Skelbiame Lietuvos kariuomenės vado gen. mjr. Jono Vytauto Žuko spalio 13 d. kalbą spaudos konferencijoje Krašto apsaugos ministerijoje.
Kaip žinote, taikos metu Lietuvos kariuomenė, vykdydama jai nustatytas užduotis, remia civilines valdžios institucijas (PAGD, VSAT, VST) reaguojant į ekstremalias situacijas. Šių užduočių įgyvendinimui yra parengti Taikos meto užduočių planai, pagal kuriuos treniruojamos bei pasitelkiamos Taikos meto užduočių operacinės pajėgos.
Tiesioginei agresijai atremti esame pasirengę veikti pagal parengtus ginkluotos valstybės gynybos planus, kurie numato kariuomenės užduotis ir veiksmus įvedus šalyje karo padėtį.
Pastaruoju metu saugumo situacija regione pasikeitė. Iškyla naujo tipo – hibridinio karo – grėsmės, tokios kaip tautinių mažumų kurstymas, provokacijos, nevalstybinių ginkluotų organizacijų bei grupuočių išpuoliai, neteisėtas valstybės sienos kirtimas, karinio tranzito procedūrų pažeidimas, neramumai kaimyninėse šalyse ir panašiai.
Panašios grėsmės gali kilti labai greitai, be išankstinių indikacijų, todėl Lietuvos kariuomenei atsiranda poreikis gebėti į tokias grėsmes reaguoti nedelsiant bei turėti tam reikiamus pajėgumus, tai yra greitojo reagavimo pajėgas.
Nebegalime vien tik koncentruotis į sąjungininkų paramą bei planuojamas ateityje kurti NATO ypač greito reagavimo pajėgas, turime dėti visas pastangas, kad Lietuvos kariuomenė būtų pirmiausiai pati pasirengusi tinkamai ir nedelsiant reaguoti į visus šalies saugumui kylančius iššūkius. Reaguoti į hibridines grėsmes turime gebėti jau dabar, nes hibridinis karas faktiškai neturi atskirties tarp taikos ir karo meto.
Reikia neatidėliotinai tobulinti mūsų pasirengimą neplanuotiems kariniams veiksmams taikos metu. Šiuo metu budinčių Taikos meto užduočių operacinių pajėgų pasitelkimo galimybės, aktyvavimo procedūros, turimi įgaliojimai ir kovinė galia, atsižvelgiant į pasikeitusią saugumo situaciją, neužtikrina reikiamos apimties savalaikio atsako į galimas grėsmes.
Iš turimų resursų suformavę Greitojo reagavimo pajėgas, būsime pasirengę reaguoti nedelsiant ir turėsime pakankamai kovinės galios tam tikrą laiką užkirsti kelią priešiškų jėgų veiksmams šalies teritorijoje dar iki karo ar nepaprastosios padėties paskelbimo. Tai bus ženklus pirminis atkirtis priešiškoms pajėgoms ar grupuotėms, kol pasirengs veikti likusios ginkluotosios pajėgos.
Noriu pabrėžti tai, kad greitai ir efektyviai sureaguoti galėsime tik laiku gavę įsakymą veikti ir jei tam turėsime reikiamus įgaliojimus. Taigi, šiandieniniame kontekste yra labai svarbu, kad krašto apsaugos ministerijos siūlomi įstatymo pakeitimai būtų priimti.
Kalbant apie Greitojo reagavimo pajėgas, norėčiau paminėti, kad jas suformuoti daviau įsakymą jau šių metų lapkričio pirmai dienai. Jas sudarys dvi bataliono kovinės grupės, karinių oro pajėgų, specialiųjų pajėgų ir logistinės paramos elementai. Bataliono kovinės grupės – tai kovinėms užduotims suformuoti bataliono dydžio kariniai vienetai, savo sudėtyje turintys žvalgybos, ugnies paramos, kovinio aprūpinimo, oro gynybos, inžinierinius ir kitus pajėgumus. Kiekvieną jų sudarys apie 800 karių. Vienos grupės pagrindą sudarys mechanizuotasis (LDK Algirdo), kitos – motorizuotasis (DK Birutės ulonų) pėstininkų batalionai.
Greitojo reagavimo pajėgų dislokacijos vieta priklausys nuo grėsmės lygio. Esant žemiausiam grėsmės lygiui, šioms pajėgoms priklausantys kariai budės tiek savo tarnybos, tiek ir ne tarnybos vietose, tačiau pastaruoju atveju turės būti pasirengę nurodytais terminais prisistatyti į tarnybos vietą. Gavus signalą, pajėgos bus pasirengusios veikti nuo 2 valandų iki paros. Aktyvavimo laikotarpiu pajėgos bus pavaldžios Lietuvos kariuomenės Jungtiniam štabui, iki to jų parengimu rūpinsis kariuomenės Sausumos pajėgų štabas.
Pradėjus funkcionuoti greitojo reagavimo pajėgoms, vienu metu Lietuvoje, įskaitant Taikos meto užduočių operacines pajėgas, aukštoje parengtyje budės virš 2,5 tūkst. gerai parengtų ir aprūpintų karių.
Paklausite, kam šias pajėgas formuoti kol nėra priimti reikiami įstatymo pakeitimai? – o gi tam, kad rengtis hibridinių grėsmių atrėmimui pradėtume jau dabar, kad greitojo reagavimo pajėgoms priskirti vienetai jau dabar pradėtų drauge treniruotis ir gerinti sąveiką. Iškilus nenumatytai situacijai yra geriau turėti konkretų įrankį ir tik nuspręsti, ar jį panaudoti, nei dar galvoti ir kokio įrankio griebtis.
Interviu:
Kokias galimas hibridines grėsmes įvardintumėte?
Kalbėdamas apie hibridines grėsmes turiu galvoje karą informacinėje erdvėje, tautinių mažumų kurstymą, nevalstybinių ginkluotų organizacijų veiklą ir išpuolius Lietuvos teritorijoje, tiek neteisėtai kertant valstybės sieną, tiek pažeidžiant karinio tranzito procedūras, taip pat neramumus kaimyninėse šalyse. Tačiau mano manymu, pavojingiausia hibridiniame kare yra tai, kad siekiant kaip įmanoma didesnio poveikio priešininko pajėgoms į mūšio lauką vienu metu integruojamos visos karo formos, tiek konvencinės, tiek ir nekonvencinės.
Ar Lietuvos kariuomenė kariauja/-iaus hibridinį karą ir informacinėje erdvėje?
Lietuvos kariuomenė aktyviai vykdo kontr-propagandos priemones informacinėje erdvėje. Tuo tikslu jau penkerius metus funkcionuoja kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas. Šis departamentas stebi informacinę erdvę, analizuoja bei įvairiais būdais viešina propagandos apraiškas, rūpinasi Lietuvos istorijos ir pilietiškumo puoselėjimu, kariniais viešaisiais ryšiais. Atitinkamai visos kariuomenės pajėgos ir joms priklausantys daliniai palaiko glaudžius ryšius su visuomene, įvairiais būdais bendradarbiauja su vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, remiančiomis pilietiškumą ir šalies gynybos idėją. Tokiu būdu yra vykdomas visuomenės švietimas šalies gynybos ir informacinio karo klausimais, prisidedama prie jų vertybinių nuostatų formavimo.
Kaip būtų aktyvuojamos GRP, kas priimtų sprendimą?
Sprendimus dėl Lietuvos kariuomenės pasitelkimo padėti kitoms valstybės ir savivaldos institucijoms priima arba krašto apsaugos ministras, arba kariuomenės vadas. Sprendimus dėl valstybės ginkluotos gynybos ir karinių operacijų strateginiu lygmeniu priima Respublikos Prezidentas, Valstybės gynybos taryba, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Vadovaujantis esamais sprendimų priėmimo procesais ir būtų priimami sprendimai aktyvuoti šias pajėgas.
Ar nenukentės batalionų karinis rengimas, jei jie privalės budėti GRP?
Atvirkščiai, kariai budėjimo metu bus treniruojami orientuojantis į šalies gynybos užduotis bei vykdys kitas kasdienes užduotis. Budėjimas nereiškia, kad kariai sėdės ant kuprinių ir lauks signalo.
Ar bus vertinamas GRP pasirengimas: ar vyks pratybos, patikrinimai, aliarmai?
Taip, dar šiemet planuojame surengti greitojo reagavimo pajėgų štabų mokymus. Kitąmet bus organizuojamas ir į užduotis orientuotas kovinis rengimas, tame tarpe ir aktyvavimo patikrinimai su pilnu persidislokavimu į susitelkimo rajonus.
Kiek papildomų lėšų reikės GRP funkcionavimui?
Papildomų lėšų tai faktiškai nepareikalaus, nes jokie nauji vienetai faktiškai nėra formuojami – tiesiog vykdomas pajėgumų ir resursų koncentravimas perskirstant.
Ar GRP kūrimas rodo, kad iki šiol egzistavusi LK tvarka neleido tinkamai ir greitai reaguoti į iššūkius t.y. – ginti šalį? Arba iki šiol LK vienetai „miegojo“ nuolatinės dislokacijos vietose?
Greitojo reagavimo pajėgų kūrimas reiškia, kad reaguojame į pasikeitusią saugumo situaciją regione ir naujo pobūdžio – hibridinio karo – grėsmes. Jei situacija reikalaus, imsimės ir dar daugiau saugumo priemonių, kad įvykdytume Lietuvos kariuomenei keliamas užduotis.
Ar hibridinio karo metu LK išlaikys TMU OP, skirtas padėti civilinėms institucijoms?
Taip, Taikos meto užduočių operacinės pajėgos ir toliau išliks ir bus pasirengusios pagelbėti valstybės ir savivaldybių institucijoms įstatymuose numatytais ekstremaliais atvejais. Greitojo reagavimo pajėgos galės būti aktyvuotos sustiprinti šias pajėgas ir atvirkščiai, jei to reikalautų konkreti situacija.
GRP vienetai yra dislokuoti keliose vietose: Inžinieriai – Kaune, Algirdo batalionas, logistikos ir medicinos vienetai – Rukloje, SOP – Vilniuje ir Kaune, KOP OGB – Radviliškyje ir Rukloje. Kaip bus užtikrintas greitas reagavimas, nes atstumai tarp padalinių yra nemaži?
Reagavimo laikai yra paskaičiuoti, ne laužti iš piršto. Ar mūsų paskaičiavimai teisingi, sužinosime tiek teorinių, tiek praktinių pratybų metu.
Koks pasirengimo laikas reagavimui į nenumatytas aplinkybes LK vienetuose buvo numatytas iki šiol?
Į nenumatytas situacijas pirmiausiai reaguoti buvo skirtos budinčios Taikos meto užduočių operacinės pajėgos. Jų parengties laikas yra panašus koks ir numatomas greitojo reagavimo pajėgoms, tačiau jų pasitelkimo procedūros yra gerokai sudėtingesnės ir reikalaujančios daugiau laiko.
Ar tai, kad LK ruošiasi turėti tik 2 BKG reiškia, kad kiti batalionai nėra pajėgūs funkcionuoti kaip KG? Trūksta technikos, karių, ginkluotės?
Iš dalies tai reiškia, kad kiti kariuomenės vienetai turi daug kitokių užduočių, tačiau neneigsiu ir to, kad kiti daliniai yra sukomplektuoti nepakankamai. Trūksta tiek kareivių, tiek ginkluotės ir įrangos, tiek technikos. Jei kitąmet pavyks sėkmingai papildomai priimti į profesinę karo tarnybą 450 karių, galvosime ir apie trečios bataliono kovinės grupės suformavimą.
Kodėl Ulonų, o ne Kęstučio batalionas, kuris yra arčiau Kaliningrado srities ir Klaipėdos? Ar tai reiškia, kad Kęstučio batalionas nefunkcionalus?
Bataliono kovinės grupės yra suformuotos ne geografiniu, o taktiniu principu bei atsižvelgiant į vienetams iškeltas kitas užduotis. Viena jų suformuota mechanizuotojo, kita – motorizuotojo pėstininkų bataliono pagrindu. Kalbant konkrečiai apie Kęstučio batalioną, jis kitąmet bus vertinamas kaip vienas iš pretendentų tapti trečiosios bataliono kovinės grupės pagrindu.
Ar bus vykdoma GRP vienetų rotacija?
Batalionų rotacija neplanuojama. Keisis tik kovinėse grupėse didesnėje parengtyje budinčios kuopos.
Autorius yra Lietuvos kariuomenės vadas, generolas majororas
