Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

Ko nepasako Lietuvos gynybos ekspertai?

DELFI skaitytojas, www.delfi.lt
2014-04-03 23:29:22
5
Visuomenėje geriausiai žinomas karinės tarnybos būdas – kario savanorio

KAM nuotr.

Lietuvos kariai | kam.lt nuotr.
Lietuvos kariai | kam.lt nuotr.

Pastaruoju metu daug kalbama ir rašoma apie Lietuvos karinį saugumą. Kadangi domiuosi šia tema, turiu pasakyti, kad kartais mūsų politologų, apžvalgininkų, istorikų(!) įžvalgos verčia suglumti. Nekvestionuojant mūsų ekspertų žinių ir patirties, norėtųsi pateikti vaizdą kiek iš kitos varpinės. Gal kam nors šie pamąstymai atrodys neprofesionalūs, bet tai tik gynybos klausimais besidominčio piliečio pozicija.

Pergalė yra rezultatas, o ne procesas

Valia priešintis ir ginti savo Tėvynę yra esminė sėkmingos gynybos sąlyga. Kokią svarbą tai turi, įrodė teigiama suomių patirtis 1939 – 1940 m. žiemą ir neigiamas sovietų patyrimas 1941 m. vasarą. Kariuomenės ir visuomenės ryžtas gintis neretai kompensuoja ginkluotės stygių ir atvirkščiai – kovos primetimas iš viršaus sąlygoja katastrofą, nepaisant techninių demoralizuotos kariuomenės galimybių.

Minėtai motyvacijai atsirasti visuomenėje būtini visiems žinomi ir ne kartą išsakyti aspektai – patriotizmas, pagarba savo istorijai, bendruomeniškumas ir pilietiškumas, demokratija, orus pragyvenimo lygis, atvirumas ir t.t. Tačiau kalbant apie kariuomenę (kuri yra visuomenės dalis) yra specifinių momentų. Kariuomenė iš esmės yra į rezultatą orientuota struktūra – pataikei į priešą ar nepataikei, užėmei objektą arba ne. Tad nesuprantamai atrodo atskirų politologų teiginiai apie tai, kad „turime atsilaikyti tam tikrą laiką“, ar „ vieniems gintis nėra prasmės.“ Ar kas nors svarstė, kur yra ta riba tarp „atsilaikymo“ ar „beprasmės gynybos“?

Jokiu būdu neabejoju NATO pasiryžimu ginti savo nares. Atvirkščiai, esu įsitikinęs solidariais sąjungininkų praktiniais žingsniais. Tačiau reali situacija gali būti tokia, kad pagalba gali užtrukti. Tam turime būti nusiteikę ir pasiruošę. Tuo labiau, kad šalies gynyba pirmiausia yra mūsų pačių reikalas, o po to tik sąjungininkų.

Tad norėtųsi pabrėžti – valstybės gynyba nėra tiesiog procesas, o tam tikro tikslo siekimas. Dėl šios priežasties motyvuojant kariuomenę (taip pat ir visuomenę) ginti šalį, turime ją orientuoti į rezultato pasiekimą, o ne į patį procesą. Rezultatas turi būti vienas – apginta Lietuvos valstybė. To turime norėti ir siekti patys, o ne vaidinti tarpininkų vaidmenį, „kol ateis NATO“.

Žinoma, esame realistai ir suprantame jėgų santykius, tačiau jei nenorėsime, nesistengsime ir nedeklaruosime, kad patys padarysime viską Tėvynei apginti, tai ne tik mūsų kariuomenė ir visuomenė į gynybą žiūrės kaip į trumpalaikę, gal net primestą pareigą. Panašiai manys ir mūsų partneriai. Noriu pabrėžti, kad mums patiems reikia daugiau atsakomybės už savo valstybę, aiškiai deklaruoti ir įgyvendinti savo pasirengimą apginti Tėvynę be jokių išlygų ir iki galo. Tada gal ir priešininkams aiškiai apibrėšime perspektyvą – jei įkiš nosį, tegul žino, kad bet kokiu atveju atkirtis bus ryžtingas.

