N. Šulija: Prisišaukti tinkamą orą – išsilavinimo reikalas

Bene populiariausias ir neabejotinai šmaikščiausias šalies hidrometeorologas Naglis Šulija tvirtina, jog lietuviškos vasaros tinka per atostogas mėgstantiems grybauti. O tie, kurie svajoja apie egzotišką įdegį, jo įgyti, greičiausiai, ir šią vasarą turės keliauti į svečių šalių kurortus, kur šilčiau, mažiau debesuota ir, žinoma, be kritulių.

Kelionių organizatorius „Tez Tour“ po neįprastai lietingo ir šalto pirmo vasaros mėnesio fiksuoja itin suaktyvėjusią kelionių rinką – poilsiautojai rūpinasi vasaros pabaigos ir net rudens atostogomis svečiose šalyse.

Pats Naglis šiemet su šeima atostogaus ir Graikijoje, Kretos saloje, ir, tradiciškai, savaitėlę kitą praleis Lietuvos pajūryje. Gal  dėl to, jog į orus žvelgia ramiai ir filosofiškai – nebamba dėl jų ir nesureikšmina. O nekantriesiems  vardija būdus, kaip patiems prisikviesti pageidaujamą orą.

Po šalto birželio norisi sužinoti, ko tikėtis iš likusios lietuviškos vasaros?

Naglis Šulija: Jeigu kas žinotų tiksliai, tikriausiai jau būtų už tai Nobelio premiją gavęs. Deja, patikimos prognozės kol kas yra siekiamybė, o ne realybė. Todėl apsiriboję nieko konkretaus nesakančia fraze „orai šią vasarą bus įvairūs“ tikrai neprašausime pro šalį.

Gal birželis savo vėsiu oru ir lietumis sumušė šio mėnesio šalčio rekordus? Kaip apskritai apibūdintumėte birželį?

N.Š.: Tikslių skaičių ar lyginimų su ankstesniais metais dar neturiu, tačiau, matuojant „iš akies“, galima teigti, kad pirmoji šio birželio pusė buvo pakenčiama, o antroji – jau tik kenčiama. Bet galima save guosti, kad per Jonines nebuvo šalnų (o juk yra buvę ankstesniais metais) ir nelijo nuolatos (irgi yra pasitaikę ne kartą). Apskritai, birželis – tai loterija. Kartais būna labai šiltas ir saulėtas, bet pasitaiko, kad braškės supelija tiesiog lysvėje, o šienas – pakeliui į daržinę. Liepa irgi būna visokia, bet dažniausiai – šilta, o lietus vyrauja vasariškas, su perkūnija.

Nuolat bambame, kad orų prognozės – netikslios. O kokio tikslumo jos gali būti?

N.Š.: Apie prognozių tikslumą galėtų būti ilga kalba. Iš tiesų dabar prognozės artimiausiai parai ir dar dviem paroms yra tikrai gana tikslios, nors visuomet atsiras bambeklių, kurie iš musės norės padaryti dramblį. Dabar Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prognozių tikslumas yra apie 90 proc. – negi tai mažai? Deja, ne visuomet būna aišku, kas bus vėliau…

Dabar dažnas mėgsta orus tikrinti „Gismeteo“ ir kitokiuose orų prognozių interneto puslapiuose. Kiek jie tikslūs? Ar jais galima kliautis?

N.Š.: Bendra taisyklė – apie šalies orus geriausiai žino vietinė meteorologijos tarnyba. Dėl „Gismeteo“ – vienas bičiulis taikliai pastebėjo, kad jie moka parduoti viltį. Patikimiausios žinios apie Lietuvos orus yra Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) tinklalapyje, o apie orus pasaulyje draugams siūlau sužinoti šiame tinklalapyje.

Kaip prisišaukti, prisiburti gerą orą? O kaip – lietų?

N.Š.: Nuoširdūs krikščionys žino, kurio šventojo ir kaip paprašyti. Štai giedro dangaus meldžiama kreipiantis į Šv. Klarą. Dalai Lama savo svitoje turi specialų išsilavinimą turintį lamą, kuris, jei jau Jo Šventenybė skaito paskaitą atvirame ore, iš anksto pasirūpina, kad meteorologinės sąlygos būtų tinkamos. Savų metodų turi ir šamanai. Taigi, tai tiktai išsilavinimo klausimas.

Kokiu liaudyje žinomu oro spėjimo požymiu galima kliautis visuomet ir visu šimtu?

N.Š.: Jokiu.

Ar mūsų orai tokie jau ypatingi lyginant su kitais kraštais? Kaip manote, kodėl lietuviai tokie nepatenkinti savo oru? Ar bambam, nes mums tiesiog reikia… išsibambėti?

N.Š.: Greičiausiai taip – reikia. Kažkodėl taip susiklostė, kad lietuviai nebemėgsta savo orų – smarkiai abejoju, ar taip buvo, tarkime, tarpukario Lietuvoje. Dabar tikram lietuviui orai visuomet blogi. Lyja – blogai, sausa – blogai, vėsu – blogai, karšta – irgi blogai. Atmetus visus „blogai“ išeitų, kad tikram lietuviui lyti turi kartą per parą tarp pusės keturių ir pusės penkių nakties, kad ir iš smuklės būtų galima grįžti kai dar nelijo, ir karvių melžti atsikelti jau po lietaus. O šilumos dieną turėtų būti 24,5 laipsnio. Atrodo, labai panašios sąlygos yra Kanaruose… Tai kodėl gi mes ne ten?

