Penktadienis, 6 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

M. Valaitienė apie Ramuvą ir Romuvą, etninę kultūrą ir religiją

Milda Vitkevičiūtė, www.alkas.lt
2014-10-21 08:00:44
20
Lietuvos Ramuva Tautos dvasinį paveldą perduoda jaunimui (nuotraukos)
ramuvos-stovykla-2013-v-daraskeviciaus-nuotr-K100
Ramuvos stovykla | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Lietuvos jaunimo ramuva (LJR) rengia įvairias stovyklas, skatina jaunimą pažinti baltų kultūrą per bendrą veiklą. Daugelį veiklų įkvėpusi ir sukūrusi vaidilė Miglė Valaitienė pasakoja apie savo patirtį bendruomenėje, bendruomenės ateitį, viziją ir ateities planus.

Pradėkim nuo klausimo, kas yra Romuva ir kuo tai skiriasi nuo Lietuvos jaunimo ramuvos?

Teorinis skirtumas gal ir yra. Sovietmečiu, kai religinių bendruomenių veikla buvo ribojama, susikūrė VU kraštotyrininkų ramuva, kuri deklaravo etnokultūrinę veiklą, tačiau religijos atspalvio čia dar nebuvo. Arba buvo, tik jis buvo paslėptas. Vėliau atgavome laisvę, tad kartu ir laisvę veikti religiškai, taip atsiskyrė Romuva, kuri norėjo vykdyti religinę veiklą. Lietuvos jaunimo ramuva vadinasi dar tuo senuoju papročiu – Ramuva – ir tai turbūt reiškia, kas organizacija vis dėlto orientuojasi į etnokultūrinę veiklą, švietimą, bet ne religiją kaip pagrindą. Tačiau bėgant metams visi šie dalykai nusistovėjo, ramuva kaip tokia išnyko arba beveik išnyko ir jokios aktyvesnės veiklos nebevykdo, o štai Romuva traukia žmones, veikia. Natūralu, kad žmonėms reikia tos dvasinės pajautos, to prisilietimo prie šventybės, kuri reiškiasi per mūsų kultūrą. Todėl šiandien Lietuvos jaunimo ramuva galima sakyti praktiškai jau tapusi ir religine organizacija, mes to neneigiame, neslepiame ir nemanome, kad tai yra trūkumas. Veikiau privalumas.

Tai jūs esate Romuvos dalis?

Esame Romuvos jaunimo bendruomenė, pavadinkime taip. Ir pati Romuva juk yra bendruomenė, tik platesnė, vienijanti visokio amžiaus žmones, o LJR orienuojasi į jaunimą, vykdo, sakyčiau, įvairesnę ir jaunimui įdomesnę veiklą. Visokios stovyklos, amatų mokymai, švietimas mokyklose, vaikų darželiuose ir pan.

Mindaugas ir Miglė Valaičiai | asmeninė nuotr.
Mindaugas ir Miglė Valaičiai | asmeninė nuotr.

Pakalbėkime apie Tave. Tu pati dalyvauji Romuvos ir LJR veikloje, įvairių progų metu tave pristato kaip vaidilę. Tad esi vaidilė? Kaip tampama vaidilomis Romuvoje?

Čia klausimas, į kurį sunku atsakyti. Daug žmonių ateina į Romuvos renginius pirmą kartą, atvažiuoja į stovyklas, susipažįsta su veikla, žmonėmis, jiems labai patinka. Tada jie sako – padarykit iš manęs vaidilą. Tokiems visada tenka atsakyti, nes nėra jokios procedūros, kuri paprastą žmogų staiga paverstų vaidila. Manau, tai ilgas kelias ir procesas – reikia veikti, dirbti žmonėms, neužtenka tiesiog pajusti religinį išgyvenimą ir pasiprašyti į vaidilas.

Mano kelias prasidėjo paauglystėje, tada su bendraminčiais įkūrėme Devyniaragio romuvą, nes LJR buvo mums neprieinama ir visiškai apmirusi. O mums, jaunimui, reikėjo bendros veiklos, bendruomeniškumo. Taip ir prasidėjo visokių renginių rengimas, švenčių šventimas, apeigų vedimas, veikla stovyklose ir pan. Taip pamažu, nepastebimai, beveik dievų valia mane ėmė vadinti vaidile.