„Rubikonas“ – prieš ir po

Svarstant galimus karo scenarijus neretai piešiamas tiesiog apokaliptinis vaizdas, arba realybė vaizduojama iškreiptai. Sunku ginčytis su tituluotais ekspertais. Aš stebuklingo rutulio, Lietuvos gynybos ar Rusijos puolimo planų neturiu, tad apsiribosiu keliomis įžvalgomis. Pirmiausia siūlyčiau karo galimybę vertinti ir per politinę liniją.

Jei kas planuoja karą prieš Lietuvą, turi jį planuoti ir prieš NATO. Paskutinių dienų įvykiai rodo, kad sąjungininkai kolektyvinės gynybos klausimu yra kaip niekad solidarūs, tad agresoriui turėtų praeiti noras imtis veiksmų. Čia ypatingai svarbus Baltijos valstybių – Lenkijos ir Švedijos ryšys, kur Lietuvos – Lenkijos geri santykiai yra vienas svarbiausių dėmenų. Tarpukaris parodė, koks svarbus šis dėmuo regiono saugumui. Šiandien atsiranda ne mažai iniciatyvų pastumti Vilnių ir Varšuvą ant to paties grėblio. Tačiau kol Lietuvos artimiausių bei tolimiausių (geografine prasme) sąjungininkų ryšys bus tvirtas, agresijos prieš Lietuvą tikimybė yra menka.

Kita vertus, viešoje erdvėje ne kartą girdėjome kalbant apie atskirų valstybių vadovų „realybės jausmo“ praradimą, tad per daug nusiraminti nevertėtų. Tačiau jei, nepaisant NATO solidarumo, Rusija ryžtųsi „peržengti Rubikoną“, jai tektų planuoti operacijas ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje, Baltijos jūroje, o gal net dar labiau į Vakarus. Čia „žaliųjų žmogeliukų“ scenarijus vargu ar išdegtų, tuo labiau kad užpultiesiems netrukus ateitų ir didžiųjų NATO valstybių pagalba. Kažin, ar Rusija ilgai „patemptų“ tokį karą, kur iniciatyva greitai pereitų ne į jos rankas.

Visais laikais Rusija siekė lokalizuoti savo agresijas, jas paversti kuo mažiau matomomis ar nevienareikšmiškomis. Tad jei pavyktų sukiršinti NATO sąjungininkus ir kaimynus, galime laukti kažko panašaus kaip Kryme. Tokiu atveju įvykiai klostytųsi netikėtai ir greitai. Įvykiai Ukrainoje parodė, kad kietosios priemonės visada yra derinamos su rovokacijomis ir informacinėmis operacijomis. Taigi prieš agresiją ir jau kovinių veiksmų metu galima tikėtis „tėvynainių pagalbos šauksmų“, „fašistų išpuolių prieš taikius gyventojus“, civilių orlaivių „apšaudymų“, „drąsių lietuvių raginimų Rusijai gelbėti Lietuvą“– sąrašą galima tęsti iki begalybės. Tiesa, realūs veiksmai galėtų būti ir subtilesni – Rytuose tokių operacijų specialistų yra apstu (…).

Pralaimėjimas įvyksta tada, kai įtikima priešininko nenuginčijamu pranašumu bei savo silpnumu. Viską geriau vertinti adekvačiai ir realistiškai. Mūsų atsakas turėtų būti mobili stambių komunikacijos mazgų, miestų ir jų prieigų bei strateginių objektų, kuriais galėtų pasinaudoti sąjungininkai, gynyba ir bendri veiksmai su sąjungininkais. Ypatingai svarbus būtų aktyvus veikimas pasaulio informacinėje erdvėje.

Politinės pozicijos išsakymas, sėkmingų savo operacijų demonstravimas, priešo nusikaltimų ir nuostolių rodymas šiais laikais yra stipresnis ginklas nei tankų divizija. Priešo nesustabdžius, tikėtina, palaipsniui būtų pereinama į partizaninį karą su tikslu, atėjus palankiam laikui, su sąjungininkų pagalba perimti iniciatyvą ir pasiekti pergalę.