Kurioje Lietuvos dalyje vasara labiausiai tinka atostogoms? Kur sausiausia ir daugiausia saulės?

N.Š.: Priklauso nuo to, ką per atostogas norite veikti: ar grybauti, ar meškerioti, ar uogauti, ar saulėje kaitintis? Kai kuriuos dalykus suderinti sunkoka, tad tenka rinktis, ko jums reikia.  Statistikos duomenimis daugiausia saulėtų valandų vasarą būna prie jūros.

Po kelių karštų vasarų Lietuvoje jau ėmėme tikėtis, kad gal taip bus visada… Ar yra koks karščių dėsningumas pagal metus? Gal mūsų vasaros – kaip tos obelys, kurios vienais metais duoda vaisių, o kitais – ne? T. y. vienais metais vasara karšta, o kitais – šalta?

N.Š.: Turiu nuvilti – aiškaus dėsningumo nėra.

Kas apskritai būdinga lietuviškai vasarai?

Iš esmės, lietuviška vasara yra būdinga tik Lietuvai. Ji nėra panaši į turkišką vasarą, ir jau visai nepanaši į vasarą Alžyre. Beje, į suomišką arba norvegišką vasarą ji taip pat nepanaši. Bet yra šiokių tokių panašumų į vasarą Latvijoje.

Kas vasarą Lietuvoje gali atostogauti?

N.Š.: Jei tikimasi saulės, tai turėtų būti labai turtingas žmogus, kuris gali išsinuomoti namą pajūryje mėnesiui ir tuomet yra tikimybė, kad vieną savaitę pasitaikys puikus oras. Kuo ilgiau vasarą išbūsime Lietuvos pajūryje, tuo tikimybė grįžti įdegus yra didesnė.

Gal galėtumėte įvardinti, kokių savybių, kokio oro mėgėjai, o gal net kokia apranga apsirūpinę žmonės gali ilsėtis Lietuvoje?

N.Š.: Manyčiau, kalba ne apie drabužius, o apie humoro jausmą.

Kaip pats reaguojate į orus? Ar jie turi įtakos jūsų planams, nuotaikai?

N.Š.: Planams įtaka tikrai yra – nes, pavyzdžiui, pjauti žolę apie namą pliaupiant lietui tiesiog nepatogu. Geriau palaukti kol nustos. O nuotaikai įtakos seniai nėra.

Koks oras jums yra blogas?

N.Š.: Ne, nėra tokio. Nors kartais orai nebūna patogūs.

Koks oras – labiausiai pageidaujamas per jūsų atostogas?

N.Š.: Jeigu noriu grybauti, tinka ir patinka vienoki orai, jeigu meškerioti – kitokie. Jeigu pajūrio paplūdimyje drybsoti – dar kiti. Viskas priklauso nuo atostogų formos. Kita vertus, įsivaizduojant, kokie galbūt bus tie orai, galima rinktis. Lietuva – ne Kalahario dykuma, čia yra įvairių galimybių.

Ar atostogaujate ir Lietuvos pajūryje?

–N.Š.: Stengiuosi kasmet.

Kur atostogausite šiemet?

N.Š.: Keliose vietose – ir Lietuvoje, ir kitur. Šiemet sudomino Kreta.

Kodėl vasarą renkatės ir atostogas užsienyje?

N.Š.: Dėl daugelio priežasčių. Viduržemio jūros pakrantėse saulėti orai, galima sakyti, garantuoti – kaip ir Indijoje, Kanaruose ar Maldyvuose. Šilumą mūsų šeima irgi mėgsta. Be to, tai ir kita šalis, ir kiti papročiai, ir kitas maistas, ir kiti vaizdai, ir apskritai – viskas kitaip. Tas „kitaip“ ir vilioja.

Kokie yra jūsų atostogų lūkesčiai? Ko tikitės iš savo atostogų?

N.Š.: Ko nors švelnaus, nepatirto ir artimo? Turbūt ne. Greičiau – ko nors malonaus, nematyto ir įdomaus.

Kokiose užsienio šalyse vasarą galima tikėtis malonaus atostogų oro?

N.Š.: Priklauso nuo to, kokie orai patinka konkrečiam žmogui? Pažįstu žmonių, kurie neįsivaizduoja atostogų be stingdančio kalnų viršūnių šalčio, uraganinio vėjo ir spiginančios aukštikalnių saulės. Nėra malonių orų apskritai. Yra malonūs orai konkrečiam žmogui.

Kai dirbama, tarkime, žurnalistu, tai per atostogas atsiriboji nuo rašymo, nuo bendravimo ir taip pailsi. O kaip pailsėti hidrometeorologui, kai oras – kiekvienos dienos sudedamoji?

N.Š.: Niekaip. Orai nevargina, kartais vargina žmonės.