Aš to vardo nei priimu, nei jo kratausi. Man patinka vesti apeigas žmonėms, kuriems to reikia. Bendruomenės pripažinimas ir yra svarbiausias įrodymas, kad turi tam teisę ir jokios aukštesnės teisės nereikia. Esu sutuokusi, palaiminusi vaikų, palaidojusi. Bet to niekada nedarau viena, man svarbu, kad būtų žmonės, kurie važiuotų kartu, kurtų dvasią, aukotų dievams, dainuotų. Apeigą kuria visai ne vaidila ar vaidilė, apeiga tiesiog vyksta, tu jai vadovauji, o žmonės, kuriems ta apeiga skirta (jei tai šeimos šventė), joje dalyvauja. Jeigu žmonės nedalyvauja, tai joks vaidila nesukurs apeigos, nes pats žmogus turi žinoti, kodėl jis čia atėjo, užkūrė ugnį ir prašosi palaiminamas. Man atrodo, viskas nuo to prasideda.

Netekote Romuvos krivio Jono Trinkūno. Kur Romuva eina likusi be lyderio? Kada turėsite naują krivį?

Jonas Trinkūnas buvo ypatingas žmogus ir tie, kas jį pažinojo, to nepaneigs. Galėčiau sakyti daug pagyros žodžių Kriviui, jo visas gyvenimas iki paskutinio atodūsio buvo skirtas Lietuvai ir seniesiems dievams. Tai, kaip jis mokėjo bendrauti su jaunimu, irgi yra ypatinga. Todėl žinoma, kad po tiek metų likus be J. Trinkūno bendruomenėje buvo neramu ir liūdna. Dalis žmonių klausė, kas dabar bus, ar Romuva išliks? Aš neabejojau, kad išliks. Jo mirtį priėmiau kaip pareigą sau ir iki šiol ją jaučiu – kad ir nuo manęs priklauso, kiek Romuva gyvuos ir kaip. Todėl savo gyvenimo tikslus ir planus šiek tiek permąsčiau iš naujo, atskleisiu, kad su vyru planuojame apsigyventi kaime jau labai greitu metu, ten nuolat rengti įvairias su baltų tikėjimo ir etnokultūros platinimu susijusias stovyklas, šventes, programas. Manau, esame tvirtai nusprendę, juk ir duodami romuvio priesaiką Jorės šventės metu ištarėme „dabar mano pareiga tęsti šį kelią“. Ir greičiausiai tai ne tik pareiga, tai – pašaukimas.

Todėl Romuva nepražus be Jono Trinkūno, o ir Jonas to tikrai nebūtų norėjęs. Mes judame toliau, niekas nesustojo. Kūlgrinda koncertuoja, įrašinėja jau antrą kompaktinę plokštelę, skirtą deivei Laimai. Įvyko stovykla, neabejoju, kad surengsime ir žiemos stovyklą. Ir naujas krivis pamažu atsiras.

Atsisveikinimo su Kriviu eisena Vilniaus Šventaragio slėniu | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.
Atsisveikinimo su Kriviu eisena Vilniaus Šventaragio slėniu | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Teko girdėti įvairių kalbų apie naują Krivį. Kai kas sako, kad juo bus Jonas Vaiškūnas, kai kas, kad Inija Trinkūnienė, Valdas Rutkūnas. Yra tekę net girdėti kalbų, kad naujuoju Kriviu turėtų būti išrinktas Tavo vyras Mindaugas?

Kai niekas nėra aišku, žmonės kalba. Tačiau tos kalbos niekuo nepagrįstos ir net juokingos. Mes su Mindaugu į Krivius dar tikrai nepretenduojame, juk esame labai jauni, dar savo gyvenimo visiškai nesusitvarkę. Laukiamės vaiko, tad dabar mums svarbu įtvirtinti šeimą, turėti pajamų, na, tokie žemiški, nekriviški dalykai. Nors dvasinių irgi neatmetame. Bet juk nereikia būti Kriviu ar apskritai turėti kokį nors statusą, kad dirbtum bendruomenei, tiesa? Ir manau, kad tie statusai dabar yra mums nereikalingi, nes jų reikia nusipelnyti ir juos suteikia bendruomenė. Vieną dieną po daug metų gal Mindaugas ir taps Kriviu, niekas negali dabar žinoti, bet greičiausiai kad dar ne dabar. Ir kas bus Krivis – Jonas Vaiškūnas, Valdas Rutkūnas ar kas nors kitas – aš nežinau. Tik žinau, kad vieni žmonės tam tinkami labiau, kiti mažiau, kartais net suaugusiems žmonėms juk trūksta meilės aplinkiniam pasauliui, diplomatiškumo ir išminties.

