Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad 2005–2014 m. pasaulio valstybių gyventojų surašymų duomenimis, pasaulyje gyveno 3 663 tūkst. lietuvių: Lietuvoje – 3 043,4 tūkst. (83,1 proc.), užsienio valstybėse – 619,6 tūkst. (16,9 proc.). Užsienio valstybėse gyveno 257 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių.
Dauguma – 82 procentai, arba 508,2 tūkst. – užsienio lietuvių gyveno Europoje, 13,7 procento, arba 84,9 tūkst. – Šiaurės Amerikoje, 4,3 procento, arba 26,5 tūkst. – kituose žemynuose (Afrikoje, Australijoje ir Okeanijoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje).
Kas penktas užsienio lietuvis gyveno Jungtinėje Karalystėje, kas septintas – Rusijos Federacijoje, kas dešimtas – Lenkijoje. Lietuvių skaičiumi išsiskyrė Kanada (7,9 proc. visų užsienio lietuvių), Vokietija (7 proc.), Airija (6,4 proc.), Jungtinės Valstijos (5,8 proc.) ir Latvija (5,6 proc.).
Užsienio valstybėse gyveno 340,9 tūkst. moterų lietuvių (55 proc. visų užsienio lietuvių) ir 278,7 tūkst. vyrų lietuvių (45 proc.). Jungtinėse Valstijose, Lenkijoje ir Vokietijoje moterys sudarė daugiau nei 60 procentų šiose šalyse gyvenančių lietuvių. Tik Norvegijoje gyvenusių lietuvių vyrų dalis buvo didesnė nei lietuvių moterų (atitinkamai 60 ir 40 proc.).
Daugiau kaip 80 procentų Nyderlanduose, Australijoje, Danijoje, Rusijos Federacijoje, Baltarusijoje, Norvegijoje, Ispanijoje, Ukrainoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių buvo 15–64 metų amžiaus. Kas dešimtas užsienio lietuvis buvo vaikas iki 14 metų amžiaus. Didžiausia jų dalis buvo Airijoje (20,7 proc. visų lietuvių, gyvenusių šioje šalyje), Jungtinėje Karalystėje (18,6 proc.), Švedijoje (17,9 proc.), Kanadoje (17,6 proc.), Ispanijoje (17,3 proc.) ir Norvegijoje (16 proc.). Kas penktas užsienio lietuvis buvo 65 metų arba vyresnis, didžiausia jų dalis buvo Lenkijoje (77,3 proc. visų lietuvių, gyvenusių šioje šalyje).
373,5 tūkst. (67,3 proc.) 15 metų ir vyresnių užsienio lietuvių yra pateikę informaciją apie savo išsilavinimą. Beveik kas antras jų turėjo vidurinį arba pagrindinį, kas trečias – aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą. Beveik kas antras lietuvis, gyvenantis Baltarusijoje, Ukrainoje ir Jungtinėje Karalystėje, kas trečias – Švedijoje ir Rusijos Federacijoje, kas ketvirtas – Norvegijoje, turėjo aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą.
Apie savo profesiją informaciją yra pateikę 164,2 tūkst. (29,6 proc.) 15 metų ir vyresnių užsienio lietuvių. Trečdalis jų buvo kvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojai, kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai, įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai, ketvirtadalis – nekvalifikuoti darbininkai. Penktadalis – vadovai, specialistai, technikai ir jaunesnieji specialistai bei tarnautojai, paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai. Iš kitų valstybių išsiskyrė Lenkija, kurioje beveik kas antras lietuvis dirbo vadovu, specialistu, techniku arba jaunesniuoju specialistu, ir Baltarusija su Latvija, kuriose šiai profesijų grupei save priskyrė kas trečias lietuvis. Jungtinė Karalystė ir Ispanija išsiskyrė didžiausia 15 metų ir vyresnių lietuvių, dirbančių nekvalifikuotą darbą, dalimi. Jose kas trečias lietuvis buvo nekvalifikuotas darbininkas. Airijoje ir Norvegijoje kas ketvirtas lietuvis dirbo nekvalifikuotą darbą.
Statistikos departamentas dėl užsienio lietuvių kreipėsi į 212 valstybių bei gavo atsakymus iš 118 valstybių, 82 valstybės neatsakė, dar 12 nurodė, jog jose negyvena lietuviai.
Išsamius duomenis apie užsienyje gyvenančius lietuvius Statistikos departamentas skelbia pirmą kartą.
Tikriausiai Lietuvos “valdžiukei” smagu.
Ne duok Dieve jie sugrįžtų ! Šakės garukams.