„Galandam kirvius, kalavijus aštrius…“

Pastaruoju metu yra daug pasakyta ir parašyta apie Lietuvos kariuomenės ginkluotę. Didžioji dalis minčių manau yra teisingos. Nesikartosiu apie būtinybe skirti 2 proc. gynybai. Taip pat sutinku, kad Lietuvai trūksta prieštankinės ir ypatingai priešlėktuvinės ginkluotės. Tačiau yra ir daugiau problemų. Pagrindinė jų – jau turimų ginkluotės priemonių nevystymas. Kartais susidaro įspūdis, kad vengiama nusileisti kiek žemiau, t.y. į pėstininko skyriaus ginkluotės poreikius. O būtent tai yra viena iš esminių efektyvaus pasipriešinimo sąlygų.

Priešlėktuvinė ginkluotė: Lietuvos daliniai kol kas neturi savarankiškos oro gynybos. Oro gynybos priemonėmis gali pasigirti tik oro gynybos batalionas bei atskiri daliniai. Nuo žemai ir lėtai skraidančių orlaivių (sraigtasparnių) iš bėdos apsaugoti padėtų daliniuose paplitęs sunkusis kulkosvaidis M2. Tačiau esant dabartinėms sraigtasparnių kovinėms ir stebėjimo galimybėms, šio kulkosvaidžio, o svarbiausia jo komandos, kova nebūtų labai ilga. Tad lieka pasidžiaugti KAM sprendimu įsigyti priešlėktuvines sistemas GROM ir pradėti kamšyti oro gynybos spragas. Belieka tikėtis, kad ilgainiui šios sistemos pasieks visus Sausumos pajėgų dalinius, o ne papildys tik elitinių SOP ar MPB „Geležinis vilkas“ dalinių ginkluotę.

Prieštankinė ginkluotė: Neretai kalbama apie ilgo nuotolio prieštankines sistemas. Jos neabejotinai reikalingos. Tačiau panašu, kad artimiausiu metu lėšų tam neatsiras. Ir iš dalies tai suprantama – būtų nelabai logiška nesusitvarkius su esamais pajėgumais, pirkti keletą tokio pobūdžio sistemų vien tam, kad turėtume jas ginkluotės sąraše ir pademonstruoti per kariuomenės dieną.

Vaizdžiai kalbant, prieš statant naują pilies bokštą, vertėtų pasižiūrėti, ar tvirti pamatai. Pirmiausia vertėtų galutinai išspręsti jau turimos vidutinio ir artimo nuotolio prieštankinės ginkluotės klausimus. Žinoma, Lietuvai trūksta tokių vidutinio nuotolio (iki 2,5 km) sistemų kaip „Javelin“. Ginkluotų prieštankinių būrių atsiradimas kiekviename Sausumos pajėgų dalinyje (batalione, rinktinėje) stipriai pagerintų Lietuvos kariuomenės galimybes efektyviai kautis. Ypač jos būtų efektyvios pirmojo, t.y. konvenciniu pasipriešinimo agresijai etapo metu, kuomet tektų stabdyti besiveržiantį priešą į šalies gilumą.

Tačiau ši ginkluotė yra pakankamai brangi ir sunki, kiekvienas pėstininkų būrys negali (o ir neturi) būti jais apginkluoti. Tam yra lengvesnės, mobilesnės ir ne tokios brangios sistemos, pvz. kariuomenėje plačiai naudojami modernūs ir efektyvūs granatsvaidžiai „Carl Gustav“. Jais iki 500 m. galima naikinti bet kokią šarvuotą techniką, o iki 700 m – šarvuotą techniką be papildomos (dinaminės) apsaugos. Papildžius CG šaudmenų atsargas jau būtų neblogai. Šis ginklas būtų naudingas konvenciniame ir partizaniniame kare, bet dėl savo svorio, priežiūros ir nelengvos šaudmenų logistikos partizaniniame kare CG panaudojimas nebūtų toks lankstus kaip norėtųsi.

