Šalyje įsivyravus ypač karštiems ir sausiems orams Lietuvos geologijos tarnybos specialistai sulaukia daug pranešimų dėl to, kad šuliniuose senka vanduo. Specialistų teigimu, toks gruntinio vandens lygio svyravimas – normalus reiškinys. Prognozuojama, kad nuosekis dar tęsis rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.
Lietuvos geologijos tarnyba stebi požeminio vandens pokyčius, gruntinio vandens lygis kartą per dieną matuojamas automatiniais lygio davikliais 20-yje taškų, įrengtų visoje Lietuvoje. Gauti duomenys greitai perduodami nuotoline sistema.
Gruntinio vandens lygis po pavasarinio pakilimo šių metų kovo–balandžio mėnesiais, liepą didžiojoje šalies dalyje gerokai nuseko. Daugiau nei pusėje stebėjimo gręžinių gruntinio vandens lygis slūgsojo nuo 5 iki 50 cm giliau nei vidutinis daugiametis liepos mėnesio lygis.
Tik Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje (Biržai, Panevėžys, Dotnuva, Ukmergė) vandens lygis buvo nuo 11 iki 36 cm aukščiau nei vidutinis daugiametis. Didžiausiais gruntinio vandens nuosekis stebėtas vakariniame ir rytiniame Lietuvos pakraščiuose – Vėžaičių ir Dūkšto postuose.
Pagal daugiametes lygių kreives galima prognozuoti, kad gruntinio vandens nuosekis dar tęsis ir rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Jei kritulių šiuo laikotarpiu bus mažiau nei standartinė klimato norma, gruntinio vandens lygis atskiruose rajonuose gali pasiekti žemiausią lygį per pastaruosius dešimt metų.
Gruntinio vandens slūgsojimo gylis (cm) šių metų liepą (palyginti su vidutiniu daugiamečiu).
Koks bus gruntinio vandens lygis konkrečioje vietovėje, priklauso ne tik nuo meteorologinių, bet ir nuo geologinių sąlygų. Greičiausiai į meteorologinių sąlygų pasikeitimus reaguoja negiliai (iki 5 m) slūgsantis, molingose nuogulose besikaupiantis gruntinis vanduo, kurio lygis per metus pakyla ir nusileidžia kelis metrus. Giliau (>7 m) slūgsančiame vandenyje lygio pokytis tesiekia kelis centimetrus, o patys pokyčiai pasireiškia kelis mėnesius pavėlavę.