Ačiū už pokalbį.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos Romuva kviečia gyventojų surašyme į klausimą apie „religiją“ pažymėti „baltų tikėjimas“
  2. J. Vaiškūnas. Etninė kultūra – pertvarkymas ar metodiškas naikinimas?
  3. J. Vaiškūnas: Etninė kultūra yra Tautos kūrybinių galių sėkla
  4. V.Rutkūnas. Etninė kultūra lieka mokyklos pogrindyje
  5. M. Valaitienė. Koks turėtų būti naujas krivis?
  6. Rytų Žemaitijoje Romuva dalinosi patirtimi apie prasmingą gyvenimą gimtoje žemėje
  7. Ramuva kviečia kurti darną
  8. Lietuvos Ramuva Tautos dvasinį paveldą perduoda jaunimui (nuotraukos)
  9. Romuva pasitiko pavasarį ant Pučkorių piliakalnio
  10. Ramuva kviečia į stovyklą „Mes ir tarmės“ (nuotraukos, video, dienotvarkė)
  11. V. Bagdonavičius. Senoji baltų religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu
  12. V. Rutkūnas. Studentų ramuva kelia Lietuvą
  13. V. Bagdonavičius. Tautiškumas ir religija Vydūno filosofijoje
  14. Lietuvos Romuva spręs kas bus naujasis Lietuvos Krivis
  15. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 20

  1. Birutė K says:
    11 metų ago

    Aš už Vaiškūną, giliai kabinantis žmogus, išmanąs.

    Atsakyti
    • Auksinis kardas says:
      11 metų ago

      Turbūt daugiau ir nėra padoraus pasirinkimo tik Vaiškūnas, tik kažkuriame interviu sakė jog nelabai norėtų, nes turi suplanavęs daug kitų darbų.

      Atsakyti
      • Perkūno Paukštis says:
        11 metų ago

        Tai galėtų laisvalaikiu, arba šeštadieniais.
        CHA

        Atsakyti
        • )..( says:
          11 metų ago

          nu duodat jus .. tai savaitgaliams ir sventems pasiverstu i Krivi,o darbo dienom vel atvirstu i eilini materialaus pasaulio gyventoja ?Krivis t.b. Zynys,Ismincius ir pan.

          Atsakyti
  2. Ženklas says:
    11 metų ago

    Aš irgi būčiau už Vaiškūną, jeigu jis atsiribotų nuo politikavimo, nuo katalikų bažnyčios piarinimo Alke ir pasišvestų tik mūsų senajai prigimtinei religijai, jos Dievams ir Deivėms.

    Atsakyti
    • tampax'as says:
      11 metų ago

      Ar jis turi būti šventasis? tada kuo skiriasi Popiežius nuo Krivio? O gal tai paprastas nuodėmingas Žmogus? Toks ir yra Jonas…

      Atsakyti
      • Perkūno Paukštis says:
        11 metų ago

        Nuodėmingi – tik krikščionys.

        Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      11 metų ago

      Pagonystė – tai tiesiog LT saviesybė. O tie, kurie susėdėjo kryžius ant kaktų ir nukrikščionėjo – tai tiesiog išverstaskūriai.

      Atsakyti
    • Auksinis kardas says:
      11 metų ago

      politikavimas yra ta pati kova už lietuvišką kultūrą kaip ir moksliniai darbai, apeigos ar lietuviškos duonos valgymas.

      Atsakyti
  3. Arūnas says:
    11 metų ago

    Norėčiau užduoti klausimą, ar gali būti renkama į krivius moteris >? Paskutinis žurnalisto klausimas labai suglumino kaip paklausė apie Iniją Trinkūnienę.

