Kol Lietuvos ir pasaulio žurnalistai atidžiai stebi separatistų-teroristų veiklą Ukrainoje, Lietuvos teritorijoje kol kas mažokai pastebimas o centrinės valdžios net ignoruojamas jau sukurtas separatistinis režimas Druskininkų mieste. Ignoruodamas įstatymų normas ir net valdžios įstaigų sprendimus Druskininkų valdančiųjų elitas kuria savo demokratiją – pernai ėmėsi leisti propagandinį laikraštį, o visuomenei uždraudė net dalintis bet kokia informacija apie vietinės valdžios darbą be išankstinio Druskininkų valdžios leidimo.
Tai reiškia, kad net apie Druskininkų tarybos posėdžių darbotvarkes, priimtus sprendimus ar net įstaigos darbą laiką dalintis informacija su kitais žmonėmis be raštiško Druskininkų valdžios jau nebegalima. Lietuvos Konstitucija ir įstatymai griežtai draudžia tokius ar panašius žmogaus teisių ribojimus, tačiau iki šiol tyli ir Vyriausybė, ir kitos institucijos. Panašu, kad aktyviai kovojama tik su lenkų kalba užrašytomis lentelėmis ant kai kurių namų Vilniaus rajone. valdžios atstovai stengiasi niekaip nepastebėti separatistinio Druskininkų miesto ir jame vykdomos teisinės savivalės.
Lietuvos Konstitucija garantuoja žmonėms teisę nekliudomai skleisti savo idėjas ir dalintis informacija, kuri nepažeidžia įstatymų. O teisė žinoti, ką ir kaip daro valdžia yra beveik absoliuti. Kažkaip nejauku Druskininkų politinei valdžiai ir jai tarnaujantiems biurokratams priminti pagrindinio šalies įstatymo normas, kurios draudžia kaip nors vietinei valdžiai įvedinėti savus ribojimus žmonėms:
“Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.
Masinės informacijos cenzūra draudžiama.
Valstybė, politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masinės informacijos priemonių.”
Autorių ir gretutinių teisių įstatymas labai aiškiai nurodo, kokiems kūriniams yra taikoms autorinės teisės ir apribojimai juos platinti. Daugelis lietuvių jau įprato, kad muzikiniai kūriniai, knygos, filmai ar dailės kūriniai yra saugomi autorinių teisių. Tačiau valdžios sprendimams, įstatymams ar kitiems teisės aktams, taip pat įprastiniams informaciniams pranešimams jokie apribojimai netaikomi ir tai aiškiai nurodyta įstatyme.
Galime tik spėti, kokie interesai ir tikslai kirbėjo Druskininkų valdžios biurokratų ir politikų galvose, kai jie oficialioje miesto interneto svetainėje, skirtoje informuoti visuomenę apie savo darbą, įrašė štai tokius žodžius:
“Visos teisės saugomos. © 2012 Druskininkų savivaldybės administracija. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką Druskininkų savivaldybės administracijos sutikimą.”
Iš esmės tokiu sprendimu Druskininkų valdžia visuomenei bando pasakyti, kad jų visas darbas (posėdžiai, sprendimai, tvarkos, dokumentai, informacija apie renginius ir net mero biografija) – tai autorinis kūrinys, kuris prilygsta romanui ar eilėraščiui ir turėtų būti akylai saugomas, o šia informacija besidalinantys žmonės be raštiško Druskininkų valdžios leidimo būtų persekiojami kaip įstatymų pažeidėjai. Tokio absurdo nesu matęs jokioje vadinamojoje autoritarinėje valstybėje. Tačiau Druskininkai, panašu, yra atskiras separatistinis Lietuvos miestas. Jam Lietuvos įstatymai realiai negalioja. Jie grubiai laužomi o pažeidėjams net ir centrinė valdžia iki šiol negali nieko padaryti.
Todėl kol Ukrainoje oficialioji valdžia galutinai trūkus kantrybei sprendė, kada pradėti antiteroristinę operaciją, man kilo tik vienas klausimas – kas ir kada iš esmės imsis Lietuvos įstatymų užtikrinimo Druskininkuose?
Autorius yra Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas
Teisingai daro. Veršiams privalu nudyžti kailį.
Gaudy, Jums viskas gerai? O tai komentaras verčia abejoti
Tai partinių kunigaikštukų viršūnė; tokių žiedelių (tik smulkučių) yra daug kur. BAISU SKAITYTI: „Tačiau Druskininkai, panašu, yra atskiras separatistinis Lietuvos miestas. Jam Lietuvos įstatymai realiai negalioja. Jie grubiai laužomi o pažeidėjams net ir centrinė valdžia iki šiol negali nieko padaryti“.
Tas užrašas interneto puslapyje nieko nereiškia. Tegul pabando savivaldybė pasibylinėti teismuose ir nieko nepeš.
Priešinga nuomonė. Ponas D. Radzevičiau, Jūs pateikėt iliustraciją iš interneto, kur kiekvienas norintis gali susipažinti su savivaldybės tarybos veikla. 1. Vadinasi informacija nėra slepiama. Du privatūs Druskininkų laikraštukai, kaip tik buvę informacijos platinimo monopolininkai ir pretendavę į tiesą paskutinėje instancijoje, už šios informacijos perspausdinimą, kaip kad anksčiau, nebegauna pinigų. 2. Reikalas piniguose. Koncentruotas, jau ilgai trunkantis Druskininkų savivaldybęs puolimas tai koncervatorių partijos rinkiminės pastangos, bet kokia kaina pakeisti Druskininkų merą savu, nes miestas, ką kas ir bekalbėtų, klesti. P. Radzevičiau, spaudoje pilna autorinių ir užsakomųjų straipsnių apie M. Adomėną, ruošiamą tapti Vilniaus meru, apie A. Bulotaitę, ruošiamą Klaipėdos mere, nors rinkiminė kompanija savivaldybių rinkimuose dar negali būti vykdoma. 3. Tai politika. Gaila, kad Jūs, pone Radzevičiau tapote koncervatorių partijos propagandistu, nors Jūsų tiesioginės pareigos – objektyvumo gynimas.
P. S. Druskininkai antras miestas, kurį aš myliu.