Buvęs Olandijos banko valdybos narys: vy­res­ni olan­dai iki šiol kei­kia tuos, ku­rie įve­dė eu­rą

„Įsivedus eurą, nesitikėkite nieko gero bent keletą metų. Kainos kasnakt kils, o atlyginimai užsikonservuos. Tiems, kurie dabar gyvena gerai, greitai ims atrodyti, kad atlyginimo jau nebeužtenka, nes perkamoji galia sumenko. Vyresni olandai iki šiol keikia tuos, kurie įvedė eurą“, – sakė visą gyvenimą finansų sektoriuje dirbęs ir neseniai anapilin iškeliavęs Hermanas Hulsinga (Herman Hulsinga).

Jau daugelį metų olandas Hermannas Hulsinga periodiškai aplankydavo Lietuvą ir Šiaulius, kuriuose gyvena artima jo draugų šeima. Beveik trisdešimt metų dirbęs bankinėje sistemoje, buvęs Olandijos banko valdybos narys išėjęs į pensiją tapo vienu iš nevyriausybinės organizacijos, teikiančios bankines konsultacijas visame pasaulyje, steigėju. Pažinęs ir pamilęs Lietuvą, H. Hulsinga dešimtmetį buvo pagrindinis Šiaulių moterų LIONS klubo rėmėjas. Apie euro įvedimo patirtį ir laukiančius iššūkius su aktyviu meno mecenatu kalbėjomės likus keliems mėnesiams iki jo mirties.

Kristina Katinaitė: Olandija buvo viena iš tų šalių, kurios įsivedė eurą su pirmąja banga. Jie negalėjo vadovautis niekieno patirtimi. Kokios nuotaikos vyravo prieš 15 metų ir kokios yra dabar?

Hermanas Hulsinga: Olandijos gyventojai visuomet pasisakė už senąją valiutą ir dabar teigia, kad ji buvo geresnė. Manau, apie 95 proc. tų, kurie pamena guldeną, norėtų jį grąžinti. Mūsų valiuta į eurus buvo keista labai blogu santykiu – 2:1. Kai kurios parduotuvės tuo lengvai pasinaudojo ir kainų nekeitė, o tiesiog prie jų pakeitė valiutos ženkliuką.

Viskas labai pabrango. Ypač turistinis sektorius – viešbučiai, restoranai. Kainos Olandijoje beprotiškai sukilo, todėl aš neįžvelgiu jokios naudos, vien tik neigiamus padarinius. Jeigu Jūs įsivesite eurą, Jums teks tik remti kitas šalis: Graikiją, Italiją, Ispaniją, Portugaliją, Airiją. Ar man tęsti?

K.K.: Lietuvoje žmonės to labiausiai ir bijo, kad įsivedę eurą, privalėsime spręsti euro zonos problemas, remti tas šalis finansiškai. Dabar mes turime tik patys išsilaikyti. Jūs manote, kad euro Lietuvai nereikia?

H.H.: Būtent. Mano nuomone, Jūsų šalies ekonomikai sekasi labai gerai. Žinoma, visuomet gali būti geriau, bet viskas dabar tvarkoje. Euras jūsų nuostabiai šaliai gali duoti naudos tik vienu, t. y. kelionių, atžvilgiu, kuomet patogiau išsiversime su viena valiuta. Na, bet man skirtingos valiutos netrukdo. Netgi dabar mano piniginėje galima rasti įvairių šalių banknotų. Aš manau, kad Latvijos gyventojai jau pradeda pamažu pajusti, o Lietuvos gyventojai dar neįsivaizduoja, kur jie veliasi.

Įsivedę eurą, mes tiesiog stengėmės išgyventi. Dabar mūsų įsipareigojimus perėmė Vokietija ir aš galiu tik įsivaizduoti, kaip tai ją nervina. Nes jei tu kiši pinigus, pavyzdžiui, į Graikiją, tu juos tiesiog prarandi. Jie melavo visuomet: ir jungdamiesi prie ES, ir narystės metu, tad tai nieko gero nežada. Juo labiau neverta tikėtis atgauti ten įdėtus pinigus. Aš sunkiai įsivaizduoju, kad yra daug žmonių, kurie noriai mokėtų mokesčius. Jūs to nemėgstate, aš taip pat, bet mes tai darome. Bet Pietuose jie taip nemano. O kodėl turėtų? Europa tik grasina sankcijomis, bet vis tiek visada nusileidžia.

K.K.: Taigi, Jūs manote, kad ekonominė Olandijos padėtis dabar būtų geresnė be euro?

H.H.: Taip, aš tuo tikras. Mano manymu, jums sekėsi geriau susitvarkys su krize nei mums. Jūs vis dar galėjote mokėti žmonėms algas, o tai yra labai svarbus aspektas. Po krizės kainos pas mus sumažėjo apie 20 proc. Žinoma, gerai, kad sutaupome. Juk tuomet galime remti kitas šalis. Mes juk mėgstame remti tokias šalis kaip Graikija, Kipras ir kt. Palaukit, greitai ir Jūs tai patirsite – paramos naštą.

K.K.: Gal tai mūsų galvose? Tai, kad negalime būti vieni, privalome jungtis į kažkokią bendriją? O ir kaimynų elgesys tai skatina.

H.H.: Tačiau Jūs ir taip Europos Sąjungoje, o visa kita brangiai kainuoja. Taip, Jūs turite grėsmingą ir sunkiai kontroliuojamą kaimyną, bet didesne blogybe aš laikyčiau artėjantį euro įvedimą. Nes tada niekuomet negalėsi žinoti, kas vėl nutiks ir kada privalėsime mokėti už kitą, kaip dabar darome su Graikija. Už tai daugiausia moka Vokietija, tačiau kitoms šalims taip pat tenka dalis naštos.

K.K.: Jūs jau daugelį metų lankotės Lietuvoje. Kokius pokyčius pastebite?

H.H.: Šalis per tiek metų labai pasikeitė. Dabar užsisakius angliškai, galima gauti maisto visuose restoranuose. Kalbos pokyčiai, sakyčiau, ryškiausi. Seniau visi mokėjo tik rusiškai, dabar jau daugiau žmonių kalba ir anglų kalba. Manau, tai labai gerai, Lietuva progresuoja. Kai kurie užsienio ambasadoriai skundžiasi, kad jiems labai sunku išmokti lietuviškai, nes visi kalba angliškai.

K.K.: Ar lietuviai jums nepasirodė liūdni, nelaimingi, nuolat besiskundžiantys, kad viskas blogai?

H.H.: Ne, jie tiesiog atrodo taip, tarsi sakytų: „Aš pats galiu tai padaryti.“ Ši šalis ir jos žmonės man labai patinka. Todėl aš ir norėčiau palinkėti visiems labiau pasitikėti savo jėgoms.