Dėl šios priežasties vertėtų pagalvoti apie masiškesnį vienkartinių granatsvaidžių pirkimą. Jie yra lengvi, kainuoja sąlyginai nedaug, naudojami artimu nuotoliu (300 m) naikinti šarvuotą techniką principu „iššoviau ir išmečiau“, t.y. labiau atitinka partizaninio karo poreikius. Tokių sistemų efektyvumas buvo įrodytas visuose konfliktuose, kuriuose jis buvo naudotas. Lietuvos kariuomenėje yra tokio tipo granatsvaidžiai AT- 4, tačiau jų yra mažai.

Visų Sausumos pajėgų dalinių, ypač lengvųjų pėstininkų, aprūpinimas šiais ginklais ženkliai padidintų kariuomenės kovinę galią, mobilumą ir lankstumą. Be abejo, visos aukščiau išvardintos priemonės gali būti naudojamos ir prieš pėstininkus, – tai ženkliai padidintų jų galimybes. Kitais žodžiais tariant perkant būtiną ginkluotę, reikia sukurti efektyvią prieštankinės gynybos struktūrą, gebančią efektyviai ir lanksčiai naikinti priešo šarvuotas pajėgas įvairiais atstumais ir įvairiomis sąlygomis.

Pėstininko ginkluotė: Šiai temai mūsų analitikai ir apžvalgininkai skiria itin mažai dėmesio. Iš pirmo žvilgsnio taip yra todėl, kad Lietuvos reguliarios pajėgos yra ginkluotos moderniais automatinais šautuvais G36, tačiau pamirštamos neretai KASP. Šios pajėgos iki šiol ginkluotos modernaus karo realijų neatitinkančiais automatiniais šautuvais AK4. Tai matome KAM nuotraukose ir filmuose vaizduose. Panašu, kad savanoriai visais laikais aprūpinimo ir ginkluotės klausimais jautėsi kaip podukra. Kaip tai atsiliepia šių motyvuotų, parengtų, tačiau aukštesnių štabų skriaudžiamų padalinių kovinei moralei turbū turėtų būti skirta atskira tema.

Lietuvai gali būti prabanga turėti du praktiškai lygia dalimi naudojamus šaulio ginklus, kurių kalibrai skiriasi. Jei taikos metu tai dar nėra tokia problema, tai karo metu tai gali tapti rimtu logistiniu iššūkiu Lietuvai. Vargu ar tuo metu teks pildyti papildomo aprūpinimo paraiškas ir siųsti jas į aukštesnį štabą. Tikėtina, kad šaudmenų sandėliai slaptavietėse bus įrengiami iš anksto. Dinamiško ir nekonvencinio karo sąlygomis gali atsitikti taip, kad padalinys turės tokius ginklus (pvz G36 5,56 mm), kuriems netiks slaptavietėse paslėpti šaudmenys (pvz: AK4 7,62 mm). Žinoma, galima postringauti apie ginklų ir šaudmenų grobimą iš priešo, bet tai jau būtų ne gynybos planavimas, o tų planų žlugimo pasekmė. Net didžiosios valstybės siekia, kad pagrindinis pėstininko ginklo kalibras būtų unifikuotas.

NATO valstybės didžiąja dalimi perėjo prie 5,56X45 mm šovinio, Rusija pagrindiniu pėstininko ginklo kalibru pasirinko 5,45X39 mm. Žinoma, pėstininkų ginkluotėje yra ir kulkosvaidžiai, taikliųjų šaulių, snaiperių ginklai, kurių kalibrai neretai skiriasi nuo masiškiausiai naudojamų automatinių ginklų šaudmenų. Tačiau būtent automatinių šautuvų srityje visos valstybės siekia įvesti tvarką. Norėtųsi, kad ir Lietuva žengtų šiuo keliu.

