritorines valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas arba pranešti nemokama telefono linija 8-800-40403.
