Lapkričio 5 d., trečiadienį, 16 val. Vilniuje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse (Žirmūnų g. 1F) vyks parodos „Žvilgsnis į Prahą per slaptosios policijos objektyvą“ atidarymas. Dalyvaus Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Bohumilas Mazanekas (Bohumil Mazánek), Genocido aukų muziejaus vadovas Eugenijus Peikštenis ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikė dr. Kristina Burinskaitė, trumpai pristatysianti sovietinio saugumo veiklą okupuotoje Lietuvoje.
Parodą „Žvilgsnis į Prahą per slaptosios policijos objektyvą“ parengė Čekijos totalitarinių režimų tyrimų institutas kartu su Saugumo tarnybų archyvu. Parodoje pristatomos ne žymių fotografų nuotraukos. Tūkstančiai tomų dokumentų rinkinių, nuotraukų ir negatyvų, šimtai sekamų asmenų, užfiksuotų valstybės saugumo darbuotojų fotoobjektyvais – tik dalis Čekoslovakijos saugumo tarnybų, intensyviai sekusių tuometinius komunistinio režimo priešus, palikimo. Šios nuotraukos – išskirtinė medžiaga, matyt, tiksliausiai atspindinti Čekoslovakijos XX a. 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių realijas.
Matome Prahą, pilną pastolių, su nušiurusiais fasadais, miestą be turistų, kioskelių, restoranų terasų ir reklamų. Pilką, tamsų, tuščiomis gatvėmis, iš pirmo žvilgsnio – merdėjantį miestą. Dauguma atsitiktinai užfiksuotų po Prahą vaikštinėjančių žmonių yra paniurę, rūškano veido, tarsi įbauginti. Dabartinėje visuomenėje juntama nostalgija prezidento Gustavo Husako „kniedlikų socializmui“, tačiau šiose fotografijose matome visai kitokią Čekoslovakiją, nei ji pateikiama vadinamojo „normalizacijos“ laikotarpio serialuose ir pop stiliaus dainose, apibūdinančiose tuos laikus kaip laikotarpį, kai buvo gyvenama nenutrūkstamu ritmu. Priešingai – tai sustingęs pasaulis, kai „egzistencija nusmuko iki biologinio vegetavimo lygio“, kaip jį apibūdino Vaclavas Havelas savo laiške Gustavui Husakui 1975 metais. „Neviltis sukelia apatiją, apatija – prisitaikymą, prisitaikymas – rutininį veiksmų (jie paskui laikomi masinio politinio aktyvumo įrodymu) atlikimą. Visa tai kartu sudėjus sudaro laikotarpio supratimą apie vadinamąjį normalų elgesį – savo prigimtimi ypač pesimistinį supratimą.“
Paradoksalu, kad vieninteliai, kurie nuotraukose atrodo gana atsipalaidavę, yra kaip tik sekami asmenys. Tie, kurių sekimui saugumo tarnybos panaudodavo dešimtis žmonių, kad jie fiksuotų ir pačias banaliausias jų privataus gyvenimo situacijas – susitikimus, pokalbius, kasdienius įpročius, laisvalaikį. Nepaisant to, matyti, kad net ir alinamo ujimo metu sekamieji išliko dvasiškai laisvi. Nuotraukose jie šypsosi, net ir žiūrėdami į slaptus fotografus nesutrinka, nors žino, kad jų nuolatinis buvimas šalia nėra atsitiktinumas.
Šia paroda nesiekiama pakeisti Čekijos dokumentinės fotografijos istorijos, ji tik papildoma naujais faktais.
Paroda jau buvo eksponuota Briuselyje, Vašingtone, Stokholme, Niujorke, Maskvoje, Berlyne, Lvove, Miunchene, Bukarešte, Budapešte, Melburne ir daugelyje kitų pasaulio vietų. Simboliška, kad Vilniuje ji atidaroma būtent Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, kuris taip pat gali nemažai atskleisti archyvuose paslėptų istorijų.
Tuskulėnų memorialiniame komplekse paroda „Žvilgsnis į Prahą per slaptosios policijos objektyvą“ bus eksponuojama iki 2014 m. gruodžio 31 d.