    Atsakyti
    • Ženklas says:
      11 metų ago

      Taip. Paskaitykite šaltinius. Kryžininkų kronikose apie Pilėnų gynėjus ir Margirį tokia minima. Yra ir daugiau faktų. Mes senosios prigimtinės religijos išpažinėjai – romuviai visus žmones laikome lygiais, gimusiais be kaltės prieš Dievus ir besiskiriančius tik lytiškumu.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        11 metų ago

        faktų – duomenų?
        Ar teisingai supratau? Nemoku tų kalbų, kurių žodžius tu vartoji, reikia aiškintis….

        Ar tikrai romuviai yra ,,prigimtinės religijos išpažinėjai”?

        Atsakyti
        • Klodas says:
          11 metų ago

          Keistas klausimas. Greta aibės duomenų bei vidinių atodangų ir itin reikšmingas faktas – 1251 m. susitaręs su kurija, savojo tikėjimo neatsisakė nei pats Mindaugas, nei jo kariai. Volynės metraštis pažymėjo, jog lietuviai ties Vozviagliu pagarbino Dievą Rikį (Diveriks) ir Angdievį (Angdievas).

          Atsakyti
          • Perkūno Paukštis says:
            11 metų ago

            O ką Tu pasakytum į tai, kad aš kažkaip nelinkęs garbinti Dievų, o tiesiog mintyse pasikalbu su Jais, draugauju su Jais ?
            Jaučiu gana liūdnas mane aplankiusias Jų sielas. Jie aplamai trokšta gyventi su mumis…
            Tai lyg tokia pasaulėjauta, tokia dievojauta.

  4. Vytis says:
    11 metų ago

    Puikios žinios apie naujo Krivio rinkimą.
    Turi būti veiklos, kurią pradėjo Jonas, tęstinumas, ir niekas kitas to geriau neišmano, nei Inija.
    Negaliu nepažymėti ir tai, jog Romuvus vedlys yra ji, ir negana to, neša žinią apie senąjį baltų tikėjimą išties efektyviai – savo veikla su Kulgrinda, organizavimu ECER (European Congress of Etnic religions), organizuojant stovyklas ir pan.

    Kadangi NESU nei krikščionis nei gėjus, todėl neturiu nuostatų prieš moteris. Taip pat ir religijoje ar valdžioje. Paimkim analogiją – nesvarbu, ar Jums tai patinka ar ne, bet Grybauskaitė tarptautiniame lygmenyje atrodo puikiai.

    Atsakyti
    • Artojas says:
      11 metų ago

      Pritariu, taip ši panelė sėkmingai naikina lietuvių Tautą.

      Atsakyti
  5. )..( says:
    11 metų ago

    pagaliau radau!
    http://vimeo.com/groups/1592/videos/15098133

    Atsakyti
  6. Birutė K says:
    11 metų ago

    Hm, o moteris tai būtų krivė? Kažkaip neskamba. Arba skamba kaip bunkė zvonkė

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      11 metų ago

      O Tu, Birute, kodėl ant Birutės Kalno nesumūrini Aukuro ir neuždegi Ugnies ?
      Nejau lauki leidimo ?

      Atsakyti
  7. Rimgaudas says:
    11 metų ago

    Vaidilos ar vaidilės yra tie, kurie “vaidina” apeigas. Tų apeigų buvo ir yra daug, jos aprašytos L. Klimkos knygoje. Etnokosmologijos muziejuje yra eksponatas, rodantis švenčių, kurių metu vykdomos apeigos, kalendorinis ratas. Derėtų skirti, tačiau, pasaulietines kalendorines šventes, nuo religinių. Kaip kad ir dabar, kur, greta pasaulietinio, yra ir religinis kalendorius. Išeitų, kad vieni vaidilos senovėje “vaidino” darbo pabaigtuvių, pusiaužiemio, vedybų (šiandien taip daro, pvz. piršlys) ir t. t. pasaulietines apeigas, o kiti (atskirai galėjo būti ir tie patys), buvo religines apeigas “vaidinantys” vaidilos. Žyniai, gi, atstovavo lyg ir dabartinę mūsų mokslo akademiją. Gal religinius vaidilas vadino kriviais? Manyčiau, kad, prieš renkant baltų religinės bendruomenės Krivių Krivaitį, pačiam vaidilų ratui reikėtų apsispręsti, kokio tipo vaidilą iš savo tarpo jie norėtų matyti bendruomenės vedančiuoju. Tada bus aišku, kokioms apeigoms mokyti būsimus vaidilas ar vaidilutes jis, vyriausiasis, nukreips. Gal ir pasaulietinėms, ir religinėms kartu? Krikščioniškoji bažnyčia, pavyzdžiui, savo “vaidilas” moko tik religinių apeigų.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lėktuvas | sumin.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai

2025 06 06
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kada ligoniai siunčiami į kitas šalis ir kas už tai moka?

2025 06 06
Dviračių takas
Lietuvoje

Klaipėdoje atnaujinami dviračių ir pėsčiųjų takai

2025 06 06
Ankstyvojo skaitymo erdvė
Lietuvoje

Sostinės darželiuose – naujos ankstyvojo skaitymo erdvės

2025 06 06
Gelbėjimosi ratas
Gamta ir žmogus

Prasidedant maudyniui metui – ugniagesių įspėjimai

2025 06 06
Tiltas
Lietuvoje

Pradedami pasienio su Lenkija kelio atnaujinimo darbai

2025 06 06
Nidos aerodromas
Gamta ir žmogus

Atvirų vartų diena kviečia į Nidos aerodromą

2025 06 06
Želdiniai
Lietuvoje

Sostinė laukia gyventojų idėjų

2025 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie V. Šilinskas. Prezidento metinis pranešimas: „Tvirtovė – Lietuva“, aiškūs prioritetai ir veiklos kryptys
  • Rimvydas apie Pristatytas kiekvienam lietuviui svarbus leidinys apie Lietuvos istoriją
  • Rimvydas apie R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje
  • Kažin apie Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija lankėsi Vilniaus arkikatedros požemiuose

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai
  • Kada ligoniai siunčiami į kitas šalis ir kas už tai moka?
  • Klaipėdoje atnaujinami dviračių ir pėsčiųjų takai
  • TVF pateikė Lietuvos ekonomikos vertinimą

Kiti Straipsniai

Homoseksualizacija | Alkas.lt koliažas

J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?

2025 06 02
Zigmas Vaišvila | alkas.lt koliažas

Z. Vaišvila. VRK sprendimas atsisakyti registruoti referendumą ginantį piliečių nekilnojamąjį turtą apskųstas teismui

2025 05 29
Aukštaitijos Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos taryba

Išrinkta nauja Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė

2025 05 23
Tautadienio rengėjos

Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais

2025 05 21
Mildos šventė Veršvų piliakalnyje

Veršvų piliakalnyje atšvęsta lietuvių meilės deivės Mildos diena

2025 05 20
Derybos?

J. Vaiškūnas. Stambulo derybos: politiniai burtažodžiai plėšrūnų elgesio nekeičia

2025 05 17
S. Birgelis. Oskaro Kolbergo premija paskirta ir Punsko etnografėms

S. Birgelis. Oskaro Kolbergo premija paskirta ir Punsko etnografėms

2025 05 16
Virginijus Kašinskas | A. Bajor nuotr.

Dailininkas Virginijus  Kašinskas švenčia garbingą gimtadienio sukaktį

2025 05 15
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Gegužės danguje – Jupiteris, Aušrinė bei… nelaukti reginiai

2025 05 12
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt koliažas

J. Vaiškūnas. Kam naudingas KGB bendradarbių sąrašų įslaptinimas: Lietuvos valstybei ar Kremliui?

2025 05 11

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie V. Šilinskas. Prezidento metinis pranešimas: „Tvirtovė – Lietuva“, aiškūs prioritetai ir veiklos kryptys
  • Rimvydas apie Pristatytas kiekvienam lietuviui svarbus leidinys apie Lietuvos istoriją
  • Rimvydas apie R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje
  • Kažin apie Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija lankėsi Vilniaus arkikatedros požemiuose
  • Mikabalis apie L. Kojala. JAV ir Europa: gynybos naštos dalybos tarp pragmatizmo ir įtakos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
J. Rudoko knygos viršelio dalis | Alkas.lt nuotr.

Bus pristatyta J. Rudoko knyga „Tas kelias į Vilnių...“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai