Kavos aromatai kuriais galime mėgautis šiomis dienomis, žmogui ne visada buvo prieinami. Daug įtakos kavos aromatų atradimui ir išgavimui turėjo kavos aparatų technologinė raida, kuri suteikė galimybę tobulo espresso kavos skonio paieškai. Iki šiuolaikinių aparatų buvo sukurta daug prototipų: nuo garu varomos mašinos iki kompiuterizuoto automatinio aparato. Daugelis jų nublanko istorijos tėkmėje, tačiau svarbiausi, revoliucionavę kavos gamybą, pamiršti nebuvo. Apie kavos aparatų technologinę pažangą pasakoja kava ir kavos aparatais prekiaujančios įmonės vadovas Aurimas Vainauskas.
Europoje jau 19 a. kava buvo milžiniškas verslas. Visame kontinente sparčiai steigėsi kavinės, tačiau kavos gaminimo procesas buvo itin lėtas ir dažnai kavinių klientai turėdavo sugaišti daug laiko belaukdami kol bus paruoštas jų gėrimas. Investuotojai čia pamatė neribotas galimybes proceso tobulinimui ir pradėjo ieškoti būdų gamybos technologijų tobulinimui. Kadangi tai buvo garo mašinų era, pirmiesiems kavos gaminimo aparatams buvo panaudotos būtent garo sistemos.
Nors tais laikais buvo sukurtas nesuskaičiuojamas kiekis patentų ir prototipų, kavos aparato ir kavos ruošimo per aparatus metodo atradėju tituluojamas italas Angelo Moriondo iš Turino. 1884 m. jis užpatentavo savo išradimą, kurį pavadino „Nauja garo mašina, ekonomiškam ir greitam kavos gėrimo gaminimui“.
Pirmasis Moriondo patentuotas kavos aparatas susidėjo iš didelės talpos kaitinamo boilerio, 1.5 b. slėgio prietaiso, kuris stumdavo vandenį per didelę kavos pripildytą kapsulę, kol kitas boileris išgaudavo garus, užbaigiančius gėrimo gamybą. Nors Moriondo išradimas ir laikomas pirmuoju kavos aparatu, kuris kavos gamybai naudodavo vandenį ir garus, tai – tebuvo aparatas, sukurtas Turino mieste vykusiai kasmetinei, didžiajai ekspozicijai.
„Daugiau informacijos apie išradėją Moriondo nėra išlikę. Manoma, kad jo sukurta technologija nepaplito dėl rinkodaros nesėkmės. Moriondo kavos aparatas niekada nebuvo panaudotas masinėje gamyboje, o iki šių laikų nėra išlikę net aparato prototipo ar jo fotografijų. Išskyrus išlikusį Moriondo patentą, jo išradimas paskendo istorijos tėkmėje. Kiti du išradėjai, kurie patobulino Moriondo aparatą, tokios pačios rinkodaros klaidos nepadarė“ – pasakoja Aurimas Vainauskas.
L. Bezeras (Luigi Bezzera) ir D. Pavonis (Desiderio Pavoni) galima prilyginti Apple įkūrėjui S. Džobsui (Steve Jobs), kai kalba pasisuka apie espresso kavos aparatus. Išradėjas iš Milano L. Bezera , kuris buvo likerio gamintojas, turėjo technologinių žinių kavos aparato technologijos tobulinimui, ką 20 a. pradžioje jis ir padarė. Ieškodamas būdo kavą tiesiogiai pagaminti į puodelį, jis atrado vieno gurkšnio espresso gėrimą, kuris yra vartojamas ir šiandien. Jis patobulino Moriondo kavos aparato prototipą. Išlikusiame originaliame Bezero patente galima pastebėti, kad didelis boileris su talpomis vandeniui buvo kaitinamas tol, kol išstumdavo vandenį ir garus pro sutampiruotą kavos kapsulę. Mechanizmas, per kurį praeidavo įkaitintas vanduo, taip pat funkcionuodavo kaip temperatūros reguliatorius, kuris vandens talpose temperatūrą sumažindavo nuo 120 C iki 90 C, t.y. iki idealios temperatūros kavos gamybai.
Panaudojus naująją technologiją, pirmąjį kartą kava buvo pagaminta per kelias dešimtis sekundžių, tačiau Bezero aparatas turėjo nemažai trūkumų. Jis kaitinamas ant atviros liepsnos, taigi buvo itin sudėtinga kontroliuoti slėgį ir temperatūrą bei beveik neįmanoma pagaminti vienodo skonio espresso kavos puodelį.
Bezera pagamino dar keletą kavos aparatų prototipų, tačiau tuo metu jo technologija liko neįvertinta. Jis neturėjo pakankamai lėšų verslo plėtrai bei neišmanė rinkodaros ypatumų. Gera žinia išradėjui buvo ta, kad jis pažinojo žmogų, kuris turėjo trūkstamus komponentus pripažinimui pelnyti – D. Pavonio.
1903 m. Pavonis nusipirko Bezero patentą ir patobulino jo dizainą bei papildė savo nauju išradimu – slėgio reguliavimo vožtuvu. Išradimas pelnė ne tik nuoširdžią kavos gaminimo meistrų padėką (tai reiškė, kad karšta kava, gamybos metu nebeištrykš ant kavos gaminimo specialisto nuo staigaus slėgio pokyčio), bet ir paspartino kavos gaminimo procesą. Pavonis taip pat sukūrė prietaisą, kuris surinkdavo aparato boileryje susikaupusius garus. Bezera ir Pavonis dirbo drauge stengdamiesi ištobulinti savo aparatą, kurį Pavonis pavadino „Ideale“. 1906 m Milano parodoje, šie du vyrai pasauliui pagaliau pristatė savo išradimą – „caffe espresso“. Nuo parodos prasidėjo sparti komercinė kavos aparatų gamyba bei pardavimai Italijoje. Su daugeliu patobulinimų „Ideale“ pažymėjo pirmąjį žingsnį link tobulos espresso kavos gamybos.
Ankstyvieji kavos aparatai per valandą galėdavo paruošti iki 1000 puodelių, tačiau dėl garo panaudojimo gamyboje, pasireikšdavo šalutinis efektas – kava būdavo karti, degėsio skonio. Pirmieji aparatai espresso kavai pagaminti, galėdavo išgauti tik 2 bar slėgį. Matuojant šiuolaikiniais standartais, gėrimas net negalėjo būti laikomas espresso kava“ – pasakoja Aurimas Vainauskas.
20 a. pradžioje garą pakeitė elektra, aparatai tapo mažesni bei daug produktyvesni, tačiau net tada joks išradėjas nesugebėjo sukurti aparato, kuris galėjo kavą gaminti didesniame nei 1,5 – 2 bar slėgyje nesudeginant kavos. Pavonis kavos aparatai rinkoje vyravo daugiau nei dešimtmetį. Tačiau nepaisant didžiulės sėkmės, jo sukurti espresso aparatai išliko daugiausia regioniniame lygmenyje – Milano ir jo apylinkių kavos namuose.
Tarp augančių Pavonio konkurentų buvo P. T. Arduinas (Pier Teresio Arduino). Arduinis buvo išradėjas, pasiryžęs surasti kavos gamybos metodą, nepriklausantį nuo garų. Nors jis ir patobulino kavos aparato konstrukciją pridėdamas grąžtinių stūmoklių ir oro siurblių, tačiau jis taip ir nesugebėjo efektyviai įgyvendinti visų savo ambicingų idėjų. Ardunio įnašas į espresso istoriją yra šiek tiek kitokio pobūdžio. Išradėjas buvo verslininkas bei gerai išmanė rinkodarą. Šioje srityje jis pralenkė net Pavonį. Espresso kavai pozicionuoti jis sukūrė puikią rinkodaros kampaniją, į kurią įtraukė ir garsų grafikos dizainerį, kuris tobulai įamžino espresso prigimtį. 1920 m. Arduinis jau turėjo žymiai didesnę gamyklą nei Pavonis Milane. Dėl jo sukurto gamybos našumo ir rinkodaros sugebėjimų, kavos aparatai pradėjo sparčiai plisti už Milano ribų į visą Europą.
„Milanietis, kavinės savininkas A. Gagas (Achille Gaggia) buvo pirmasis, kuris perkopė 2 bar ribą espresso kavos gamyboje. Po II pasaulinio karo Gagas revoliucionavo kavos aparatus. Jo sukurtame mechanizme garų slėgis boileryje išstumdavo vandenį į cilindrą, kuriame jis toliau buvo spaudžiamas spiruoklinio vožtuvo svirties, kurią reguliavo kavos gaminimo meistras. Šis išradimas ne tik pašalino didelių talpų poreikį, tačiau ir drastiškai padidino slėgį kavos gaminimo metu. Pokytis buvo nuo 1,5–2 bar iki 8-10 bar“ – žiniomis dalijasi Aurimas Vainauskas.
Svirtiniai kavos aparatai taip pat standartizavo espresso puodelio dydį. Cilindras svirtinėse grupėse galėdavo išlaikyti tik unciją vandens, kuri buvo reikalinga espresso kavos paruošimui. Su svirtiniais aparatais atėjo ir naujas žargonas: „išspausti šūvį“ espresso. Tačiau turbūt svarbiausia aukšto spaudimo svirtinio aparato išradimo reikšmė buvo kavos putos atradimas, kuri ir šiais laikais laikoma aukštos kokybės espresso rodikliu. Būtent Gaggas svirtinis kavos aparatas pažymėjo šiuolaikinio espresso kavos ruošimo pradžią.
Gagas kavos aparatas toli gražu nėra kavos aparatų evoliucijos pabaiga. Kitas technologinis kavos aparatų šuolis buvo 1960 m. kai Gagos svirtinį aparatą pralenkė naujas modelis – „Faema E61”. Šio kavos aparato išradėjas – E. Valentas (Ernesto Valente) – ženkliai patobulino iki šiol vyravusią kavos aparatų technologiją. Vietoje to, kad gaminimo procese pasikliautų rankiniu būdu išspaudžiama kava, į kavos aparatą jis įtaisė automatinę pompą, kuri buvo sureguliuota kavą spausti 9 bar slėgio jėga, kuri buvo reikalinga espresso ruošimui. Prieš tai, kai kava būdavo išstumiama į puodelį, pompa vandenį nukreipdavo tiesiogiai per vandentakį į spiralinį katilą boileryje. Temperatūros reguliatorius šiame aparate palaikydavo tinkamą temperatūrą kavos gamybai. Su savo techninėmis inovacijomis, mažesniu dydžiu, universalumu ir nerūdijančio plieno korpusu, „Faema E61“ modelis greitai sulaukė komercinės sėkmės bei buvo įrašytas į istorinę svarbą turinčių kavos aparatų sąrašą.
Neabejotinai buvo dar daug technologinių priėjimų iki šiuolaikinio kavos aparato, tačiau būtent šie išradimai buvo revoliuciniai espresso kavos aparato raidos istorijoje. Daugiau nei šimtmetį espresso kavos aparatas buvo drąstiškai tobulinamas, pridedami elektriniai prietaisai, kompiuterizacija, tapo lengvai kilnojami. Tačiau vien technologinės pažangos tobulam espresso puodeliui paruošti neužtenka – čia susiduriame su technologine puse, priklausančia vien nuo žmogaus. Tobulas espresso priklauso nuo keturių faktorių: kavos apdirbimo, skrudinimo, aparato bei baristos įgūdžių. Taigi, nors ir technologijos įgalino žmogų paruošti tobulą espresso, galiausiai visvien paskutinis veiksnys, lemiantis, koks gėrimas bus ragaujamas, priklauso nuo žmogaus įsikišimo.
***
Greitas ir kokybiškas kavos aparatų remontas Vilniuje – žemomis kainomis.