Kitas svarbus momentas – pėstininkų skyriaus kovinė galia. Viešoje erdvėje tenka matyti, kad Lietuvos pėstininkai skyriuje naudoja vieną kulkosvaidį (pvz. FN MAG). Ar nevertėtų pagalvoti apie antrą kulkosvaidį skyriuje? Tarp NATO valstybių tai pakankamai populiaru, tai praktikuoja ir Rusija. Papildomas lengvasis kulkosvaidis, pvz. M249 neapsunkintų padalinio, o tik padidintų jo kovinę galią. Be to, gyvybiškai svarbu plėsti jau turimų povamzdinių granatsvaidžių AG36 pirkimą – 1–2 tokie ginklai skyriuje ženkliai padidintų padalinio galimybes kauti priešą, besisliapiantį už lengvų priedangų.

Kaip matėme, nesame „basi“, tačiau reikia didinti jau įsigytų sistemų kiekius bei plėsti reikiamų įsigijimų ratą. Nemažiau svarbu, kad moderni ginkluotė taptų kasdieniu visų Sausumos pajėgų dalinių įrankiu, o ne vienetiniu elitinių pajėgų turimu „ekskliuzyvu“. Žinoma, visai šiai ginkluotei ir įrangai įsigyti reikalingos nemažos lėšos. Tuo labiau, kad mano išvardinti pavyzdžiai gali būti tik sąrašo pradžia. Neabejoju, kad karininkai ir seržantai šį sąrašą papildytų keleriopai, dar turėdami atskirus sąrašus technikai, ryšio priemonėms, ekipuotei ir įrangai. Kiekvienam vadui visada bus per mažai pajėgumų, mobilumo ir ugnies galios. Tačiau jei norima lopyti spragas, o ne apeliuoti tik į NATO solidarumą, galima būtų pradėti nuo išvardintų dalykų.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos karių misija Goro provincijoje oficialiai baigta – stovykla perduota Afganistano nacionalinei armijai
  2. Lietuvos kariuomenė iš JAV gaus 8,6 mln. dolerių paramos
  3. Prezidentė įvertino Lietuvos oro erdvės gynybą (video)
  4. Kariuomenės dienos proga įteikti „Lietuvos karžygio“ apdovanojimai
  5. Tarnybą Afganistano Goro provincijoje pradėjo paskutinė Lietuvos karių pamaina
  6. D.Grybauskaitė: Vykdomos visos priemonės būtinos Lietuvos saugumui užtikrinti (video)
  7. Lietuvos narystės NATO dešimtmetis pažymėtas bėgimu Aviacijos bazėje (10-mečio minėjimo programa)
  8. Sąjungininkų pajėgos pirmą kartą išsilaipino Lietuvos krante (nuotraukos, video)
  9. A. Patackas. A Vaska slušajet da jest…
  10. R. Karbauskis. Nykstame ir išsižudome be karo

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. tampax'as says:
    11 metų ago

    Keista pastaba gale: DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
    Tai kas tas “skaitytojas”? Kodel bent jo slapyvardžio nėra? Vadinasi, atsakomybę prisiima DELFI? o gal Alkas?

    Atsakyti
  2. Artojas says:
    11 metų ago

    Prisiminkime 1940 metus. Lietuvos kariuomenė buvo puikiai paruošta, bet kariuomenės vadas buvo išdavykas. Buvo ir jauni žmonės patriotiškai išauklėti, bet ką jie galėjo padaryti.

    Dabar. Lietuvoje jaunų žmonių , patriotiškai išauklėtų , mylinčių savo tėvynę liko mažai.

    Kita, ar nuskurdinti žmonės , priversti palikti šeimas ieškodami pagarbos ir sotesnio kasnio užsienyje eis ginti tų , kurie parceliavo valstybę, didino sau algas…….

    Ar eis ginti tie , kurie nuo ryto iki vakaro žiniasklaidoje mato tik propagandą, smurtą ir ištvirkavimus ?

    “Turtingieji”, globalistai taip pat niekuomet neginė Tėvynės. Nekalbu apie koloborantus.

    Taigi, pirmiausia reikia pradėti nuo patriotinio auklėjimo mokyklose , ir nuo pirmųjų klasių.

    Tik drąsūs ir garbigi gina Tėvynę.

