Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) susistemino balsuoti atvykusių rinkėjų duomenis ir atliko šių metų rinkimuose balsavusių rinkėjų statistinę analizę pagal balsavimo visuose šių metų rinkimuose aktyvumą.
VRK duomenys rodo, kad iš viso yra net 458 064 rinkėjai, kurie 2024 m. balsuoti ėjo net penkis kartus: dalyvavo abiejuose Prezidento rinkimų turuose, rinko Europos Parlamento narius ir balsavo abiejuose balsavimuose rinkdami Seimą.
„Buvo nepaprastai įdomu patikrinti, kiek turime pareigingiausių rinkėjų. Tokių, kurie balsavo visus penkis šių metų rinkimų savaitgalius ir nepraleido nė vienų rinkimų. Skaičius stulbinantis – turime kone pusę milijono lietuvių, kuriuos šiais Super Rinkimų metais pelnytai galime vadinti Super Rinkėjais, – rinkėjų aktyvumo statistiką komentavo VRK pirmininkė Lina Petronienė.
Į šį skaičių taip pat įtraukti ir tie rinkėjai, kurie savo apygardos Seimo narį išrinko per pirmąjį Seimo rinkimų turą ir antrajame ture jiems balsuoti nebereikėjo. Pasak VRK pirmininkės, „jie taip pat gali didžiuotis būdami šių metų Super Rinkėjų sąraše”.
Seimo rinkimuose – per 16 tūkst. naujų rinkėjų
VRK duomenys rodo, kad spalį vykusiuose Seimo rinkimuose iš viso balsavo 52,06 procentai nuo visų rinkėjų.
Pirmąjį kartą juose balsavo 16 383 rinkėjai, iš kurių 11 975 yra nauji, iki šiol nebalsavę jokiuose rinkimuose nuo 2015 m.
Šį skaičių taip pat sudaro ir 4 408 jaunuoliai, kurie dar negalėjo balsuoti rinkdami Europos Parlamentą, kadangi pilnametystės jie sulaukė laikotarpiu tarp rinkimų į Europos Parlamentą ir Seimo rinkimų, o spalį vykusiuose Seimo rinkimuose jau atvyko balsuoti.
Kas aktyviausiai rinko Seimo narius?
Duomenys rodo, kokios rinkėjų grupės balsavo aktyviausiai ir labiausiai prisidėjo sprendžiant, kas taps 2024-2028 m. Seimo kadencijos parlamentarais.
Lyginant su 2020 metais vykusiais Seimo rinkimais, šiemet iš viso balsuoti atvyko beveik 5 proc. daugiau piliečių – 52,06 procentai nuo visų rinkėjų. Tai yra antri pagal aktyvumą Seimo rinkimai per pastarąjį dvidešimtmetį.
Seimo rinkimų I ture didžiausią dalyvavusių rinkėjų dalį (19,50 proc.) sudarė 55-64 metų amžiaus grupės rinkėjai, vos mažiau – 65-74 metų sulaukę rinkėjai (17,67 proc.).
Pakankamai aukštą aktyvumą parodė 45-54 metų rinkėjų dalis (16,28 proc.) ir 35-44 metų rinkėjai (15,55 proc.). Panašų aktyvumo procentą parodė ir 75 metų sulaukę ir vyresni rinkėjai, jų iš viso balsavo 14,48 proc.
25-34 metų amžiaus grupės rinkėjai sudaro 11,71 proc. nuo visų balsavusių piliečių. Pačių jauniausių rinkėjų, 18-24 metų amžiaus grupėje, Seimo rinkimuose sulaukta 4,82 procento.
Šioje amžiaus grupėje yra tie jaunuoliai, kurie pilnamečiais tapo ir teisę balsuoti įgavo laikotarpiu tarp rinkimų į Europos Parlamentą ir Seimo rinkimų. Iš viso tokių rinkėjų buvo 13 033. Iš jų balsavimo teise rinkdami Seimą pasinaudojo apie trečdalis – 4 408 rinkėjai.
