Gyventojai atskleidė, kokios didžiausios naudos tikisi iš euro. Daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos gyventojų tikisi, kad euras jiems atneš tiesioginės naudos – šalyje bus sukurta daugiau darbo vietų, augs darbo užmokestis, pigs skolinimasis, kils mažiau rūpesčių dėl valiutos keitimo, rodo „Aviva Lietuva“ užsakymu atliktos apklausos rezultatai.
Tačiau 74 proc. apklausos dalyvių teigė tiesioginės naudos iš euro nesitikintys.
Beveik 15 proc. apklausos dalyvių didžiausia euro įvedimo Lietuvoje nauda įvardijo sumažėsiančius rūpesčius dėl valiutos keitimo bei atpigsiantį skolinimąsi gyventojams ir įmonėms.
Apklausos duomenimis, 8 proc. Lietuvos gyventojų įvedus eurą tikisi sulaukti didesnių algų, dar beveik 3 proc. galvoja, kad valiutos pasikeitimas lems spartesnį darbo vietų šalyje kūrimą. 74 proc. apklausos dalyvių teigė tiesioginės naudos iš euro nesitikintys.
normalus protaujantis žmogus gali patikėti tokiom pasakom, kad svetimi pinigai atneštų naudą. Prardaimas nuosavos pinigų sistemos yra baisi katastrofa, bet ne nauda.
Maždaug 1/4 Lietuvos žmonių dar masto. O visi kiti – bum bum ir visko aplinkui bijo. Visi nors kiek mąstantys žmonės yra už eurą.
Jei naudojiesi svetimais pinigais, tai reiskia dirbi tam, kieno jie yra. Stai ir viskas… Dirbsime nuo sausio 1 ne Lietuvai. Kazkam… 🙂
Dauguma zmoniu ne MANO, o ZINO kad euras atnes bedos (daug).
Bėdos nebūtų, jei ES, vienydama tautas ekonominiu (materialiu) pagrindu, lygia greta plėtotų ir dvasinės žmonių vienybės pagrindus.
O šiuo metu atrodo, jog dvasinė vienybė ES reiškia tik tautų išnykimą ( t.y. praradimą dvasinės tapatybės).
Materija niekada nebuvo ir niekada netaps pagrindu vienybei. Ji negali vienyti, gali tik skaidyti, nes visuomet išlieka turtinė nelygybė, kelianti pavydą ir valdžios troškimą, o pavydas ir valdžios bei turto troškimas skatina karus.
Su jusu mintimis reikia sutikti. Bet bedos beda( :)) yra ta, kad ju tikslas ir nera vienyti…. Tikslas, kaip puikiai galima matyti (jus ivardinote tai labai svelniai- ‘atrodo’), yra naikinti.
“Atrodo” – sakau dėl to, jog nesu visiškai tikra, jog tikslas – naikinti. Kartais mūsų asmeninis nepasitikėjimas ir baimė dėl ateities stipriai sutirština spalvas.
8%+3 % gyventoju-beviltiski .
bet tai kokie nachaliugos t.b. ,,isrinktieji”,kad, matydami sitokius apklausu rezultatus,vistiek kliedetu apie eurus.
ar gali istatymiskai buti ivedinejamas euro kol Lietuvoje skurdas???!
http://www.ekspertai.eu/prezidente-atskleideskurdui-iveikti-reikalingos-sutelktos-pastangos/?comm=1
Mulkinimas, kaipo tikslusis mokslas
Tikėtis iš E. A. Poe išskaityti ką nors apie žmogaus širdies gerumą – bene tuščias reikalas, bet kitokio pobūdžio taiklių įžvalgų, antai apie netikusias Platono apibrėžtis ir tamsią žmogaus natūrą, autorius nestokoja:
„Mulkinimas, kaipo toks, teisybę pasakius, tėra abstrakti sąvoka, kilusi iš veiksmažodžio ‘mulkinti’, ir visiems yra aiškus kaip ant delno. Tačiau patį veiksmą – apčiuopiamu pavidalu – kiek sunkiau apibūdinti. Betgi ganėtinai aiškų vaizdą galėtume susidaryti apibrėždami ne reiškinį, patį mulkinimą, o žmogų – kaip gyvūną, kuris mulkina. Jeigu Platonui būtų šovusi į galvą šį mintis, jam nebūtų tekę kęsti patyčių dėl nupeštos vištos. Platonui kažkas davė labai gerą klausimą: ar nupešta višta, kuri, aišku, yra ‘dvikojis be plunksnų’, nebus, anot jo, žmogus? Bet manęs niekas nevargina tokiais klastingais klausimais. Žmogus yra gyvūnas, kuris mulkina, ir nėra kito gyvūno, kuris mulkintų, išskyrus žmogų. Ir čia nepadės nė pilna vištų vištidė.
Tiesą sakant, mulkinimo esmę, jo pagrindus, principus, yra geriausiai įsisavinusi klasė gyvūnų, dėvinčių švarkus ir kelnes. Varna vagia, lapė sukčiauja, žebenkštis apgaudinėja, o žmogus mulkina. Mulkint – jo dalia. Žmogus gimęs tam, kad gedėtų, sako poetas. Bet taip nėra. Jis buvo sutvertas tam, kad mulkintų. Tai jo tikslas, jo siekis, jo baigtis. Todėl, kai žmogų kas nors apmulkina, apie jį sakoma, jog tai ‘baigtas žmogus’.
Mulkinimas, teisingai į jį pasižiūrėjus, – painus dalykas, susidedantis iš smulkmeniškumo, naudos, atkaklumo, sumanumo, drąsos, šaltakraujiškumo, originalumo, akiplėšiškumo ir šypsenos. […]“
Iš Edgaro Alano Po novelių rinkinio „Raudonosios mirties kaukė“, Vilnius: Vyturys, 1991, p. 294–295 („Mulkinimas, kaipo tikslusis mokslas“). Vertė K. Šidiškis.