    Atsakyti
  3. Algimantas says:
    11 metų ago

    Planuojant šalies gynybą, visų pirma turime galvoti, ką svarbiausio norime išsaugoti.
    Taigi, cvarbiausia yra išsaugoti kuo daugiau “mūsų kraujo” žmonių gyvybių.
    O tai reiškia, kad mes turime ruošti žmones — ne atsišaudinėjimui nuo milijoninių rusų
    ir kiniečių “masių”, bet veiklai
    darymo nesėkmingais visų jų planų “natūralizuoti” mūsų šalį,
    padarant ją tinkama būti — netik placdarmu tolimesnei kariuomenės veiklai prieš kitas
    Europos šalis, bet (kas mums yra baisiausia) ir — kolonizacijai.

    Žinoma, — baisiausias kolonizatorius mums būtų Lenkija ( ką parodė lenkų viešpatavimas
    tarpukaryje — iki tol šviesiausiame Lietuvos regione — Vilniaus miesto įtakos zonoje )
    Tačiau, kol Rusija rodo bukagalvišką agresyvumą — Lenkija mūsų dar nepuls.
    Tačiau kada — nors puls būtinai, nes paklaikėliškai nekenčia mūsų, lietuvių,
    už mūsų “vokišką” charakterį.
    O jos vadovų reikalavimai —
    — vietovardžius keisti į šlėktų vartotuosius ir gyventojų pavardes sulenkinti
    yra išdava pastangų sudaryti pasauliui įspūdį,
    jog tai — lenkų etninė teritorija, kurią būtina “išvaduoti”

    Atsakyti
    • N says:
      11 metų ago

      Pirmiausia reikia susitvarkyti su ES vykdomu Lietuvos išlietuvinimu.

      Atsakyti
  4. Skalvis says:
    11 metų ago

    Labai netikėtas ir nuviliantis ( arba parodantis kas yra Alkas iš tikro ) Alko poelgis : nebeturiu ką daugiau čia veikti. Sėkmės visiems. Viso gero !

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Istorinio Lietuvos partizanų pasiuntinių į Vakarus susitikimo vieta – restoranas „Berns“, Berzelii park, Stokholmas
Kultūra

Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?

2025 07 11
Abiturientai
Lietuvoje

Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas

2025 07 11
Žvejyba
Lietuvoje

Svarbūs pokyčiai žvejybos sektoriuje: atnaujintas Žuvininkystės įstatymas

2025 07 11
Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

2025 07 10
Andrius Vyšniauskas
Lietuvoje

Buvęs Seimo narys A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Liberalai jau 7-ą kartą į frakciją kviečią G. Palucką

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • LNM Istorijų namuose – šeimų savaitgalis: nuo karūnų gaminimo užsiėmimų iki dvaro šokių
  • Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?
  • Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas
  • Svarbūs pokyčiai žvejybos sektoriuje: atnaujintas Žuvininkystės įstatymas

Kiti Straipsniai

Dovilė Šakalienė

Propagandos taikinyje – Prezidentas, ministrė ir Šaulių sąjunga

2025 07 08
Raketos

Kariuomenės sandėlius papildė GROM raketų atsargos

2025 07 04
NFIU vadovybės pasikeitimo iškilmės

NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų

2025 07 03
ICBM vilkikas ir T-72 tankai priešais Šv. Vasilijaus soborą Maskvoje dienos šviesoje

Ar tikrai Rusija mažina karines išlaidas?

2025 06 29
Trampas Hagoje po smūgių Iranui

M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?

2025 06 28
Kariuomenė

Keisis Lietuvos kariuomenės struktūra

2025 06 26
Kariai

Didės karių algos, keisis ir tarnybos sąlygos

2025 06 26
Prezidentas dalyvauja NATO viršūnių susitikime

Prezidentas: NATO privalo didinti investicijas į gynybą

2025 06 25
Memorandumo pasirašymas

Pasirašytas memorandumas dėl šaudmenų gamybos Lietuvoje

2025 06 25
NATO viršūnių susitikimas Hagoje 2025-06-24

Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas

2025 06 24

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
„Už teisę į referendumą!“ | Alkas.lt koliažas

Tauta mano kitaip nei valdantieji

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai