Gruodžio 7 d. budinčiuose Lietuvos kariuomenės vienetuose – Greitojo reagavimo pajėgose ir kai kuriuose Taikos meto užduočių operacinių pajėgų vienetuose – įvestas aukštesnis parengties lygis. Esant aukštesniam parengties lygiui šioms pajėgoms priskirti kariai yra nuolatinės parengties ir vykdo tarnybą karinėse teritorijose.
Aukštesnis parengties lygis paskelbtas reaguojant į pastarosiomis dienomis padidėjusį Rusijos Federacijos karinį aktyvumą šalia Baltijos šalių ir Baltijos jūroje.
„Padidinta parengtis bus išlaikoma tol, kol to reikalaus saugumo situacija. Budintys kariuomenės vienetai šiuo metu yra pasirengę reaguoti į galimas grėsmes per labai trumpą laiką,“ – sako Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas brigados generolas Vilmantas Tamošaitis. Štabo viršininkas pabrėžė, kad saugumo situaciją nuolat stebi ir vertina kariuomenės žvalgybos specialistai.
Nuo lapkričio 1 d. pradėjusios funkcionuoti Lietuvos kariuomenės Greitojo reagavimo pajėgos yra pasirengusios reaguoti į įvairaus tipo grėsmes nacionaliniam saugumui. Jas sudaro dvi bataliono dydžio kovinės grupės, suformuotos iš LDK Algirdo mechanizuotojo pėstininkų ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų motorizuotojo pėstininkų batalionų bei Karinių oro pajėgų, Specialiųjų operacijų pajėgų, Karo policijos ir logistinės ir medicininės paramos elementai. Kartu su Greitojo reagavimo pajėgomis budinčias Taikos meto užduočių operacines pajėgas aukštoje parengtyje budi ir Taikos meto operacines pajėgas sudarantys LDK Butigeidžio dragūnų, Karaliaus Mindaugo husarų, Juozo Vitkaus inžinerijos batalionų, kariuomenės Logistikos valdybos kariai ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų vienetai.
Gruodžio 6 d. neutraliuose vandenyse Baltijos jūroje pastebėta Rusijos Federacijos karinių laivų grupė (22 laivai), lydima karinių orlaivių. Karinių oro pajėgų stebėjimo duomenimis grupės sudėtyje galėjo būti transportiniai orlaiviai ir bombonešiai. Karinius orlaivius atpažino kaimyninių valstybių naikintuvai. Baltijos valstybėse budintys NATO oro policijos misijos naikintuvai nekilo. Stebėti situaciją jūroje buvo išsiųstas Lietuvos karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas „Žemaitis“ P11. Laivas „Žemaitis“ į Klaipėdą grįžo gruodžio 7 dieną.
Gruodžio 7 d. NATO oro policijos naikintuvai kilo tris kartus. Jie atpažino ir palydėjo virš neutralių vandenų Baltijos jūroje skridusius orlaivius:
– 4 Rusijos Federacijos karinių oro pajėgų strateginius bombonešius TU-95 ir 2 strateginius bombonešius TU-22. Jie skrido su išjungtais automatiniais atsakikliais ir neatsakė į NATO naikintuvų pilotų bandymus užmegzti radijo ryšį;
– 3 karinius transportinius orlaivius TU-134 (atpažinti du kartus), skridusius iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningradą pirmyn ir atgal. Orlaiviai skrido pagal planą su išjungtais atsakikliais;
– 1 karinį transportinį orlaivį AN-72, skridusį pagal planą be atsakiklio, ir 1 karinį transportinį orlaivį AN-26, skridusį pagal planą su atsakikliu.
