Seimas plenariniame posėdyje po svarstymo pritarė Savivaldybių tarybų rinkimų ir Vietos savivaldos įstatymų pakeitimams (projektai Nr. XIIP-1309(3), Nr. XIIP-1310(3), kuriais siekiama įtvirtinti tiesioginius mero rinkimus.
Už Savivaldybių tarybų rinkimų pataisas balsavo 69 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 16 parlamentarų, Vietos savivaldos įstatymo pataisas parėmė 65 Seimo nariai, prieš balsavo 1, susilaikė 11 parlamentarų. Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Projektais numatoma apibrėžti tiesiogiai renkamos savivaldybės tarybos rinkimų sistemą, kai tiesiogiai renkamas jos meras, nustatyti reikalavimus tapti kandidatu į tarybos narius ir kandidatu į merus, leisti kelti kandidatus ne vien politinėms partijoms.
Svarstomomis pataisomis siūloma, kad vienas iš savivaldybės tarybos narių rinkėjų būtų tiesiogiai išrenkamas tarybos nariu ir šios savivaldybės meru. Pagal absoliučios daugumos rinkimų sistemą vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurią sudaro visa savivaldybė, būtų renkamas šios savivaldybės tarybos narys – meras. Pagal proporcinę rinkimų sistemą savivaldybėje (daugiamandatėje apygardoje) būtų renkami šios savivaldybės tarybos nariai. Tokiu būdu savivaldybės taryba būtų renkama pagal mišrią rinkimų sistemą.
Rinkėjai balsuotų dviem biuleteniais: vienu už kandidatų sąrašą, kitu už kandidatą į merus. Rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje būtų nustatomi pagal kvotų ir liekanų metodą, galutinių kandidatų sąrašų eilė būtų nustatoma pagal rinkėjų paduotus pirmumo balsus.
Vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu būtų laikomas tas kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus, kuris pirmą kartą balsuojant gautų daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 proc. į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų. Jeigu rinkimuose dalyvautų mažiau kaip 40 proc. rinkėjų, išrinktu būtų laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną penktadalį visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų. Jeigu pirmą kartą balsuojant merų rinkimuose nė vienas kandidatas nesurinktų reikiamos balsų daugumos, ne vėliau kaip po dviejų savaičių nuo balsavimo dienos, būtų rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų į merus, gavusių daugiausia balsų pirmą kartą balsuojant.
Įgyvendinant Konstitucinio Teismo išvadą numatoma, kad kelti kandidatų sąrašus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir merą vienmandatėje rinkimų apygardoje galėtų ne tik politinės partijos, bet ir visuomeniniai rinkimų komitetai. Taip pat būtų atsisakoma save iškėlusių kandidatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatu į merus pilietis galėtų iškelti pats. Politinių partijų, rinkimų komitetų kandidatų sąrašai, kandidatai į merus bei asmenys save keliantys kandidatais į merus būtų registruojami, jeigu iškėlimą ar išsikėlimą savo parašais palaikytų tos savivaldybės rinkėjai. Pagal naujas nuostatas partijos, rinkimų komiteto keliamą kandidatų sąrašą ir kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, arba, – jeigu keliamas tik sąrašas arba tik kandidatas, taip pat asmenį išsikeliantį kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus atitinkamoje savivaldybėje turėtų paremti ne mažiau kaip 20 proc. skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų.
Kai mero įgaliojimai nutrūktų prieš terminą, būtų rengiami nauji mero rinkimai. Svarstomais Vietos savivaldos įstatymo pakeitimais numatoma reglamentuoti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą.
Posėdyje taip pat nuspręsta pradėti svarstyti teisingumo ministro Juozo Bernatonio pristatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-1921), kuriomis siekiama reglamentuoti savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys arba meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė jam įstatymuose nustatytų įgaliojimų, nagrinėjimo procesą. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad savivaldybių tarybų prašymus dėl išvadų pateikimo nagrinėtų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose.
